Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-06-01 · Civilinė byla Nr. e2-2040-723/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-01
Bylos Nr.
e2-2040-723/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08840-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Atsakovas
A. N.
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2040-723/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08840-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.4.; 2.5.20.1.; 3.2.4.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 1 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei,dalyvaujant ieškovo atstovui Žilvinui Krušiniui,atsakovui A. N.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. N. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. N. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (toliau – PSDF) padarytą 842,89 Eur žalą dėl nukentėjusiojo D. S. gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 5-ojo PK Kriminalinės policijos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 18-1-01768-14 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 1 d., t. y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatyti: įtariamasis - A. N., nukentėjusysis – D. S.. 2015-05-18 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 18-1-01768-14 nutrauktas, nes atsakovo veiksmai kvalifikuotini tiek pagal BK 139 str. 1 d., tiek pagal BK 140 str. 1 d., o abi šios nusikalstamos veikos priskiriamos privataus kaltinimo bylų kategorijai ir ikiteisminis tyrimas dėl tokių veikų neatliekamas. Tačiau pereinant iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą, asmuo nėra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės ir atsakovas privalo atlyginti savo veiksmais padarytą žalą valstybei. Atsakovo nusikalstamais veiksmais sužalotas nukentėjusysis D. S. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 842,89 Eur. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 18-1-01768-14 konstatuota, jog atsakovas savo veiksmais sutrikdė D. S. sveikatą (nutarimas patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus). Mano, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovui 2016-02-08 buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti žalą padarytą PSDF biudžetui, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta.

Atsiliepimas

Atsakovas A. N. atsiliepimu į ieškinį su pareikštais ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad 2016-02-12 ieškovui pristatė 2015-05-08 nutarimą, kurio ligonių kasa neturėjo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 18-1-01727-14 ir kuriame išsamiai pateikiamos 2014‑11‑08 įvykio aplinkybės, įrodančios atsakovo nekaltumą D. S. sužalojimų atžvilgiu. Kaip matyti iš apklaustų liudytojų parodymų, patį konfliktą agresyviais veiksmais pradėjo neblaivus D. S., pargriaudamas atsakovą ant žemės. Atsakovo veiksmai buvo tik gynybiniai, buvo panaudotos ašarinės dujos, nors D. S. teigimu, atsakovas jam sudavė kumščiu į veido sritį, su kuo atsakovas visiškai nesutinka. Tai buvo įrodyta ikiteisminio tyrimo metu, surengus akistatą tarp atsakovo ir D. S.. Akistatos metu D. S. paklausus, kas jam sudavė smūgį, jis atsakė, kad smūgį tik juto, bet nematė, kas jį sudavė ir ar iš viso jis galėjo kažką matyti, po atsakovo savigynai panaudotų ašarinių dujų. Tai tik įrodo, kad smūgį jam galėjo suduoti bet kas kitas, iš mažiausiai aštuonių ten buvusių asmenų. Tuo metu atsakovas stengėsi pasišalinti iš įvykio vietos, nes nenorėjo jokių nemalonumų, tačiau įvykyje dalyvavę asmenys jį vijosi ir toliau puolė agresyviais veiksmais. D. S. ir liudytojų iš jo pusės parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nuolat keičiami. Atsakovas savo parodymuose ne kartą minėjo, kad niekam nesudavė nei vieno smūgio ir ant nieko nebuvo užgriuvęs. Atvirkščiai, D. S. buvo užgriuvęs ant atsakovo, to savo parodymuose jis neneigė. Atsakovo turimomis žiniomis, D. S. trauma buvo nustatyta ne tą pačią dieną, todėl yra pagrindo manyti, kad jis būdamas neblaivus galėjo konfliktuoti ir su kitais asmenimis ar susižaloti pats, pargriūdamas ir būdamas neblaivus. Ikiteisminių tyrimų metu D. S. jam siūlė „susitarti“, buvo raštiškai patvirtinta, kad jokių pretenzijų vienas kitam neturi. Atsakovas jei būtų žinojęs, kad toks bylų nutraukimas priskiriamas privataus kaltinimo bylų kategorijai, dėl kurių pereinant iš valstybinio į privatų kaltinimą, asmuo nėra atleidžiamas nuo civilinės deliktinės atsakomybės, būtų iš karto pasinaudojęs savo teise skųsti nutarimą, o teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, būtų priėmęs išteisinamąjį nuosprendį atsakovo atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais pagrindais. Nurodė, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame atsakovas buvo įtariamasis ir kurio veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 139 str. 1 d., 140 str. 1 d., konstatuota, kad atsakovas nukentėjusiajam padarė sužalojimus. Nukentėjusysis buvo gydytas sveikatos priežiūros įstaigose. Atsakovas atitinka visas deliktinės atsakomybės sąlygas.

Šalies argumentai

Atsakovas A. N. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra kaltas. Teisme nėra priimta jokio apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu ir kuris įrodytų jo kaltę dėl D. S. patirtų traumų. Ikiteisminio tyrimo medžiagose nėra įrodyta, kad jis yra kaltas. Konfliktą pats inicijavo D. S.. Atsakovas tik gynėsi nuo užpuolikų purkšdamas ašarinėmis dujomis. Nebuvo nieko užgriuvęs. Priešingai, Skirmantas užgriuvo ant jo. Kai nutraukė ikiteisminius tyrimus, kažkur kitur nesikreipė, nes nesitikėjo, kad iškils tokių problemų. Būtų žinojęs, tai būtų skundęs nutarimus. Akistatos metu paklausė Skirmanto, kas jam sudavė, tai jis atsakė, kad nematė kas. Tai neužfiksuota raštu. Buvo būtinoji gintis, dėl to ir papurškė ašarines dujas, kad pabėgtų. Nutartį nutraukti ikiteisminį tyrimą gavo liepos mėnesį. Skaitė nutartį, 4 punktą. Neskundė nutarimų, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jo kaltė nebuvo įrodyta. Gavęs ieškinį nesikreipė, nes jau praėjęs terminas. Jis pats buvo sužalotas, bet nesikreipė privataus kaltinimo tvarka, nes susitaikė ir nenorėjo daugiau problemų, jokių tyrimų ir bylinėjimųsi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((duomenys neskelbtini) str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad to paties asmens veiksmai skirtingai tiriami ir vertinami baudžiamojoje ir civilinėje byloje: baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o civilinėje byloje – vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012). Kasacinis teismas taip pat konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios; jie yra tik vieni iš rašytinių įrodymų, turinčių procesinę reikšmę (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

Kaip nurodyta aukščiau, ikiteisminio tyrimo institucijų nutarimai yra rašytiniai įrodymai, o juose nustatytos aplinkybės civilinėje byloje vertinamos pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, taigi teismas remiasi juose nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK 2014-11-18 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 18-1-1768-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d., nes 2014-11-08 apie 22.00 val. kavinėje, esančioje Vilniuje, Asanavičiūtės g. 17, kilo D. S. ir A. N. konfliktas, kurio metu kavinėje A. N. panaudojo prieš D. S. ašarines dujas, o po to lauke įvyko jų grumtynės. Be to, 2014-11-10 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 18-1-01727-14 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., dėl to, kad 2014-11-08 apie 23.00 val., L. A. g. 17, Vilniuje, esančiame bare nepažįstamas asmuo peiliu sužalojo atsakovą A. N..

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015-05-18 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 18-1-1768-14 nurodyta, kad dėl ašarinių dujų panaudojimo D. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs cheminiu abiejų akių I laipsnio nudegimo ir šioje dalyje A. N. veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 140 str. 1 d. Taip pat nurodyta, kad grumtynių metu D. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodine kraujosruva juosmens kairėje, IV-VII šonkaulių iš kairės lūžiais su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir šioje dalyje A. N. veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 139 str. 1 d., nes sužalojimai padaryti jam užgriuvus D. S. savo kūnu, o ne tyčia sudavus smūgius. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015-05-08 nutarimu nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 18-1-01727-14, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Nutarime nurodyta, kad muštynių metu A. N. buvo padarytas nežymus sveiktos sutrikdymas, todėl A. V. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., požymių ir išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Atsakovo argumentai, kad jis būtų kreipęsis privataus kaltinimo tvarka ar skundęs nutarimus, jei būtų žinojęs, kad jo atžvilgiu bus pareiškiamas toks ieškinys, nepaneigia ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių.

Pažymėtina, kad konflikte dalyvavę asmenys į teismą privataus kaltinimo tvarka nesikreipė, nors jiems tokia teisė buvo išaiškinta. Atsakovui taip pat buvo išaiškinta teisė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo terminą per 6 mėnesius nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Atsakovas teisme patvirtino, kad nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą gavo ir perskaitė. Tai, kad atsakovas nutarimo neskundė rodo jo sutikimą su jame konstatuotomis aplinkybėmis arba pasyvumą pasinaudoti jam sutiektomis teisėmis apskųsti nutarimą, tačiau tokiu atveju dėl to kylančios pasekmės turi prisiimti pats atsakovas. Nutarimuose nustatyta, kad tarp atsakovo A. N. ir D. S. kilo konfliktas, vyko grumtynės, kurių metu D. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (poodinė kraujosruva juosmens kairėje, IV-VII šonkaulių iš kairės lūžiai su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, abiejų akių I laipsnio cheminis nudegimas). D. S. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą nustatė specialistas, konstatavęs, kad šie sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ir galimai padaryti nurodytu įvykio laiku (2014-11-09). Taigi objektyviau tikėtina, jog D. S. sveikatos priežiūros paslaugų suteikimas buvo reikalingas dėl tarp jo su atsakovu kilusio konflikto. Dėl nagrinėjamo konflikto metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis D. S. buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kur jam suteiktų gydymo paslaugų (pneumotoraksas – kai yra komplikacijų ir (ar) gretutinių ligų) kaina yra 801,71 Eur, bei VšĮ „Karoliniškių poliklinika), kur jam suteiktų gydymo paslaugų (radiologo, ortopedo traumatologo) paslaugų kaina yra atitinkamai 14,92 Eur, 11,34 Eur, 14,92 Eur, t.y. iš viso suteikta gydymo paslaugų už 842,89 Eur. Suteiktos asmens sveikatos paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Ieškovas 2016-02-08 raginimu dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui Nr. 2417 kreipėsi į atsakovą, tačiau jis geranoriškai žalos dėl nukentėjusiojo gydymo ieškovui atlyginti nesutiko.

Aplinkybė, jog ikiteisminis turimas nutrauktas nustačius, jog galimai padarytos nusikalstamos veikos nagrinėtinos privataus kaltinimo tvarka, o privataus kaltinimo tvarka nebuvo kreiptasi, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovui nekyla civilinė atsakomybė. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau to paties asmens veiksmai skirtingai tiriami ir vertinami pagal baudžiamosios ir civilinės teisės normas, todėl net ir nekilus už atitinkamus veiksmus baudžiamajai atsakomybei, asmuo gali būti atsakingas pagal kitų teisės šakų reglamentuojamas normas. Privataus kaltinimo proceso pradėjimas yra nukentėjusiojo teisė, bet ne pareiga. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Asmuo, pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad dėl atsakovo veiksmų konflikto su D. S. metu (užgriuvus savo kūnu) pastarajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, šias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė, nutarimo neskundė,neįrodinėjo buvusio įvykio aplinkybių jokiais kitais įrodymais,išskyrus savo paties paaiškinimais ir išvadomis.Nukentėjusysis į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi dėl minėto sveikatos sutrikdymo, o asmens sveikatos priežiūros paslaugos bendrai 842,89 Eur sumai buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Atsakovas savo kaltės prezumpcijos nepaneigė, todėl ieškinys tenkintinas visiškai – ieškovui iš atsakovo priteistina 842,89 Eur žalos dėl nukentėjusiojo D. S. gydymo.

Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pateiktas elektroniniu būdu, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 19,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str.,259-269, 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Vilniaus teritorinės ligonių kasai (į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė – Ž. L. g. 6, Vilnius) iš atsakovo A. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 842,89 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus 89 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 19,00 Eur (devyniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5-jam policijos komisariatui ikiteisminio tyrimo medžiagas Nr. 18-1-01727-14 ir Nr. 18-1-01768-14.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius