Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1688-345/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-18
Bylos Nr.
2S-1688-345/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13306-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
akcinės bendrovės „Citadele“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Trukstalis“, uždarosios akcinės bendrovės „Metalo centras“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1688-345/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13306-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo akcinės bendrovės „Citadele“ bankas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Trukstalis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Metalo centras“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Citadele“ bankui dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl juridinių asmenų sudarytų kreditavimo sutarčių sąlygų modifikavimo.

Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sutiko su ieškovų atskiruoju skundu ir pritaikė prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

Ieškovai UAB „Trukstalis“ ir UAB „Metalo centras“ pareikštu ieškiniu prašo pakeisti tarp jų ir atsakovo AB „Citadele“ bankas sudarytų kreditavimo sutarčių sąlygas, nustatančias kredito grąžinimo terminus ir tvarką. Pagal ieškinio dalyką ieškovui UAB „Trukstalis“ suteikto kredito grąžinimo terminas turėtų būtų pratęstas iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., o ieškovui UAB „Metalo centras“ – 2019 m. birželio 30 d. Patikslintame ieškinyje ieškovai suformulavo papildomus reikalavimus – uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti su ieškovais sudarytas kreditavimo sutartis iki kreditų grąžinimo terminų pabaigos ir nukreipti išieškojimą į ieškovams priklausantį turtą, ieškovams nepažeidus 5 000 EUR kredito įmokų ir atsakovo apskaičiuotų palūkanų sutartyje numatytos mokėjimo tvarkos. Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, uždrausti atsakovui AB „Citadele“ bankui nutraukti tarp ieškovo UAB „Trukstalis“ ir atsakovo 2007 m. rugpjūčio 6 d. sindikuoto kreditavimo sutartį Nr. KS/587/2.1.24.2.-07/139 ir tarp ieškovo UAB „Metalo centras“ ir atsakovo sudarytą 2007 m. liepos 3 d. kreditavimo sutartį Nr. KS/537 ir (ar) pradėti išieškojimą iš ieškovams priklausančio turto.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai UAB „Trukstalis“ ir UAB „Metalo centras“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 22 d. nutartį ir pritaikyti ieškiniu prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 6 d. priėmė dvi nutartis: viena panaikino 2013 m. balandžio 22 d. nutartį, o kita tenkino ieškovų prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Apylinkės teismas nurodė, kad nesant duomenų, jog prašomos pakeisti sutartys būtų nutrauktos, pareikštas reikalavimas dėl sutarčių sąlygų pakeitimo gali būti įgyvendinamas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui nutraukus sutartis, nebeliktų ieškovų reikalavimo materialaus dalyko, t.y. nebeliktų sutarčių, kurių tęstinumo ieškovai siekia reikšdami ieškinį, o pradėjus priverstinį išieškojimą iš atsakovui įkeisto turto, teismo sprendimo įvykdymas (jeigu jis bus palankus ieškovams) gali būti apsunkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas AB „Citadele“ bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai iš esmės pasiekė patikslintu ieškiniu reiškiamų reikalavimų tikslą – atidėti kreditavimo sutarčių mokėjimo terminus bei išvengiant turtinio pobūdžio prievolių vykdymo kreditavimo sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

2. Ieškinys prima facie yra nepagrįstas. Pagal atsakovą šią aplinkybę patvirtina prevencinio reikalavimo fiktyvumas (pareikštas tik po to, kai teismas netaikė ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių) ir šio reikalavimo neatitikimas įstatymo prevenciniam reikalavimui keliamų sąlygų: atsakovo įstatymu ir kreditavimo sutartyse nustatytų teisių įgyvendinimas negali būti laikomas neteisėtais jo veiksmais, kurie sudarytų pagrindą tenkinti prevencinio ieškinio reikalavimą.

3. Ieškovai dar iki ieškinio pareiškimo pažeidė kreditavimo sutartis, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti jų teisės pasinaudoti CK 6.204 straipsnyje numatyta teise pakeisti sutartį. Atsakovas pažymi, kad ieškovai neturės finansinės galimybės įvykdyti sutarčių pakeistomis sąlygomis, todėl patikslinto ieškinio reikalavimo tenkinimas de jure yra negalimas.

4. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nustatytas absoliutus draudimas nutraukti kreditavimo sutartis, nepriklausomai nuo ieškovų prievolių vykdymo. Taigi teismas patenkino ieškinio reikalavimus neišnagrinėjęs bylos. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvačios bei pažeidžia ekonomiškumo principą, nes įpareigoja atsakovą vykdyti sutartį, kai kita šalis sutarties gali nevykdyta. Drausti atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus iš atsakovui įkeisto nekilnojamojo turto – neproporcingai pažeidžia jo kaip hipotekos kreditoriaus ir išieškotojo teises. Be to, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, kadangi pagal kreditavimo sutarčių sąlygas atsakovas turi teisę jas nutraukti vienašališkai ir dėl neturtinio pobūdžio priežasčių (pvz., ieškovai kreditą naudoja ne pagal paskirtį).

5. Nėra realios grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi būtent ieškovai nebendradarbiauja su atsakovu siekiant pakeisti kreditavimo sutarčių sąlygas. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovas pradėtų priverstinio išieškojimo veiksmus iš įkeisto turto, ieškovai turėtų galimybę pasinaudoti procesinėmis teisėmis ir kreiptis į teismą dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsiliepimas

Ieškovai UAB „Trukstalis“ ir UAB „Metalo centras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo AB „Citadele“ bankas atskirąjį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

1. Pagal Lietuvos teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-710/2010, 2010 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-449/2010; kt.) skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pripažįstamos tiesiogiai susijusiomis su ieškinio reikalavimais ir pagrįstai taikytinomis. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę, nes atsakovui išieškojus negrąžintą kreditą su delspinigiais, kredito grąžinimas teismo pakeistomis sutarties sąlygomis jau nebūtų galimas.

2. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškinio prevenciniai reikalavimai yra prima facie pagrįsti. Nagrinėjamu atveju yra realus pavojus, kad atsakovas piktnaudžiaudamas savo teise gali vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartis, tokiais veiksmais padarydamas ieškovams nepataisomą žalą. CK 6.204 straipsnio 3 dalies norma nedraudžia teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tai yra būtina užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykimą ar siekiant laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Ieškovai pabrėžia, jog jų galimybės vykdyti kreditavimo sutartis pakeistomis sąlygomis bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės.

3. Nepaisant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovai geranoriškai kreipėsi į atsakovą su prašymais kas mėnesį nuo jų sąskaitos nurašyti po 5 000 EUR kredito įmokų. Be to, ieškovai toliau vykdo savo prievolę grąžinti paskolą. Teismas įvertino, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta žymiai didesnė žala ieškovų interesams nei atsakovui – jas pritaikius.

4. Bylos faktinis pagrindas – ieškovas dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių tapo ypač sudėtinga vykdyti kreditavimo sutartis, todėl jau ieškinio pateikimo dienai buvo pagrindas spręsti kreditavimo sutarčių pakeitimo klausimą. Taigi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad kita šalis nenutrauktų sutarties, kol yra sprendžiamas klausimas dėl jos sąlygų pakeitimo.

5. Atsakovo elgesys su ieškovais patvirtina, kad yra reali grėsmė, jog teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jis nutrauktų kreditavimo sutartis ir pradėtų priverstinį išieškojimą iš ieškovų turto. Atsakovas ne tik nesiėmė veiksmų pakeisti kreditavimo sutartis, tačiau priešingai – 2013 m. balandžio 10 d. pranešimais informavo ieškovus, kad kreditavimo sutartis ketina nutraukti.

IV. Šalių prašymai bei papildomi paaiškinimai

Atsakovas AB „Citadele bankas“ pateikė prašymą prijungti prie bylos 2013 m. spalio 7 d. pažymą Nr. F4-4/5870 dėl UAB „Trukstalis“ ir UAB „Metalo centras“ neįvykdytų turtinių prievolių.

Ieškovai UAB „Trukstalis“ ir UAB „Metalo centras“ pateikė paaiškinimus, jog kiekvieną mėnesį atsakovui kiekvienas moka po 5 000 EUR kredito bei priskaičiuotas palūkanas. Todėl atsakovo interesai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nėra neproporcingai pažeidžiami.

Motyvuojamoji dalis

V. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Turto valdymo projektai“ v. Fjordtrade AS, bylos Nr. 2-1040/2013).

Ieškiniu yra pareikšti du reikalavimai: reikalavimas modifikuoti bylos šalių sudarytų kreditavimo sutarčių sąlygas, nustatančias kredito grąžinimo terminus ir tvarką bei nustatančias kreditavimo sutarčių vienašalio nutraukimo atvejus, ir reikalavimas – uždrausti atsakovui nutraukti su ieškovais sudarytas kreditavimo sutartis iki kredito grąžinimo termino pabaigos ir nukreipti išieškojimą į ieškovams priklausantį turtą, jeigu nėra pažeista ieškovų prašoma nustatyti kredito grąžinimo tvarka. Pastarasis reikalavimas, nors formaliai yra prevencinio pobūdžio, tačiau savo esme tai reikalavimas dėl kreditavimo sutarčių modifikavimo, kadangi jį patenkinus bus ne tik apribotos atsakovo teisės vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartis ne teismo tvarka, bet kartu pakeistos ir ginčo sutarčių atitinkamos nuostatos.

Iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovai įrodinėja, jog ginčo kreditavimo sutarčių vykdymas jiems tapo iš esmės sudėtingesnis, todėl turėtų būti pakeistos sutarčių sąlygos, kad būtų atkurta šalių interesų pusiausvyra. Ieškinio patenkinimo atveju kiltų tokie materialiniai teisiniai padariniai, pagal kuriuos būtų pakeistos ginčo sutarčių sąlygos, nustatančios kredito grąžinimo terminus ir tvarką bei vienašalius sutarties nutraukimo atvejus, ir kartu nustatytas atvejis, kuris būtų kvalifikuojamas kaip esminis ieškovų prievolių pagal sutartį pažeidimas – 5 000 EUR kredito įmokų ir atsakovo apskaičiuotų palūkanų mokėjimo tvarkos nesilaikymas. Akivaizdu, kad būtina sąlyga kilti ieškovų siekiamoms pasekmėms – ginčo sutarčių galiojimas teismo sprendimo priėmimo dieną. Tuo atveju, jeigu atsakovas ginčo sutartis nutrauktų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, nebeliktų ginčo objekto, atitinkamai teisminis šios bylos nagrinėjimas netektų materialinės teisinės prasmės, kadangi nesukeltų ieškovams jokių pasekmių. Taigi ginčo kreditavimo sutarčių galiojimo išsaugojimas, kitaip bylos šalių tarpusavio sutartinių teisinių santykių būklės status quo užtikrinimas, yra tiesioginė ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo įmanomumo sąlyga.

Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą konstatuota, kad preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes reikalavimo pagrįstumas yra įvertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. K. v. E. D. D. ir kt., bylos Nr. 2-210/2013). Realaus faktinio ar teisinio pagrindo išvadai, kad nėra tikimybės, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, nepriims ieškovams palankaus teismo sprendimo, nenustatyta. Atsakovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl ieškovų atliktų ginčo sutarčių pažeidimų įtakos jų reikalavimui pakeisti sutarčių sąlygas galimumui, dėl ieškovų galėjimo ateityje įvykdyti sutartis pakeistomis sąlygomis nepatenka į preliminaraus ieškinio vertinimo ribas, tačiau yra ginčo nagrinėjimo iš esmės objektas. Dėl to konstatuojama, jog pirmosios instancijos, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepažeidė preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo doktrinos reikalavimų.

Pirmiau nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimu. Nors teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš dalies sutampa su materialaus pobūdžio reikalavimais, tačiau tai nereiškia, jog buvo pasisakyta dėl ginčo esmės ar, kad taikytos priemonės yra neprotingos, neproporcingos, neatitinka CPK 144, 145 straipsniuose numatyto tokių priemonių taikymo pagrindo, tvarkos, pobūdžio, masto, tikslų. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės atlieka prevencinę funkciją, t.y. užtikrina, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos neišnyks ginčo objektas, o tokią galimybę patvirtina į bylą pateikti dokumentai, pvz., atsakovo 2013 m. balandžio 10 d. įspėjimas Nr. MB7.6/239, kuriame atsakovas nurodė, jog ieškovams nevykdant sutartinių prievolių sutartyje nustatytomis pirminėmis sąlygomis, sutartis nutrauks ir pradės priverstinį skolos išieškojimą, bei kartu bylos išnagrinėjimo laikotarpiu.

Iki atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios atsakovas pateikė 2013 m. spalio 7 d. pažymą Nr. F4-4/5870 „Dėl UAB „Trukstalis“ ir UAB „Metalo centras“ neįvykdytų turtinių prievolių“, kuri teismo priimama ir vertinama (CPK 314 straipsnis). Šioje pažymoje užfiksuoti duomenys apie ieškovų neįvykdytų prievolių atsakovui pagal ginčo sutartis dydžius bei ieškovų konsoliduotas skolas atsakovui. Tačiau paminėti duomenys yra tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo iš esmės objekto dalis, nepatenkanti į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio klausimo nagrinėjimo apimtį. Tuo atveju, jeigu taikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia atsakovui nuostolių, proceso įstatyme yra nustatytos atitinkamos procesinio pobūdžio gynybos priemonės (CPK 146, 148 straipsniai), kuriomis atsakovas turi teisę pasinaudoti. Pastebėtina, kad ieškovų kartu su paaiškinimais pateikti mokėjimo dokumentai (CPK 314 straipsnis) patvirtina, jog ieškovai vykdo savo įsipareigojimus atsakovui pagal sąlygas, kuriomis jie siekia modifikuoti šalių sudarytas kreditavimo sutartis.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytą, sprendžia, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku, jos nepažeidžia ekonomiškumo principo ir šalių interesų pusiausvyros, o jas panaikinus galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 144 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis