Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1603-524/2015

Teisėja Inga Sakalauskaitė (Proceso Nr. 2-24-3-00194-2015-3)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal UAB ,,Sidabrinė kamėja“ ieškinį UAB ,,Žomenos juvelyrika“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-15 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-07-15 priėmė sprendimą, juo ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo 3 833,12 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 833,12 Eur sumos nuo 2015-02-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 356,99 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Taip pat priteisė iš atsakovo 8,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abi šalys sutinka ir neginčija aplinkybių, kad ieškovas atsakovui pagal 2013-12-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 008902 ir 2013-12-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 008903 perdavė juvelyrinius dirbinius, kurių bendra vertė 3 833,12 Eur, ir atsakovas iki šiol su ieškovu neatsiskaitė, o terminai, per kuriuos atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu, yra pasibaigę. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai pirkimo–pardavimo santykiai. Taip pat konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas savo prievoles vykdė netinkamai, taip pat kad atsakovas būtų įvykdęs sutartinius įsipareigojimus visiškai. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas prievolę įvykdyti privalėjo iki 2014-12-19, bet to nepadarė, neprašė atidėti skolos sumokėjimo ar išdėstyti dalimis. Be to, teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir yra paimti atsakovo iš ieškovo įsigyti juvelyriniai dirbiniai, nėra pagrindas nepriteisti skolos ieškovui, nes nenustatyta, kad ieškovas yra netinkamai įvykdęs savo prievolę atsakovui ar būtų susijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju kolegija nustatė absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str.). Ieškovo iškeltas ginčas kildinamas iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių, nes ieškovas prašo priteisti iš atsakovo pagal PVM sąskaitas faktūras atsakovui už 3833,12 Eur parduotus juvelyrinius gaminius (b. l. 6–7). Teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkėjo pasirašyta PVM sąskaita faktūra patvirtina sutartinių pirkimo–pardavimo santykių susiklostymą tarp šiame dokumente nurodytų asmenų. Prekių pardavimas pagal sąskaitą faktūrą iš esmės atitinka pardavimo sutarties turinį ir sukelia tas pačias teisines pasekmes – pardavėjo pareigą perduoti prekes pirkėjo nuosavybėn, atitinkamai pirkėjo pareigą už perduotas prekes sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Kartu pabrėžtina, jog įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, kad net ir esant pirkėjo pasirašytoms PVM sąskaitoms faktūroms, kilus ginčui, būtent daiktų pardavėjui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog pirkimo–pardavimo sandoris yra įvykęs (CPK 12, 178 str.). Tik įrodžius sandorio sudarymo faktą gali būti vertinama, ar pirkėjas turi priešpriešinę prievolę pardavėjui – sumokėti už prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Šioje byloje atsakovas pripažįsta, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, tačiau jis neturi pareigos sumokėti ginčo sumos, nes jam perduoti pagal paminėtas PVM sąskaitas faktūras juvelyriniai gaminiai 2014-06-17 atliktos kratos metu buvo paimti (b. l. 42–45). CK 6.305 straipsnyje apibrėžiama pirkimo–pardavimo sutarties samprata. Pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 straipsniai). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Byloje nėra ginčo dėl daikto perdavimo, todėl darytina išvada, jog atsakovui daiktai buvo perduoti. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią turto nuosavybės teisė pagal sandorius pereina įgijėjui nuo turto perdavimo momento. Taigi atsakovas taptų juvelyrinių dirbinių savininkas pagal paminėtą pirkimo–pardavimo sandorį, jeigu ieškovas pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu būtų buvęs šių daiktų savininku, tačiau iš baudžiamosios bylos nustatyta, jog į šiuos daiktus savo nuosavybes teisę deklaruoja UAB ,,Saulės amuletas“. Todėl šioje byloje būtina nustatyti parduodamų juvelyrinių dirbinių savininką, nes tik savininkas gali perleisti nuosavybės teisę į daiktus ir turi teisę reikalauti pinigų už šiuos daiktus. Šioje byloje akivaizdu, kad ieškovas arba atsakovas turės reikalavimo teisę išsireikalauti juvelyrinius dirbinius iš UAB ,,Saulės amuletas“, todėl ji turi dalyvauti byloje ir įrodinėti savo nuosavybę civilinėje byloje, t. y. būtina nustatyti, ar UAB ,,Saulės amuletas“ įgijo nuosavybės teisę į juvelyrinius gaminius ir kokiu pagrindu. Todėl ši bendrovė privalo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi savarankišką, ginčo šalims priešpriešinamą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004).

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neanalizavo šalių nuosavybės teisės įgijimo momento, nenustatė, ar ieškovas, sudarydamas šį sandorį, buvo šių daiktų savininkas, neįtraukė asmens – AB ,,Saulės amuletas“, kuris įrodinėja nuosavybės teises į ginčo daiktus, į bylos nagrinėjimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-15 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.