- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-05
- Bylos Nr.
- e2-129-633/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01375-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- Z. S.
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance company“
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis, Vidmantas Ravinis
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovės Z. S. (toliau ir – ieškovės) atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje M. J. (toliau ir – trečiajam asmeniui), jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialo Lietuvoje (toliau ir – atsakovo) įgaliotai atstovei Viktorijai Šabanienei (nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma Zoom), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Z. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai (ginčo esmė).
1. Ieškovė savo ieškiniu prašo teismą priteisti jai iš atsakovės 2500 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovo draudėjo, bylos trečiojo asmens, delikto, pasireiškusio Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimu ir kūno sužalojimų ieškovei padarymu, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Trečiasis asmuo savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė, su ieškovės ieškiniu visiškai sutinka ir prašo jį patenkinti.
3. Atsakovas priešinių reikalavimų ieškovei byloje nepareiškė, su jos ieškiniu nesutinka visiškai ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi laikosi pozicijos, jog ieškiniu reikalaujama žala ieškovei jau yra atlyginta jo draudėjo, bylos trečiojo asmens.
II. Šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų esmė.
4. Ieškovė nurodė ieškinyje bei žodiniais paaiškinimais per atstovą teismo posėdyje, byloje paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 15.10 val. Šakių m., įvažiavime į daugiabučių namų kiemus tarp namų V. Kudirkos g. 100 ir 104, trečiasis asmuo, vairuodamas automobilį VW Scirocco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių V skyriaus 27 punktą bei XIII skyriaus 114 punktą, automobilio ratu užvažiavo ieškovei ant kairės kojos pėdos, padarydamas jai žaizdas pėdos nugariniame paviršiuje, ir tuo nesunkiai sutrikdė ieškovės sveikatą. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate dėl šio autoįvykio buvo atliktas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, požymius. Trečiajam asmeniui pareiškus norą susitaikyti, ieškovė sutikusi, jiedu per atstovus (advokatus) susitarė, kad trečiasis asmuo atlygins ieškovės baudžiamajame procese patirtas proceso išlaidas (advokato teisinei pagalbai bei teismo medicinos eksperto darbui apmokėti), kurios sudarė 2503,45 Eur, o dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo ieškovė kreipsis į trečiojo asmens draudiką – atsakovą, kuris buvo apdraudęs trečiojo asmens civilinę atsakomybę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Trečiajam asmeniui įvykdžius susitarimą dėl proceso išlaidų atlyginimo (pervedus ieškovei 2500 Eur sumą), ieškovė sutiko susitaikyti ir ikiteisminio tyrimo įstaigoje abu pasirašė susitaikymo protokolą, kurio pagrindu 2024 m. gegužės 22 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius). 2024 m. birželio 24 d. ieškovė pasikreipusi į atsakovą su reikalavimu atlyginti jai dėl ginčo autoįvykio patirtos 5000 Eur neturtinės žalos, vėliau reikalavimą sumažino perpus, tačiau atsakovė, jos, ieškovės, vertinimu be teisėto pagrindo atsisakiusi išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama, kad reikalaujama žala ieškovei yra jau atlyginta trečiojo asmens iki jų susitaikymo, kuriam yra būtina tokia visiško žalos atlyginimo sąlyga. Pasirūpinęs savo civilinės atsakomybės draudimu, trečiasis asmuo, ieškovės vertinimu, neturėjo ir neturi pareigos atlyginti ieškovei ginčo žalą (nėra už ją atsakingas), o tokią pareigą sutarties ir įstatymo pagrindo turintis atsakovas (jis yra atsakingas už šios žalos atlyginimą). Neturtinę žalą ieškovė patyrusi dėl iškęsto fizinio skausmo, ženklų laiką buvusio apriboto bendravimo galimybių dėl itin apsunkinto judėjimo, atsiradusio gatvės baimės, dvasinių išgyvenimų, sutrikusio miego, rūpesčių dėl sužalojimų pasekmių ateičiai, išlikusių epizodinių skausmų sužalojimų vietose.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį bei pats ir per atstovą teismo posėdyje visiškai patvirtino nagrinėjamo byloje ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, įskaitant jo ir ieškovės susitarimo dėl žalos (plačiąja prasme) atlyginimo tvarkos turinį, bei pateikė paaiškinimus, analogiškus aukščiau aprašytiems ieškovės paaiškinimams byloje.
6. Atsakovas nurodė atsiliepime bei teisme per atstovę byloje paaiškino pripažįstantis, kad buvo apdraudęs trečiojo asmens civilinę atsakomybę, valdant konkrečią kelių transporto priemonę, taip pat, kad yra atsakingas už ieškovei ginčo autoįvykio pasekmėje atsiradusią neturtinę žalą (šios fakto ir dydžio neginčijanti), patvirtino, kad apie ginčo autoįvykį jai buvo pranešta ieškovės artimo giminaičio (vaikaitės), kad jis, atsakovas, atliko autoįvykio aplinkybių tyrimą, kad ieškovė per atstovą dukart kreipėsi į jį su reikalavimu atlyginti dėl ginčo autoįvykio patirtą neturtinę žalą, tačiau jis, atsakovas, tai padaryti atsisakęs. Atsakovas laikėsi ir tebesilaiko pozicijos, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą dėl ginčo autoįvykio BK 38 straipsnio pagrindu, nukentėjusiajai turėjo būti atlyginta visa dėl autoįvykio patirta žala, įskaitant neturtinę, todėl vertina, jog ieškiniu byloje reikalaujama žala ieškovei jau yra atlyginta ir ieškovė nebeturtini reikalavimo teisės dėl tokios žalos atlyginimo pakartotinai į atsakovą. Jeigu ieškovė ir trečiasis asmuo ikiteisminiame tyrime nebūtų susitaikę, jis, atsakovas, draudimo išmoką būtų mokėjęs. Be to, ieškovės ir trečiojo asmens susitaikymo protokole nėra aptarta detalesnė proceso išlaidų ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo tvarka (nenumatyta tokios reikalauti iš draudiko (atsakovo).
III. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.
7. 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 15.10 val. Šakių mieste, įvažiavime į daugiabučių namų kiemus tarp namų V. Kudirkos g. Nr. Nr. 100 ir 104, trečiasis asmuo M. J., vairuodamas automobilį VW Scirocco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių V skyriaus 27 punktą bei XIII skyriaus 114 punktą, automobilio ratu užvažiavo ieškovei Z. S. ant kairės kojos pėdos, padarydamas jai žaizdas pėdos nugariniame paviršiuje, ir tuo nesunkiai (daugiau nei 10 parų) sutrikdė ieškovės Z. S. sveikatą.
8. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate dėl šio ginčo autoįvykio buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.
9. Ikiteisminio tyrimo eigoje ieškovė ir trečiasis asmuo per atstovus (advokatus) susitarė, kad trečiasis asmuo atlygins ieškovės baudžiamajame procese patirtas proceso išlaidas (advokato teisinei pagalbai bei teismo medicinos eksperto darbui apmokėti), kurios sudarė 2503,45 Eur, o dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo ieškovė kreipsis į trečiojo asmens draudiką – atsakovą, kuris buvo apdraudęs trečiojo asmens civilinę atsakomybę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Trečiajam asmeniui įvykdžius susitarimą dėl proceso išlaidų atlyginimo (pervedus ieškovei 2500 Eur sumą), ieškovė sutiko susitaikyti ir ikiteisminio tyrimo įstaigoje abu pasirašė susitaikymo protokolą.
10. 2024 m. gegužės 22 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. A. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius).
11. Ieškovė, vykdydama savąją susitarimo su trečiuoju asmeniu dėl žalos (plačiąja prasme) atlyginimo dalį, 2024 m. birželio 24 d. ir pakartotinai 2024 m. liepos 4 d. per atstovą (advokatą) kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti dėl ginčo autoįvykio aptirtą neturtinę žalą, tačiau atsakovas atsisakęs mokėti tokią draudimo išmoką tais pačiais aukščiau (punktas 6) aprašytais motyvais (šalių pripažinti faktai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Faktinių duomenų vertinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.
12. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ikiteisminio tyrimo dėl ginčo autoįvykio nutraukimas BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), atleido atsakovą, kaip autoįvykio kaltininko, bylos trečiojo asmens, civilinės atsakomybės valdant konkrečią kelių transporto priemonę draudiką, nuo pareigos mokėti neturtinės žalos atlyginimo draudimo išmoką ieškovei.
13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sužalodamas ieškovę, trečiasis asmuo pažeidė bendro pobūdžio pareigą laikytis tokių elgesio (nagrinėjamu atveju kelių eismo saugumo (toliau ir - KET) taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis), kad būtent dėl kelių transporto priemonę valdžiusio trečiojo asmens kaltų veiksmų (KET pažeidimo) tiesiogiai priežastingai buvo sužalota ieškovė (nesunkiai sutrikdyta šios sveikata). Kitaip tariant, teismas tiek iš bylos rašytinių įrodymų, tiek ir šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų bei jų pripažintų faktų (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 2 dalis) byloje nustatė, kad egzistuoja visos keturios trečiojo asmens deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.
14. CK 6.283 straipsnio 1 dalimi yra nustatyta, kad jeigu sužalojama fizinio asmens sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – draudimo įstatymo) 1 straipsnio 2 dalimi nustatyta, jog šio įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, skirtai važiuoti žeme ... <...>. To paties draudimo įstatymo 3 straipsnio (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo suteikiama apsauga) 1 ir 2 dalyse nustatyta taisyklė, kad draudimo išmoka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam reiškia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties (nagrinėjamu atveju sudarytos su bylos trečiuoju asmeniu), vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014, 2016 m. vasario 29 d. nutarties kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktas ir kt.).
15. Aukščiau jau minėta, kad atsakovas pripažįsta aplinkybę, jog būtent jis, o ne tiesiogiai žalos ieškovei padaręs bylos trečiasis asmuo, draudimo sutarties ir minėtų draudimo įstatymo normų pagrindu yra atsakingas už neturtinės žalos atlyginimą ieškovei. Taigi, dėl atsakovo pareigos mokėti ieškovei, kaip nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, neturtinės žalos atlyginimo draudimo išmoką ginčo byloje nėra (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys).
16. Toliau telieka nuspręsti, kaip turi būti aiškinamas ieškovės ir trečiojo asmens susitarimo dėl žalos (proceso išlaidų ir neturtinės žalos) atlyginimo tvarkos turinys, ir ar teisinga atsakovo pozicija, kad visos žalos (plačiąja prasme) atlyginimas yra privaloma BK 38 straipsnio taikymo sąlyga.
17. Teismas sutinka su ieškovės atstovo pozicija, kad ieškovės ir trečiojo asmens susitaikymo protokolas yra jų sandoris (sutartis), kuris turi būti aiškinamas ne tik pagal lingvistinį jo turinį, tačiau ir pagal tikruosius jo šalių ketinimus ir valią (CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nėra paneigta jokiais nagrinėjamos bylos duomenimis išsamūs ir nuoseklūs ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, kaip jie susitarė dėl konkrečios proceso išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovei tvarkos (kad trečiasis asmuo atlygins proceso išlaidas, kurioms pagal nusistovėjusią praktiką draudimo apsauga netaikoma, o dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė kreipsis į trečiojo asmens civilinės atsakomybės draudiką (atsakovą). Teismas neturi pagrindo šiais aiškinimais netikėti, juolab, kad jie atitinka aukščiau minėtas draudimo įstatymo nuostatas (neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai), todėl šias aplinkybes vertina byloje nustatytomis (punktas 9). Teismas taip pat iš esmės pritaria ieškovės ir trečiojo asmens pozicijai, kad ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklos praktikoje kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas surašomas standartizuota tvarka, naudojant šabloną, ir nedetalizuojant, kas ir kaip atlygino ar atlygins nukentėjusiojo reikalaujamą žalą. Dėl tokios praktikos nėra atsakingi nei ieškovė, nei trečiasis asmuo, ir pastaroji praktika nepaneigia tikrąją šių asmenų valią dėl proceso išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo tvarkos.
18. Dėl BK 38 straipsnio normų aiškinimo nusikalstama veika padarytos žalos (plačiąja prasme) atlyginimo kontekste. Šio straipsnio 1 dalies 2 punktu yra nustatyta viena iš sąlygų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės aptariamu pagrindu – kaltininkas turi savo noru atlyginti ar pašalinti fiziniam ar juridiniams asmeniui padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Kaip jau buvo minėta aukščiau, bylos ieškovė ir trečiasis asmuo, kaip kaltininkas ir nukentėjusysis, tikrovėje ir susitarė kaip bus atlyginta (pašalinta) ieškovei dėl ginčo autoįvykio padaryta neturtinė žala, – kad pagal ieškovės prašymą tai įstatymo ir sutarties su trečiuoju asmeniu pagrindu padarys trečiojo asmens draudikas, bylos atsakovas; bei proceso išlaidos, - kad šias asmeniškai atlygins trečiasis asmuo, ką šis ir padarė (ginčo dėl to byloje nėra). To pagrindu teismas sprendžia, kad yra nepagrįsta atsakovo pozicija, jog nagrinėjamu byloje ieškiniu reikalaujama žala ieškovei, kaip nukentėjusiajai, buvo atlyginta trečiojo asmens (tiesiogiai kaltininko). Visų pirma, trečiasis asmuo atlygino ne neturtinę žalą, o proceso išlaidas, kas atitinka ne tik nuoseklius ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, bet ir rašytinius duomenis apie tokias proceso išlaidas, jų sandarą ir dydį. Visų antra, trečiojo asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu bei šio asmens proceso išlaidų ieškovei atlyginimas, kaip juridiškai reikšmingi faktai (aplinkybės), neatleidžia bylos atsakovo nuo iš draudimo įstatymo ir privalomos sutarties su trečiuoju asmeniu kylančios pareigos išmokėti teisingą neturtinės žalos atlyginimo ieškovei draudimo išmoką. Visų trečia, baudžiamasis įstatymas (BK 38 straipsnis) bei jo aiškinimo ir teismo praktika nereikalauja visiško žalos atlyginimo, - pakanka bent susitarti dėl jos dydžio bei atlyginimo tvarkos. Reikia sutikti su ieškovės ir trečiojo asmens argumentavimu, jog BK 38 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės žalos plačiąja prasme (CK 6.249 straipsnio 4 dalis) sąlygą aiškinant taip, kaip tai daro atsakovas, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo institutas prarastų prasmę, - apdraudęs savo civilinę atsakomybę kaltininkas, siekdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, būtų priverstas vykdyti žalos atlyginimo prievolę už savo civilinės atsakomybės draudiką.
19. Apibendrindamas, teismas sprendžia, jog aukščiau analizuotos aplinkybės (proceso išlaidų atlyginimas ieškovei, ieškovės ir trečiojo asmens susitaikymas bei trečiojo asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu) nepanaikina atsakovo, kaip trečiojo asmens civilinės atsakomybės draudiko iš draudimo įstatymo ir sutarties kylančios prievolės išmokėti ieškovei teisingą dėl ginčo autoįvykio patirtos neturtinės žalos atlyginimą, ir nuo tokios prievolės vykdymo jos neatleidžia (draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalys, 19 ir 21 straipsniai).
20. Dėl ieškovės reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydžio. Aukščiau paminėtu būdu (punktas 4) jai dėl ginčo autoįvykio atsiradusią neturtinę žalą ieškovė vertina 2500 Eur. Teismas turi procesinę pareigą įvertinti, ar toks dydis yra teisingas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tai darant, turi būti atsižvelgta be kita ko ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys). Pagal bylos duomenis ieškovės, kaip nukentėjusios, sveikata dėl trečiojo asmens delikto buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų ir trumpesniam nei 1 mėn. laikui. Atsižvelgiant į tai bei aplinkybę, kad žalos patyrusi ieškovė įvykio metu buvo 90 m. amžiaus, kas ne tik apsunkino traumų gydymą, bet ir didino dvasinius išgyvenimus, baiminimąsi dėl liekamųjų reiškinių, apsunkinto judėjimo, ribotų bendravimo galimybių senatvėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005 ir kt.), todėl teismas sprendžia, jog ieškovė išties dėl ginčo autoįvykio patyrė neturtinės žalos, kuri vertintina suformuotos teismų praktikos maždaug vidurkio ribose. Apibendrintoje šalies kasacinio teismo praktikoje už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstama veika padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamos neturtinės žalos dydis varijuoja nuo maždaug 600 iki maždaug 8000 Eurų. Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 (aktuali redakcija nuo 2024 m. gegužės 10 d.) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4 straipsnio 4.2.1 punkte nustatyta orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui iki 1 mėnesio – iki 4 MMA, kas šiuo metu sudaro 4612 Eur (4 x 1153 Eur). Taigi, ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas sudaro maždaug pusę nuo rekomenduojamo dydžio ir kur kas mažiau nei teismų praktikoje vyraujančio vidurkio, todėl teismas vertina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka tiek teisės aktu nustatytas rekomendacijas, tiek suformuotą teismų praktiką, yra proporcingas ieškovės patirtų dvasinių išgyvenimų ir netekimų mastui bei atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis).
21. Dėl padarytų išvadų nagrinėjamas byloje ieškovės ieškinys patenkintinas visiškai.
V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
22. Bylos duomenimis ieškovas procese patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas - 1815 Eur sumokėjo advokatui už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų surašymą bei atstovavimą teismo posėdžiuose. Trečiasis asmuo bylos procese patyrė 500 Eur išlaidų, apmokėdamas advokatui už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsakovė byloje pagal jos duomenis bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, tokių kaip galimų nepagrindė ir priteisti neprašo. Kadangi ieškinys visiškai patenkinamas, atsakovei pripažįstama procesinė pareiga visa apimtimi kompensuoti tiek ieškovei, tiek jos pusėje dalyvavusiam trečiajam asmeniui aptariamas išlaidas, abiejų ginčo šalių bei trečiojo asmens procesinis elgesys byloje buvo vienodai tinkamas ir pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo taisyklės teismas nenustatė (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o trečiajam asmeniui – 500 Eur tokių išlaidų atlyginimo. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro 56 Eur nesumokėto už ieškinį žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo prievolės ieškovė yra atleista įstatymu. Kadangi nagrinėjamas byloje ieškinys visiškai patenkinamas, aptariamų išlaidų atlyginimas taip pat priteistinas iš nuo jų mokėjimo pareigos įstatymu neatleisto atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, buveinės adresas – Laisvos pr. 10, LT-04215 Vilniaus m., ieškovei Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) : 1) du tūkstančius penkis šimtus eurų (2500 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; 2) vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų (1815 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, buveinės adresas – Laisvos pr. 10, LT-04215 Vilniaus m., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), penkis šimtus eurų (500 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, buveinės adresas – Laisvos pr. 10, LT-04215 Vilniaus m., penkiasdešimt šešis eurus (56 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke ar kt. finansų įstaigoje, įmokos kodas – 5660, įmokos paskirtis – žyminis mokestis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.