- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- II-154-541/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00035-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. P.
- Institucija
- ,,Registrų centras"
- Advokatai
- Igoris Pupeikis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. P. atstovui advokatui Igoriui Pupeikiui,
viešame posėdyje žodinio proceso tvarka proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. skundą dėl valstybės įmonės Registrų centras 2023 m. kovo 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-275-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybės įmonė Registrų centras (toliau ir – Institucija, Registrų centras) 2023 m. kovo 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-275-2023 M. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 200 Eur baudą, nes Juridinių asmenų registro duomenimis Lietuvos ir Rusijos uždaroji akcinė bendrovė „G.“ (toliau ir – Bendrovė), vadovė M. P. (direktorė) per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020 m. ir 2021 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.66 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABI) 58 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose - juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Lietuvos ir Rusijos uždaroji akcinė bendrovė „G.“ 2020 m. finansinių ataskaitų rinkiniai privalėjo būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d., o 2021 m. - ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės (toliau – ir Nutarimas).
Šalies argumentai
M. P. kreipėsi į teismą su skundu dėl minėto Nutarimo, prašydama skundą tenkinti, panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną byloje ROIK 23197956420 - nutraukti. Ji nurodė, kad nėra ginčo dėl jos skunde nurodytų ir Nutarime užfiksuotų faktinių bylos aplinkybių ir teisinių padarytos veikos vertinimų. Mano, kad yra ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas, esant asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių visetui bei nesant pavojingų tokio neveikimo padarinių, būtinumo. Nurodė, kad jau nuo 2015 m. ekonominės veiklos UAB „G.“ faktiškai nebevykdė. Pareiškėja perėmė neveikiančios įmonės vadovavimą ir bendrovės akcijas, kad būtų užtikrintinai įvykdytos visos ABĮ 73 straipsnyje numatytos procedūros ir, įsitikinus, kad juridinis asmuo nebeturi skolinių įsipareigojimų - paskirtas likvidatorius. 2017 m., mirus UAB „G.", steigėjams Bendrovės buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentai Pareiškėjai liko neperduoti. Dėl objektyvių priežasčių mirus abiem bendrovės steigėjams, vienas kurių buvo juridinio asmens vadovas - negalima nustatyti jos dokumentacijos buvimo vietos, o nesant pirminių finansinių dokumentų - neįmanoma nustatyti nuo 2015 m. nebevykdančios veiklos įmonės skolinių prievolių apimties. Dėl objektyvių priežasčių neturėdama pirminių finansinių dokumentų, nežinodama apie galimų kreditorių egzistavimą - natūralu, kad Pareiškėja negalėjo prisiimti atsakomybės už Ataskaitų parengimą už savo vadovavimo laikotarpį nuo 2019-06-18. Bet, 2023-02-15 gavusi informaciją apie jos daromą administracinį nusižengimą, Pareiškėja kitą dieną nedelsdama ištaisė šį pažeidimą. Suprasdama, kad mažai tikėtina, jog gali atsirasti naujų kreditorių (o kiti įmonės balanse atspindėti duomenys nepakitę), esant tokiai teisinei kolizijai, Pareiškėja 2023-02-16 ištaisė jos nuo 2021-06-01 tęsiamą pažeidimą ir pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą (dėl to nuoširdžiai gailisi). Galima konstatuoti, kad įstatymų leidėjo numatyti tikslai šioje byloje yra pasiekti be baudos (kurios suma Pareiškėjai yra ženkli) skyrimo, todėl galima apsiriboti žodine pastaba ir nutraukti administracinę teiseną. Kadangi Pareiškėjos neveikimas, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, „vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas“, be to, jis buvo nedelsiant ištaisytas jos pačios - padarytos veikos pavojingumas nėra tokio lygio, kad būtų baudžiamas pinigine bauda. kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintinos (priešingai, nei nurodyta Nutarime) „COVID-19 pandemija ir dėl jos 2020 metais visoje Lietuvos teritorijoje įvestas karantino režimas bei jo sąlygoti įvairūs draudimai (apribojimai) (Karantinas) bei „2022 m. vasario mėn. 24 d. prasidėjęs karas Ukrainoje“ (Nepaprastoji padėtis). Šioje vietoje būtina paaiškinti, kad nuo 2020-03-16 Pareiškėja (manydama, kad laikinai - iki paskelbto Karantino pabaigos) persikėlė gyventi (ir dirba nuotoliniu būdu) į kaimą nuošalioje Lietuvos vietoje 50 km atstumo nuo sostinės. O prasidėjus karui Ukrainoje - humanitariniais pagrindais priėmė gyventi į butą Vilniuje (kur iki tol vykdė nemokumo administratoriaus veiklą dvi karo pabėgėlių šeimas (panaudos sutartys viešai deklaruotos Nekilnojamojo turto registre). Galiojančių administracinių nusižengimų Pareiškėja neturi (išskyrus smulkų padarytą prieš kelis metus: nedidelis vairuojamos transporto priemonės greičio viršijimas). Kaip savarankiška ekonomine veikla užsiimantis asmuo, Pareiškėja neturėjo nuobaudų per visą nemokumo administratorės praktiką. Galima teigti, kad darbovietėje Pareiškėja charakterizuojama teigiamai, o neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Nagrinėjamu atveju Pareiškėja suvokia, padariusi nusižengimą, dėl to gailisi, nedelsdama ištaisė to padarinius ir, akivaizdu, tokių klaidų nekartos. Pareiškėja laikosi procesinės pozicijos, kad jos padaryta veika yra mažareikšmė ir neturi tokio pavojingumo laipsnio, kad (vertinant proporcingumo, teisingumo ir protingumo matais) būtų baudžiama pinigine bauda. Ypač esant lengvinančių (nesant sunkinančių) asmens atsakomybę aplinkybių gausai bei objektyviosioms priežastimis, nulemiančioms tokį jos neveikimą.
Atsiliepimas
Registrų centras atsiliepime prašė Registrų centro 2023-03-10 nutarimą Nr. RC-ANR_N- 275-2023 palikti nepakeistą ir pareiškėjos M. P. skundo netenkinti. Nurodė, kad vadovaujantis Juridinių asmenų registro (toliau - ir Registras) duomenimis M. P. nuo 2019-06-18 yra paskirta Lietuvos ir Rusijos uždarosios akcinės bendrovės „G.“ vadove. M. P. Juridinių asmenų registrui Bendrovės 2020 ir 2021 metų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus pateikė 2023-02-16. Pareiga teikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus ir atsakomybė už jų nepateikimą yra nustatyta įstatymais, kuriuos Pareiškėja, kaip juridinio asmens vadovė, privalo žinoti. Skundo turinys vienareikšmiškai patvirtina, kad Pareiškėja nevertina savo elgesio kritiškai dėl šios priežasties nėra jokių pagrindų naikinti Nutarimą ar mažinti Nutarimu paskirtą baudą, kuri yra minimali ANK nustatytam dydžiui, skiriamam už anksčiau nurodytą administracinį nusižengimą. Atkreipia dėmesį, kad Registrų centrui nėra teisės aktais nustatytos prievolės papildomai informuoti juridinius asmenis ir jų vadovus apie jiems iš įstatymų kylančias pareigas, susijusias su metinių finansinių ataskaitų teikimu, bei su tuo susijusias neigiamas pasekmes - administracinę atsakomybę. Dėl šios priežasties klausimai, susiję su priminimais, raginimais pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas ir negali būti nei atsakomybę šalinanti, nei lengvinanti aplinkybė. Nuomonė apie priminimo negavimą laikytina bandymu vengti kilusios atsakomybės, o ne objektyviu faktu, galinčiu turėti įtakos sprendžiant juridinio asmens vadovo atsakomybės klausimą. Pareiškėja nurodė, jog nagrinėjamu atveju Bendrovė jokios ekonominės veiklos nebevykdo eilę metų. Aplinkybė, kad Bendrovė nevykdo veiklos, nėra pinigų srautų, nėra sudaromi sandoriai, kurių pagrindu įmonė įgytų turto ir / ar prievolių, nesudaro pagrindo Bendrovės vadovei nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas Registro tvarkytojui. Akcentuojame ir tai, kad teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Registrui. Juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Atkreipia dėmesį, kad metinių finansinių ataskaitų pateikimas jokia apimtimi nepakeičia objektyvaus fakto, kad metinės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti per teisės aktuose nustatytus terminus (atitinkamai ne vėliau kaip iki 2021-06-01 ir ne vėliau kaip iki 2022-06-01). Akcentuotina ir tai, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Tai reiškia, kad Skunde nurodomos aplinkybės apie metinių finansinės atskaitomybės dokumentų pavėluotą pateikimą ir žalingų padarinių nesukėlimą nėra pagrindas nei nutraukti teiseną, nei skirti švelnesnę nuobaudą. Pareiškėja nurodė, jog jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra COVID-19 pandemija ir dėl jos 2020 metais visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvestas karantino režimas bei 2022-02-24 prasidėjęs karas Ukrainoje (nepaprastoji padėtis). Registrų centro vertinimu, šios aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą. Nurodytos aplinkybės neatleidžia M. P. nuo pareigos teikti metinius finansinių ataskaitų rinkinius ir nepaneigia jai inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo fakto. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje egzistuoja visiškai skirtingos faktinės aplinkybės - Pareiškėja Bendrovės vadove paskirta nuo 2019-06-18 iki dabar, ir finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė ne dėl sudėtingo įstatyminio reglamentavimo, o dėl to, jog „nenorėjo priimti kitokios (nei administracinė) rūšies galimos atsakomybės už galimai neteisingų (dėl kreditorių nebuvimo) duomenų į įmonės balansą įrašymą" (Pareiškėjos Skundo 3 punktas), todėl šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-02-21 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022 pateiktus išaiškinimus. Pareiškėja Skunde nurodė, jog gailisi padariusi administracinį nusižengimą ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Akcentuoja, kad Pareiškėjai buvo skirta ANK 223 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta minimali 200 Eur bauda. Registrų centro vertinimu, nuobaudos švelninimui nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
Teismo posėdžio metu M. P. atstovas advokatas Igoris Pupeikis nurodė, kad palaiko visus skunde nurodytus argumentus ir nesutinka su Registrų centro atsiliepime nurodytais argumentais.
Registrų centrui apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra pranešta tinkamai. Registrų centras atsiliepime į skundą prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant registrų centro atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Pastaroji teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus.
CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Šio įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Taip pat CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.
Sistemiškai vertinant į aukščiau nurodytų teisės normų turinį, Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su Bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo eilinio Bendrovės narių susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 30 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad Bendrovės vadovė M. P. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020 m. ir 2021 m. UAB „G.“ bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių per įstatymo numatytą terminą (iki 2021-06-01 ir iki 2022-06-01), nėra. Minėti dokumentai pateikti 2023-02-16. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – Bendrovės vadovė M. P. tvirtina, kad objektyviai negalėjo įvykdyti ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo, nes mirus Bendrovės steigėjams Bendrovės buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentai Pareiškėjai liko neperduoti, o nesant pirminių finansinių dokumentų - neįmanoma nustatyti nuo 2015 m. nebevykdančios veiklos įmonės skolinių prievolių apimties. Taigi, atsakomybėn patrauktas asmuo M. P. laikosi pozicijos dėl objektyvių aplinkybių negalėjo laiku pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, dėl to jai administracinė atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį per griežta.
Minėta, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta atsakomybė už finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Iš šios teisės normos konstrukcijos galima spręsti, jog minimas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčine, tiek ir neatsargia kaltės forma.
Pagal CK 2.67 straipsnį, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Byloje pateiktas Juridinių asmenų registro 2023 m. vasario 14 d. išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad juridinio asmens UAB „G.“ vadovė nuo 2019 m. birželio 18 d. yra M. P. (išplėstinio išrašo 5.2.1 punktas) (b. l. 8). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, būtent M. P., kaip bendrovės vadovė, yra atsakinga, tuo pačiu, už patvirtintų metinių finansinių ataskaitinių rinkinių pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku. Nagrinėjamu atveju, UAB „G.“ vadovė M. P. minėtų dokumentų Institucijai nepateikė iki 2023-02-16.
Teismų praktikoje pasisakyta, kad būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamą LAT praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, įskaitant ir priežastį, kad bendrovės viduje vyksta nesutarimai tarp administracijos ir akcininkų. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-312-557/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017).
Įvertinęs aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas pažymi, kad bendrovės vadovės pareiga elgtis rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kad jos vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir vykdytų teisės aktuose numatytus reikalavimus, nagrinėjamu atveju – teisės aktuose nustatytu terminu pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
Pareiškėja M. P. skunde nurodė, kad nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų dėl objektyvių priežasčių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios priežasties – dėl paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl Covid-19 pandemijos, dėl prasidėjusio karo Ukrainoje. Teismas vertina, kad šios aplinkybės neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir nepaneigia administracinio nusižengimo fakto.
Pažymėtina ir tai, kad M. P. UAB „G.“ direktorės pareigas ėjo nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. liepos 3 d. ir eina nuo 2019 m. birželio 18 d., todėl jai gerai žinomos bendrovės vadovo pareigos, įskaitant ir būtinybę užtikrinti, jog Juridinių asmenų registrui būtų laiku pateikti bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai. Registro centro Juridinių asmenų registro duomenų 14.15 punkte M. P. vadovavimo laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. liepos 3 d. buvo pateikta 2018 m. birželio 12 d. – 2017 m. finansinė atskaitomybė.
Atsižvelgiant į nustatytą, skunde nurodytus teiginius apie tai, kad finansinių ataskaitų rinkiniai pateikti pavėluotai dėl objektyvių priežasčių, teismas vertina kritiškai. Atitinkamai ir pavėluotas privalomai teiktinų duomenų pateikimas negali būti pareiškėjos administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė. M. P. jos vadovaujamos bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registrui pateikė gerokai pavėlavusi, tik 2023 m. vasario 16 d. Skunde M. P. pripažino, kad elgėsi aplaidžiai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Tuo labiau, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus.
Konstatuotina, kad M. P., būdama UAB „G.“ vadove (direktore) atitinkamai iki 2021 m. birželio 1 d. ir 2022 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui Bendrovės 2020 m. ir 2021 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio, todėl padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio nusižengimo padarymą, paskirta minimali bauda.
Skunde keliamas klausimas ir dėl administracinio nusižengimo pripažinimo mažareikšmiu. Pareiškėjos teigimu, UAB ,,G.“ nuo 2015 metų nevykdo veiklos, padarytas nusižengimas yra mažai pavojingas ir nereikšmingas. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo švelninti M. P. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Be to, nėra nustatytos jokios išskirtinės, ypatingos aplinkybės, pagrindžiančios būtinybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad pareiškėja turi galimybę ir teisę likviduoti UAB ,,G.“, taip išvengiant prievolės teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, kadangi kitu atveju – net jei ir įmonė išties nevykdo veiklos, įmonės vadovas nėra atleidžiamas nuo pareigos teikti finansinių ataskaitų dokumentus. Tai, kad M. P., UAB „G.“ direktorės pareigas eina nuo 2019 m. birželio 21 d. (b. l. 20), leidžia teismui spręsti, kad jai gerai žinomos bendrovės vadovo pareigos į skaitant ir būtinybę užtikrinti, jog Juridinių asmenų registrui būtų laiku pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai. Darytina išvada, jog pareiškėja, būdama UAB „G.“ direktorė bei licencijuota nemokumo administratorė, ne tik žinojo apie tai iki kada turi būti pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai, bet ir turėjo visas priemones užtikrinti, kad jie būtų pateikti tinkamai ir laiku, o kilus bet kokioms su jų pateikimu susijusioms problemoms, galėjo gauti profesionalią pagalbą. Tai, kad net ir esant šioms aplinkybėms UAB „G.“ finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami už dvejus metus iš eilės rodo pareiškėjos, kaip UAB „G.“ direktorės aplaidumą ir nerūpestingumą, o tuo pačiu ir didesnį jo veikos pavojingumą, dėl ko ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas šiuo konkrečiu atveju negalimas.
Teismas įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos skunde ir teismo posėdyje nurodytus argumentus, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pareiškėjos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, šioje byloje nenustatyta. Vietoj nutarimu skirtos 200 Eur baudos paskyrus pareiškėjai įspėjimą administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, nebus pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad M. P. buvo skirta minimali 200 Eur dydžio bauda, kai ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bauda gali būti nuo 200 Eur iki 3 000 Eur. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių kontekste įspėjimo skyrimas pareiškėjai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.
Atsižvelgiant į išdėstytą, ištirtų duomenų visuma patvirtina, kad M. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, o jai už padarytą administracinį nusižengimą paskirta administracinė nuobauda parinkta tinkamai, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais sankcijos ribose, todėl jos skundas atmetamas, o skundžiamu nutarimu už šį administracinį nusižengimą paskirta administracinė nuobauda paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
M. P. skundo netenkinti ir VĮ „Registrų centras“ 2023 m. kovo 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-275-2023 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.