- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-1107-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19283-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Rūta Burdulienė, Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-26695-155/2015 pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. G. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1 116,71 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00805-14 siekiant nustatyti, ar ieškovas galimai padarė BK 202 straipsnio1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. 2015 m. sausio 9 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir prokurorės A. C. nutarimu jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2015 m. balandžio 10 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, konstatuota, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu nutarimu buvo nutarta pradėti administracinę teiseną dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, ją išskirti ir perduoti Kauno rajono policijos komisariatui. 2015 m. balandžio 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Karmėlavos policijos nuovada priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, konstatavusi, kad yra praleistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Ieškovo teigimu, dėl jo atžvilgiu be pagrindo pradėto ikiteisminio tyrimo, nepagrįstai taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, ir dėl to patirtų suvaržymų jis patyrė tiek turtinę (teisinės pagalbos išlaidas), tiek ir neturtinę žalą. Paaiškino, kad būdamas įtariamuoju nuolatos išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, kad ši procesinė būsena neigiamai veikė jo emocinę būklę, kėlė didžiulį stresą, itin neigiamai veikė įprastą savijautą, kad patiriamas stresas dėl nepagrįstai vykdomo persekiojimo taip pat neigiamai veikė ieškovo darbingumą ir efektyvumą, taip pat kenkė santykiams su šeimos nariais ir verslo partneriais. Didelius nepatogumus ieškovui sukėlė kardomosios priemonės skyrimas. Ieškovo suplanuota kelionė į Australiją turėjo prasidėti nuo 2015 m. sausio 21 d., iki paskutinės dienos jis negalėjo būti tikra, ar jam bus leidžiama išvykti į suplanuotas su žmona atostogas. Jis buvo priverstas rašyti prašymus dėl leidimo išvykti, nurodyti apsistojimo vietas, kontaktinius duomenis. Be to, ieškovui teko atsisakyti verslo kelionių į Latviją ir Estiją ir dėl to ieškovas patyrė nepagrįstą pažeminimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės A. C. nutarimu, priimtu 2014 m. rugsėjo 17 d., buvo nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl K. G. vertimosi ūkine komercine veikla neturint tam reikalingo leidimo, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir jį atskirti nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-01175-13. Iš šio nutarimo nustatomosios dalies matyti, kad buvo pagrindas manyti, kad yra padaryta nusikalstama veika, kad ją galėjo padaryti K. G., kad apie tai duomenys gauti atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimai aplaidžiai vedamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir jo metu gauto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. balandžio 19 d. rašto Nr. (27.4-30-3)-RD-1344, kuriame buvo nurodoma, kad verstis vartojimo kreditų teikimo veikla galima tik turint atitinkamą leidimą, kuris priskiriamas 64.19 klasei, ir kad K. G. tokio leidimo neturėjo. Taigi, ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenis apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, šie duomenys yra teisėtai gauti, gauti kito ikiteisminio tyrimo metu ir atskirti iš kito ikiteisminio tyrimo. Todėl, anot teismo, buvo pagrindas (BPK 166 str. 1 d.) pradėti ikiteisminį tyrimą, nes ikiteisminis tyrimas pradedamas ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustačius nusikalstamos veikos požymius. Tokia pozicija yra įtvirtinta ir teismų praktikoje, kurioje nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas gavus duomenis apie nusikalstamą veiką, kad nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos faktų patikrinimo galimybės.Teismas nurodė, kad byloje nėra BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pradėtas. Pagal BPK 168 straipsnio1 dalį ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Ieškovo advokatė nenurodė faktinių aplinkybių apie tai, kad duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Tiek teismo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos medžiaga, joje esantys deklaracijų duomenys rodo, kad ieškovas buvo sudaręs ne vieną, o visą eilę sutarčių su juridiniais asmenimis (su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, su fiziniais asmenimis V. M., G. V.), pagal kurias ieškovas skolino lėšas. Teismo vertinimu, tokia ne epizodinė, bet pakankamai dažna skolinimo veika gali turėti versliškumo požymių, jai vykdyti gali būti keliami atitinkami reikalavimai, jų nepaisymas gali būti ir nusikalstama veika, todėl laikyti, kad padedant ikiteisminį tyrimą akivaizdžiai buvo matyti, kad ieškovo veikoje nėra nusikalstos veikos požymių, negalima. Be to, ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius atitinkamus faktus kitoje baudžiamojoje byloje, tai yra byloje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplaidaus apskaitos tvarkymo ir kitų veikų padarymo. Pastarojoje byloje atlikti tyrimai, specialistų išvados patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsajas su kitais ieškovo skolininkais: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra faktai, kurie eliminuoja akivaizdumo nepadarius nusikalstamos veikos požymį, o patvirtina, kad buvo faktiniai duomenys apie veiką, kuri galėjo būti nusikalstama, ir ją nustatyti buvo galima tik atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus.Teismas taip pat sprendė, kad BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių aiškumo požymio nėra. Ieškovo advokatės aiškinimas šiuo atveju yra grindžiamas nuomone, kad ieškovo veikla atitiko civilinius teisinius santykius, yra subjektyvi. Tam, kad būtų nustatyta, ar veika atitinka civilinius ar baudžiamuosius santykius, ir buvo reikalingas tyrimas. Tyrimo eigoje ieškovo veiklos dalis buvo pripažinta administraciniu teisės pažeidimu, tačiau ieškovui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė, administracinė byla jo atžvilgiu buvo nutraukta dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, o ne dėl to, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo.Taigi teismas padarė išvadą, kad, priešingai negu teigia ieškovo advokatė, nebuvo akivaizdaus pagrindo, dėl kurio ieškovo atžvilgiu negalėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Priešingai, buvo duomenys, kurie sudarė pakankamą pagrindą prokurorui pradėti ikiteisminį galimai nusikalstamos veikos tyrimą. Ikiteisminis tyrimas K. G. atžvilgiu pradėtas teisėtai, pagrįstai, laikantis baudžiamojo proceso normų, jį pradėjo pareigūnas, kuriam įstatymu tokia teisė suteikta. Tokia išvada, išanalizavus ginčo situaciją, atitinka teismų praktiką bei tarptautinę praktiką (LAT Nr. 3K-3-374/2006, Nr. 3K-3-56/2007, Nr. 3K-3388/207 ir kt., Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Nr. 14310/88, priimtas 1994-10-28, Nr. 32214/3, priimtas 2009-11-02 ir kt.).Nustatęs ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas sprendė, kad ir kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ieškovui paskirta teisėtai, pagrįstai. Be to, teismas nustatė, kad kardomosios priemonės paskyrimas ieškovui nesudarė trukdžių, lėmusių žalos atsiradimą. Ieškovui kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo taikyta trumpą laiką nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. Kardomosios priemonės tikslas ne nubausti asmenį, bet užtikrinti tinkamą ir sklandžią baudžiamosios bylos tyrimo eigą. Ieškovas jam paskirtos kardomosios priemonės per jos galiojimo laiką neskundė, neprašė panaikinti. Procesiškai kardomosios priemonės paskyrimas nebuvo peržiūrėtas, įstatyme nustatyta tvarka nebuvo pripažinta, kad ieškovui kardomoji priemonė buvo paskirta neteisėtai. Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, metu ieškovas pasinaudojo galimybe ir išvyko su šeima į Australiją. Tam ieškovui buvo duotas leidimas. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad leidimo išvykti kardomosios priemonės galiojimo metu išdavimas ieškovui užtruko, priešingai, bylos faktiniai įrodymai patvirtina, kad leidimas buvo išduotas nedelsiant. Daugiau prašymų leisti išvykti ar pasinaudoti kardomosios priemonės rašytiniame pasižadėjime neišvykti draudžiamais veiksmais, išsikelti gyventi kitur ir pan. ieškovas ikiteisminio tyrimo pareigūnams neteikė, tokių ar panašių prašymų nepareiškė. Todėl ieškovo advokatės pateiktas civilinės bylos nagrinėjimo metu UAB „AirHotel“ direktoriaus A. E. raštas niekaip neįrodo ieškovui darytų kliuvinių. Teismo vertinimu, labiau yra tikėtina, kad ne dėl kardomosios priemonės paskyrimo, o dėl visiškai kitokių ir tik nuo ieškovo valios priklausiusių aplinkybių ieškovas nepasinaudojo teismui pateiktame raštelyje teiktu pasiūlymu. Ieškovas, gavęs prašomą leidimą išvykti į Australiją per paskirtos jam kardomosios priemonės laiką ir jį gavęs nedelsiant, galėjo pagrįstai tikėtis, kad ir kiti jo prašymai bus patenkinti, bet apie tokius prašymus reikia informuoti. Ieškovui buvo parinkta švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pagrindas šiai kardomajai priemonei skirti buvo teisėto nutarimo, kuriuo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagrindas. Kardomąją priemonę ieškovui skyrė pareigūnas, kuriam tokia teisė yra suteikta. Kardomosios priemonės paskyrimo klausimas procesiškai nepripažintas neteisėtu. Taigi, duomenų, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas padarė neteisėtus veiksmus, nėra. Kadangi šių pareigūnų veiksmai yra teisėti, tai ginčo atveju nenustatyta tiek turtinei, tiek ir neturtinei žalai atlyginti būtina sąlyga – neteisėti veiksmai.Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas neįrodė ir turtinės bei neturtinės žalos priežastinio ryšio. Ieškovas turtinę žalą kildina iš sumokėtų ikiteisminio tyrimo metu advokato pagalbos išlaidų, tačiau nesant neteisėtų veiksmų tokiai žalai atlyginti pagrindo nėra. Neturtinė žala irgi negali būti atlyginama dėl neteisėtų veiksmų nebuvimo, be to, nei vieno įrodymo apie neturtinės žalos atsiradimą ieškovas neįrodė, jokių pasekmių nei ikiteisminis tyrimas, nei paskirta kardomoji priemonė ieškovui nesukėlė. Vien deklaratyvūs ieškovo aiškinimai apie nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą, veikusį jo emocinę būklę, ir kiti požymiai negali būti pagrindu neturtinės žalos faktui konstatuoti. Nei vienas ieškovo nurodytas neturtinės žalos požymis nustatyta tvarka (CPK 178 str.) nėra įrodytas. Teismas sprendė, kad ieškinio atmetimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Ieškovas per visą, pakankamai trumpą ikiteisminio tyrimo laiką jokių skundų nereiškė. Kaip teismo metu paaiškino ieškovo advokatė, tik baigus ikiteisminį tyrimą ieškovas suprato, kad tyrimas jo atžvilgiu yra neteisėtas. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo rezultatas nebūtinai turi sąlygoti baudžiamosios bylos baigimą, kaltinamojo akto surašymą, nuteisimą, tai yra, ne kiekviena ikiteisminio tyrimo byla turi patvirtinti neteisėtų veiksmų faktą ir atitinkamai ne kiekviena nutraukta ikiteisminio tyrimo byla rodo neteisėtus veiksmus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas K. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus, apsiribojo tik formaliuoju ikiteisminio tyrimo pradžios momento teisėtumo vertinimu, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas laikantis baudžiamojo proceso normų, t. y. gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą ir prokurorei A. C. priėmus nutarimą. Tačiau, įvertinus teisinį reglamentavimą bei teismų praktikoje įtvirtintas taisykles, teismas privalėjo išsamiai išnagrinėti ir ištirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumą ne tik ikiteisminio tyrimo pradėjimo momentu, bet ir visų veiksmų, atliktų ikiteisminio tyrimo eigoje, t. y. ir veiksmų pareiškiant įtarimus ieškovui (pateikiant pranešimą apie įtarimą), teisėtumą, t. y. ar jie buvo atlikti pagal įstatyme išvardytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos. Teismas nenagrinėjo, ar buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pareikšti įtarimus ieškovo atžvilgiu, ir atitinkamai nenagrinėjo, ar kartu su įtarimų pareiškimu pagrįstai buvo taikytos kardomosios priemonės.Pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pranešimas apie įtarimą yra priimamas tik tada, kai jau yra surinkta pakankamai duomenų apie galimai neteisėtą baudžiamojo įstatymo prasme veiką ir kad tokią veiką atliko būtent tas asmuo. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas prokurorės nutarimu buvo pradėtas 2014 m. rugsėjo 17 d., o 2015 m. sausio 9 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Šiuo laikotarpiu, t. y. per beveik 4,5 mėn., pareigūnai turėjo visas faktų patikrinimo galimybes BPK numatytomis priemonėmis, ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo suteiktas protingas terminas nustatyti ir surinkti pakankamai duomenų, kokie veiksmai priskiriami EVRK2 64.19 klasei, kokie subjektai vykdo EVRK2 64.19 klasėje nurodytą veiklą, ir faktą, kad ieškovas paskolas teikė iš asmeninių lėšų, t. y. užtikrinti baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnai iki pranešimo apie įtarimą pateikimo ieškovui dienos privalėjo žinoti ir BK 202 straipsnio 1 dalies reglamentavimą. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, net 4,5 mėn. pareigūnai nevertino ieškovo veiksmų pagal minėto straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, tik deklaratyviai apsiribojo neteisėtos veikos konstatavimu be jokių pagrindžiančių objektyvių duomenų. Pareigūnai, per 4,5 mėn. surinkę duomenis ir susipažinę su paskolos sutartimis bei VMI duomenimis apie ieškovo gautas pajamas, galėjo ir privalėjo nustatyti, kad šiuo atveju nėra BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties. Tokią išvadą papildomai patvirtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas visgi buvo nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o būtent, nesant stambaus masto požymio ir aiškaus versliškumo požymio (didesnio neteisėtos veikos pavojingumo), kas galėjo ir privalėjo būti nustatyta iki įtarimų ieškovui pareiškimo (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas visų šių teisinio reguliavimo reikalavimų ir faktinių aplinkybių visapusiškai ir tinkamai netyrė ir neįvertino.Skundžiamas sprendimas visiškai atmesti ieškovo reikalavimą atlyginti patirtą turtinę žalą yra nepagrįstas ir todėl, kad teismas netyrė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų CPK 263 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės pareigūnų atsakomybė atsiranda ir nevykdant bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad procesinių veiksmų ikiteisminiame tyrime teisėtumo vienoks ar kitoks vertinimas negali paneigti asmens reikalavimo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-386/2013), ieškinio reikalavimas atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (turtinę žalą) teismo turėjo būti patenkintas visa apimtimi. Joks tyrimas ieškovo atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo net nebuvo atliekamas (suėjus senaties terminui), todėl sprendimo teiginiais, kad „tyrimo eigoje ieškovo veiklos dalis buvo pripažinta administraciniu teisės pažeidimu, tačiau ieškovui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė, administracinė byla jo atžvilgiu buvo nutraukta dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, o ne dėl to, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo“, teismas iš esmės pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 6.5 dalies, pagal kurią teismas negali remtis tikrovėje nebuvusių faktų pripažinimu.Teismas sprendime ignoravo ieškovo nurodytas ir rašytiniais įrodymais patvirtintas aplinkybes, kad 2015 m. sausio 16 d. ieškovas pateikė prašymą išvykti suplanuotų atostogų laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2015 m. vasario 10 d., tačiau toks prašymas iki pat kelionės pradžios net nebuvo sprendžiamas, kas lėmė ieškovo nuolatinę įtampą, kad jo laisvė suvaržyta ir su šeima iš anksto suplanuotos atostogos į Australiją neįvyks, o tai turėjo lemiamos įtakos ieškovo neturtinės žalos atsiradimui.Byloje esant pateiktiems rašytiniams įrodymams ir ieškovo nuosekliems paaiškinimams, kad būtent dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų ieškovas negalėjo pasinaudoti jam pateiktu UAB „AirHotel“ pasiūlymu ir dėl to jis buvo priverstas patirti pažeminimą verslo partnerių akyse nurodydamas, kad į užsienio šalis jis negali išvykti dėl jam paskirtų kardomųjų priemonių, akivaizdu, kad teismo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu, o tik remiamasi galimomis prielaidomis (Labiau tikėtina, kad..).Teismo padarytos išvados negrindžiamos faktiniais argumentais, kaip to reikalauja CPK 270 straipsnio 4 dalies 2-3 punktai.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama LR generalinės prokuratūros, prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas laikėsi teismų praktikos, tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas šalių nustatytų ribų. Todėl teismas pagrįstai plačiai pasisakė dėl ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu pradėjimo teisėtumo ir pagrįstumo, ir nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nepasisakė dėl apskritai visų ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumo. Teismas, išanalizavęs ir tinkamai įvertinęs civilinėje byloje ir prie jos pridėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad buvo faktiniai duomenys apie veiką, kuri galėjo būti nusikalstama, ir ją nustatyti buvo galima tik atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kad pakankamai dažna ieškovo skolinimo veika galėjo turėti versliškumo požymių, taigi nebuvo akivaizdaus pagrindo, dėl kurio ieškovo atžvilgiu negalėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nėra jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad ieškovo gynėjos surinkti įrodymai prisidėjo prie sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo, kadangi vien prašymo nutraukti ikiteisminį tyrimą pateikimo faktas neįrodo, kad būtent šis dokumentas sąlygojo prokuroro apsisprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tokia apelianto pozicija laikytina subjektyviu įvykio aplinkybių vertinimu ir yra nepagrįsta. Duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką nebuvo akivaizdžiai neteisingi, aiškių BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių nebuvo, todėl ikiteisminis tyrimas pradėtas, įtarimai pareikšti, kardomoji priemonė skirta turinti pagrįstų įtarimų, kad ieškovas galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką. Be to, teismas nusprendė, kad kardomoji priemonė ieškovui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad šis klausimas nebuvo nagrinėtas. Ieškovui kardomoji priemonė taikyta tik tris mėnesius, iš jų 20 dienų ieškovas praleido kelionėje, todėl deklaruojamas žalos patyrimas dėl pritaikytos kardomosios priemonės vertintinas kritiškai. Esant pakartotinei būtinybei išvykti, ieškovas turėjo teisę pateikti prašymą tokiam leidimui gauti, tačiau daugiau dėl leidimo išvykti nesikreipė, be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas apskritai savo verslo partneriams aiškino neatvykimo priežastis, kuo būtent motyvavo savo neatvykimą. Tuo tarpu ieškovo prašymas išvykti į Australiją Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas 2015 m. sausio 20 d. ir tą pačią dieną išspręstas. Teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nenustačius valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla prievolė atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, padarytą ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neteisėtais veiksmais.Pirmiausia teisėjų kolegija nurodo, kad nesutinka su apelianto pozicija, jog bylose dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytos žalos atlyginimo teismas turi iš esmės išsiaiškinti ir išnagrinėti viso ikiteisminio tyrimo kaip proceso (o kartu ir visų procesinių veiksmų) teisėtumą ir jo atitikimą teisės aktų reikalavimams. Teismas pažymi, kad nagrinėjamo pobūdžio bylose galioja bendri civilinio proceso principai, pagal kuriuos teisminio nagrinėjimo ribas apibrėžia pareikšto ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu apeliantas įrodinėjo, kad apskritai nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, kad prokurorė privalėjo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi pirmosios instancijos teismo atliktas ikiteisminio tyrimo pradžios teisėtumo vertinimas buvo nulemtas paties ieškovo suformuluoto ieškinio faktinio pagrindo. Kita vertus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nors ir ne taip akcentuotas kaip ikiteisminio tyrimo pradžia, ieškinyje buvo keliamas ir įtarimų pareiškimo bei kardomosios priemonės paskyrimo teisėtumo klausimas, pavyzdžiui, apeliantas ieškinyje teigė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalėjo dar iki įtarimų ieškovui pareiškimo bei kardomosios priemonės pritaikymo nustatyti aplinkybę, kad apelianto pajamų suma neviršija 500 MGL (t. y. kad nėra visų apeliantui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių), kad šie duomenys ir buvo surinkti iki įtarimų apeliantui pareiškimo dienos (b. l. 6). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl įtarimų apeliantui pareiškimo kaip atskiro procesinio veiksmo teisėtumo (ir šiuo aspektu – kardomosios priemonės paskyrimo), neatskleidė visos bylos esmės. Atsižvelgdamas į tai, pagal byloje pateiktus įrodymus bylą galima išnagrinėti iš esmės, dėl šių veiksmų teisėtumo (taip pat kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų) pasisako apeliacinės instancijos teismas (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnų/ prokuroro veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui (vien tik) baudžiamojo proceso požiūriu. Neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais (veiksmais) pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 str.), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).Teismų praktikoje pagrįsto įtarimo sąvoka yra apibrėžiama kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. liepos 20 d. sprendimą byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02).Kadangi ikiteisminis tyrimas yra dinamiškas procesas, duomenų pakankamumas objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką, skiriasi skirtingomis ikiteisminio tyrimo stadijomis, todėl sprendžiant, ar įtarimai asmeniui pareikšti teisėtai, t. y. ar įtarimas buvo pagrįstas, būtina nustatyti, kokioje ikiteisminio tyrimo stadijoje toks įtarimas buvo pareikštas, ar po tokio įtarimo pareiškimo dar buvo imtasi veiksmų tirti tam tikras reikšmingas aplinkybes, kurios įtarimo asmeniui surašymo metu ikiteisminiame tyrime nebuvo/ negalėjo būti atskleistos, be to, civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas.Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014 m. rugsėjo 17 d. prokurorės nutarimu, o įtarimai apeliantui padarius BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pareikšti 2015 m. sausio 9 d. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, po įtarimų apeliantui pareiškimo buvo atlikti šie tyrimo veiksmai: apeliantas apklaustas įtariamuoju ir Valstybinei mokesčių inspekcijai išsiųstas 2015 m. sausio 28 d. raštas dėl informacijos apie apelianto vykdomą veiklą pateikimo. Daugiau jokie tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, o 2015 m. balandžio 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuotas tuo, kad apeliantas per metus vidutiniškai gaudavo tik apie 31 036,88 Lt pajamų, todėl jo veikla negali būti vertinama kaip vykdoma stambiu mastu; taip pat, kad apeliantas paskolas suteikė tai pačiai bendrovei, parengiamųjų darbų jo veiksmuose nenustatyta, todėl nėra nustatytas ir kitas BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – versliškumas (didesnis neteisėtos veiklos pavojingumas). Taigi išvada dėl nusikalstamos veikos požymių nebuvimo padaryta atlikus apelianto veiksmų įvertinimą pagal baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Be to, toks įvertinimas padarytas remiantis tais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie buvo bylos medžiagoje dar iki įtarimų apeliantui pareiškimo. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad atsakant į 2015 m. sausio 28 d. pareigūnų raštą Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos apelianto 2011-2012 metų pajamų deklaracijos, įtarimų pareiškimo metu jau buvo bylos medžiagoje (kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gegužės 19 d. raštu), o daugiau, kaip minėta, po įtarimų pareiškimo jokie tyrimo veiksmai, išskyrus apelianto kaip įtariamojo apklausą, nebuvo atliekami. Remdamasis tuo, teismas daro išvadą, kad pareigūnai, o pirmiausia – prokuroras, kuris organizuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui, taigi ir sprendžia dėl įtarimų asmeniui pareiškimo, pažeidė bendrąją rūpestingumo ir atidumo pareigą, nes turėdami galimybę iki įtarimų asmeniui pareiškimo patikrinti inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių (ne)buvimą, to nepadarė ir pareiškė apeliantui nepagrįstą įtarimą.Minėta, kad apeliantas valstybės civilinę atsakomybę taip pat kildina iš kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – paskyrimo.Nors apeliantui paskirta kardomoji priemonė yra viena švelniausių, pagal Baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, visos kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką.Teismui nustačius, kad pareigūnai / prokuroras, spręsdami dėl įtarimo apeliantui pareiškimo, nebuvo tiek atidūs ir rūpestingi, kiek buvo būtina, kardomosios priemonės apeliantui skyrimas taip pat negali būti laikomas teisėtu procesiniu veiksmu.Pareikštu ieškiniu apeliantas prašė priteisti iš valstybės 1 116,71 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kaip turtinę žalą apeliantas prašė priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, prieš kurį baudžiamasis procesas buvo pradėtas ir vykdomas neteisėtai, negali dėl to patirti turtinių praradimų, todėl ir išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos konstatavus proceso prieš asmenį pažeidimo faktą.Byloje esantys įrodymai (sąskaitos už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymai) patvirtina, kad gindamasis nuo jam pareikštų įtarimų apeliantas patyrė 1 116,71 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 34-37).Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos yra pagrįstos ir protingos, be to, buvo tiesiogiai sąlygotos pareigūnų / prokuroro pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo, teikiant nepagrįstą įtarimą ir jo pagrindu skiriant kardomąją priemonę, todėl pripažintinos pagrįsta apelianto turtine žala.Apeliantas taip pat prašė priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurį motyvavo dvasiniais išgyvenimais bei patirtais nepatogumais ir pažeminimu dėl pritaikytos kardomosios priemonės.Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nepagrįstų įtarimų pareiškimas bei įtariamojo statusas neabejotinai sukėlė jam dvasinių išgyvenimų. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad įtariamuoju apeliantas buvo tris mėnesius; prokurorei leidus, į suplanuotą kelionę į Australiją išvyko; atskiras apelianto prašymas dėl leidimo išvykti į užsienį pateiktas 2015 m. sausio 20 d. ir tą pačią dieną patenkintas (b. b. l. 136); daugiau prašymų leisti išvykti į užsienį apeliantas nereiškė; įrodymų, kad, kaip teigia, patyrė pažeminimą verslo partnerių akyse, nepateikė, nes byloje nėra duomenų, kokį atsakymą į UAB „AirHotel“ pasiūlymą apeliantas parengė, be to, kaip minėta, apeliantas net nesikreipė į prokurorę dėl leidimo išvykti į užsienį, siekdamas pasinaudoti UAB „AirHotel“ pasiūlymu, todėl realios neturtinės žalos dėl pritaikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – neįrodė; valstybės institucijų neteisėtų veiksmų pripažinimas taip pat yra satisfakcija asmeniui dėl jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų; teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus nagrinėjamu atveju atitiktų 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino visų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, neatskleidė visos bylos esmės, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kas yra teisinis pagrindas jį pakeisti – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 1 116,71 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Be to, tenkinamas ieškovo prašymas dėl 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo (CK 6.37 str. 2 d.).Įrodymų, patvirtinančių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovas nepateikė, todėl dėl jų priteisimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia (CPK 98 str. 1 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1 116,71 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 1 416,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.