- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-29
- Bylos Nr.
- 2-134-155/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14532-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R. V., atsakovo atstovei advokatei S. G., nedalyvaujant tretiesiems asmenims,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį pareikštą atsakovui AB firmai (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, AAS “G. B.”, ir dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pagal atsakovo AB firmos (duomenys neskelbtini) pareikštą priešieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Išnagrinėta byla yra buvusi trijų apylinkės teismo teisėjų žinioje. Pradinis ieškovas UAB “S. H.” bylos nagrinėjimo metu buvo reorganizuotas, jo teisių perėmėju tapo ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) ( t. V., b.l. 108-114).
Šalies argumentai
Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 13 200 Lt skolos, kas sudaro 3 822,98 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad su atsakovu buvo sudarę Projektavimo paslaugų sutartį, pagal ją paruošė (duomenys neskelbtini) miesto A. R. gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstavimo darbų projektą. Atsakovas įsipareigojo už atliktą darbą apmokėti. Ieškovas išrašė PVM sąskaitas-faktūras 2012-09-03 Serija PR Nr. 03237, kurios dalį 1 100 Lt atsakovas neapmokėjo, tap pat atsakovas neapmokėjo visos 2012-10-09 išrašytos PVM sąskaitos Serija PRA Nr. 03279 iš viso 12 100 Lt. Atsakovas priėmė jam išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktus. Nepaisant ieškovo nuolatinių raginimų atsakovas nesumokėjo iš viso 13 200,00 Lt. Remiasi LR CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.213 str. 1 d. prašo priteisti nesumokėtą 13 200,00 Lt mokėjimą. CK 6.37 str. 2 d.6.210 str. 2 d. pagrindu prašo priteisti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Byloje ieškovas pateikė dubliką. Jame išdėstė poziciją dėl ginčo sprendimo remiantis sutarties ir teisės aktų nuostatomis, dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų tinkamo, pilna apimtimi įvykdymo, dėl atsakovo pareigos visiškai atsiskaityti su ieškovu pagal sutartį, dėl CK 6.703 str. 2 d. taikymo byloje. Dublike nurodė, kad pirmiausia turi būti vadovaujamasi sutarties nuostatomis, ir tik tada, jei jos atitinkamo klausimo nereglamentuoja - CK nuostatomis, reglamentuojančiomis rangos teisinius santykius. Nurodė, kad atsakovas atsiliepime nenurodė nei sutarties nei CK nuostatų suteikiančių jam teisę sustabdyti prievolės pagal sutartį vykdymą, kad priimdamas suteiktas ieškovo paslaugas ir pasirašydamas aktus, sutiko su viso darbo atlikimo galutiniu terminu – 2012-10-09, kad atsakovas atsisako įvykdyti savo sutartinę prievolę be teisinio pagrindo, nes sutartyje nėra nuostatos leidžiančios atsakovui sustabdyti apmokėjimą už tinkamai ir laiku suteiktas projektavimo paslaugas, kad įstatymas taip pat nenumato galimybės sustabdyti priešpriešinės prievolės vykdymą sutarties šalies, kuri savo prievolę įvykdė tinkamai ir laiku atžvilgiu. Papildydams ieškinį dublike ieškovas nurodo, kad nevykdydamas sutartinių įsipareigojimų ir neatsiskaitydamas su ieškovu, atsakovas pažeidžia sutarties 3.1; 5.2.31; 6.4 punktus, CK 6.700 str.; 6.59 str.; 6.256 str. 1 d., kad mokėjimų pagal sutartį sustabdymas vadovaujantis prielaidomis ir spėjimais yra akivaizdus šių teisių gynimo būdo neteisėto panaudojimo įrodymas, kad atsiskaitymas už suteiktas paslaugas ir nuostolių dėl netinkamai suteiktų paslaugų atlyginimas yra nesusiję teisiniai santykiai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu atsiliepimu nesutiko su ieškiniu. Jame nurodė, kad ieškovas, 2012-10-09, uždelsdamas daugiau kaip pusę metų pabaigė sutartus projektavimo darbus. Ieškovas atliko darbus viešo pirkimo būdu organizuotame objekte. Atsakovas neskaičiavo ieškovui sutartų netesybų dėl pavėluotai įvykdytos sutarties, tačiau žodžiu įspėjo apie tai, kad tuo atveju, jeigu dėl nesavalaikiai pateiktų projektavimo darbų atsakovas vėluos baigti darbus ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė skaičiuos atsakovui netesybas, tai atsakovas reikalaus iš ieškovo nuostolių atlyginimo. Remiasi sutarties 5.1.11 punktu, pagal kurį ieškovas atsako atsakovui už visus atliktus projektinius sprendinius. Nurodė, kad ieškovas techniniame projekte padarė klaidas, nenumatė visų statybos objekto įvykdymui reikalingų darbų, teikė klaidingus projekto variantus, padarytas klaidas statybos darbų vykdymo eigoje taisė. Dėl taip atlikto projekto atsakovas, norėdamas pilnai ir laiku įvykdyti viešo pirkimo sutartį, buvo priverstas atlikti visa eilę projekte nenumatytų darbų. Dėl to vykdant darbus tiek (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiek ir A. R. gatvėje buvo atlikti papildomi darbai iš viso už 111 207 Lt. Atsakovas nesumokėdamas reikalaujamos sumos vadovaujasi Sutarties 5.1.11 punktu ir 2013-04-10 raštu Nr. 0424-G-247, bei pakartotinai siųstu 2013-04-24 raštu Nr.0424-J-294, kuriais sulaikė 13 200 Lt mokėjimą iki (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija išspręs atsiskaitymo klausimą. Remiasi CK 6.703 str. numatančiu kad projektuotojas atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą, kad tuo atveju jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo atlyginti užsakovui nuostolius.
Taip pat atsakovas į bylą pateikė tripliką. Jame nurodė, kad palaiko visus savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį ir pareikštus reikalavimus priešieškiniu. Nurodė, kad ieškovas tinkamai ir pilna apimtimi neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, patvirtino, kad atsakovas darbus priėmė, bet už juos dalinai atsiskaitė, nes realizuojant ieškovo paruoštą projektą buvo nustatytos klaidos ir neatitikimai. Remiasi CK 6.703 str. reglamentavimu, nurodo, kad ieškovas tyčia ignoravo atsakovo pateiktą informaciją apie papildomas išlaidas, ir taip siekė išvengti padidėjusių kaštų ir nuostolių atlyginimo atsakovui. Netesybų reikalavimą grindžia sutarties 4.5 punkte įtvirtinta atsakovui suteikta teise. Šioje situacijoje atsakovas CK 6.64 str. 1 d. 2 p. pagrindu pasinaudojo teise stabdyti apmokėjimą ieškovui, o remiantis CK 6.64 str. 1 d. 2-4 dalyse numatytu reglamentavimu jis įgyvendina teisę į nuostolių, patirtų dėl to, kad kreditorius pažeidė prievolę, atlyginimą. Nurodo, kad ieškovas turi prisiimti dalį neigiamų padarinių, remiasi favour contractus principu bei LAT nutartimi Nr. 3K-3-388/2012.
Šalies argumentai
Pareikštu priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 111 204,88 Lt nuostolių atlyginimo bei 934,12 Lt netesybų už sutartinės prievolės įvykdymo termino praleidimą, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinį grindžia skolininko teise į nuostolių, patirtų dėl to, kad kreditorius pažeidė prievolę, atlyginimą. Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad 2011-11-28 jis pasirašė viešojo pirkimo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) miesto A. R. gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo darbų. Statybos objekto techninis projektas buvo atliktas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos užsakymu iki viešojo pirkimo sutarties pasirašymo. Techninį projektą atliko ieškovas (tuomet buvęs UAB “S. H.”), kuris taip pat vykdė projekto vykdymo priežiūrą. Atsakovas įsipareigojo atlikti darbus pagal ieškovo parengtą techninį projektą. Dėl to atsakovas sudarė su ieškovu sutartį dėl darbo projekto parengimo, ieškovas įsipareigojo atlikti ir neesmines techninio projekto korekcijas. Darbus atlikti ieškovas įsipareigojo iki 2012-03-31, tačiau juos baigė tik 2012-10-09, uždelsė daugiau kaip pusę metų, dėl to atsakovas vėlavo baigti viešojo pirkimo sutarties darbus. Pagal sutartį ieškovas yra atsakingas už priimtų projektinių sprendinių teisėtumą ir pagrįstumą, atsako prieš atsakovą už visus atliktus projektinius sprendinius. Dėl ieškovo padarytų klaidingų sprendinių, ne kartą buvo teikiami nauji sprendinių variantai, padarytos klaidos buvo taisytos. Atsakovas, norėdamas pilnai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį buvo priverstas atlikti eilę nenumatytų projekte papildomų darbų, būtinų statybos objekto įgyvendinimui. Papildomi darbai buvo atliekami tiek vykdant rekonstrukcijos darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiek ir A. R. gatvėje. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo atliktas ryšio kabelio perklojimas, reikalavęs papildomai atlikti darbų už 22 259,35 Lt. Vykdant gatvės lovio įrengimo darbus ir išaiškėjus, kad gatvės aukščiai klaidingai suprojektuoti dėl to atlikus projekto korekcijas buvo atlikta papildomų, nenumatytų darbų kainavusių 55 600,56 Lt, dėl techniniame projekte nenumatyto, bet vėliau ieškovo suprojektuoto šlaito tarp rekonstruojamos gatvės šaligatvio ir esamos tvoros irgi reikėjo atlikti papildomus darbus už 7 356,79 Lt, kilus butinybei perkloti 30 kv.m. šaligatvio bei įrengiant pagrindus atlikta papildomų darbų už 1 737,48 Lt; papildomi darbai atlikti ir dėl 5 metrais prailginto įšvažiavimo į ligoninę kainavę 3 638,63 Lt; dėl projekte nenumatyto ir atsiradusio būtinumo 0,5 m. pažeminti fekalinės kanalizacijos aukštį buvo atlikta papildomų darbų už 1 395,85 Lt; Atliekant A. R. gatvės rekonstrukcijos darbus, dėl ieškovo projektavimo klaidų irgi reikėjo atlikti papildomus darbus, už kuriuos iki šiol neapmokėta. Darbų eigoje buvo aptikti projekte nepažymėti fekalinės kanalizacijos šuliniai, tam iškilo butinumas paaukštinti dalį šulinių, reikėjo ardyti jau atliktus asfalto darbus, pakeisti perdengimo plokštes ir atlikti kitokius darbus už 15 119,60 Lt, reikėjo perkelti, sureguliuoti šulinių aukščius už 4 096,58 Lt. Priešieškinyje nurodo, kad iš viso dėl ieškovo projektinių sprendinių klaidų, netikslumų ir korektūrų atsakovas atliko viešojo pirkimo sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 111 204,88 Lt. Statybos objekto užsakovas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija neapmokėjo atsakovui už papildomai atliktus darbus. Už netiksliai atliktą projektą sąlygojusį papildomus darbus atsakovas sustabdė ieškovui mokėjimą. Nurodo, kad ieškovas turi atlyginti atsakovo patirtus nuostolius atsiradusius dėl nenumatytų, bet atliktų papildomų darbų ir sumokėti 934,12 Lt dydžio delspinigius skaičiuojamus po 0,02 procentus per dieną už uždelstas 193 kalendorines dienas skaičiuojamas nuo 2012-03-31 iki 2012-10-09 nuo 24 200 Lt Sutartyje numatytos kainos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą. Priešieškinio reikalavimo teisiniu pagrindu nurodo CK 6.700 str.; 6.703 str.; 6.249 str. 1 d.; 6.256 str. 2 d.; 6.64 str. 2 d.; 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., Sutarties 4.5 p.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašė jį atmesti. Nurodė faktines aplinkybes, kad 2011-12-12 ieškovas pasirašė su atsakovu projektavimo paslaugų sutartį, pagal ją įsipareigojo parengti “(duomenys neskelbtini) miesto A. R. gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo darbai” darbų projektą ir atlikti neesminius techninių projektų koregavimus pagal generalinės sutarties užsakovo, techninio prižiūrėtojo nurodymus, arba užsakovo siūlymus. Sutarties 5.3 p. ieškovas įsipareigojo darbo projektą parengti pagal atsakovo pateiktą patvirtintą techninį projektą ir techninę užduotį. Sutarties 2.7 p, nustatytas darbų atlikimo terminas 2012-03-30. 2012-06-07, 2012-07-11, 2013-08-30, 2012-09-23 ieškovas lydraščiais perdavė atsakovui atitinkamas dalis parengto Darbo projekto techninės dokumentacijos. 2012-09-03 ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 03237 ir produkcijos atidavimo-priėmimo aktą Nr. 03237. Pasirašydamos šį aktą šalys patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstavimo darbų darbo projektas parengtas pagal sutartį. 2012-10-09 ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 03279 ir Produkcijos atidavimo-priėmimo aktą Nr. 3279, kuriuos šalys taip pat pasirašė. 2012-10-29 ieškovas pabaigė darbus objekte. 2012-12-27 atsakovas sumokėjo ieškovui 5000 Lt pagal 2012-09-03 sąskaitą-faktūrą. 2013-01-31 atsakovas sumokėjo ieškovui dar 3000 Lt sumą pagal 2012-09-03 PVM sąskaitą-faktūrą. 2013-02-13 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė atmetė atsakovo pateiktą pasiūlymą dėl papildomų (duomenys neskelbtini) miesto A. R. gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo darbų atlikimo. 2013-03-18 atsakovas sumokėjo ieškovui dar 3000 Lt pagal 2012-09-03 PVM sąskaitą-faktūrą. 2013-04-10 atsakovas raštu informavo ieškovą, jog sustabdo mokėjimus pagal sutartį ir pareiškė pretenzijas ieškovui dėl netinkamo DP parengimo. Ieškovo manymu, jo veiksmuose (neveikime) nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, neįrodytas nuostolių dydis ir priežastinis ryšys tarp jų, kadangi darbo projektas buvo parengtas tinkamai, atsakovas neįrodė jokių DP trūkumų. Atsakovas pasirašydamas šalių aktus patvirtino, jog DP yra parengtas tinkamai, pretenzijos ieškovui nepagrįstos, pateiktos po faktinių statybos darbų užbaigimo, pretenzijų per sutartyje nustatytą terminą atsakovas ieškovui nepareiškė, todėl jos nepagrįstos, turi būti atmestos. Įstatymai nenumato projektuotojui pareigos atlyginti teisėtais veiksmais atradusią rangovui žalą. Atsakovas priešieškinyje nurodytus papildomus darbus atliko savo iniciatyva ir savo rizika ir savo atsakomybe. Byloje nėra duomenų, kad papildomi darbai būtų suderinti su savivaldybe, kad papildomi darbai buvo atliekami neturint DP, neišnagrinėjus ir nepatikrinus TP sprendinių pagal faktines aplinkybes. Todėl atsakovas, neteisėtai atlikęs statybos darbus, neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo iš ieškovo. Atsakovas yra beveik pilnai apmokėjęs 2012-09-03 PVM sąskaitą-faktūrą, liko nesumokėta tik 1100 Lt suma, todėl toks atsakovo atsiskaitymas su ieškovu iš esmės taip pat liudija atsakovo pripažinimą, jog ieškovas jokių neteisėtų veiksmų rengdamas DP neatliko. Ieškovo nuomone, atsakovui byloje neįrodžius ieškovo neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, negali būti daroma išvada, jog ieškovas yra kaltas ir privalo atlyginti atsakovui reikalaujamą žalą. Taip pat ieškovas nesutinka su paskačiuotais delspinigiais, nes atsakovas praleido 6 mėnesių sutrumpintą senaties terminą numatytą CK 1.125 str. 5 d. 1 p. šiam reikalavimui reikšti.
Tretysis asmuo AAS “G. B.” pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriame nurodė, jog palaiko ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus, prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriame nurodė, jog įgyvendinant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos projektą “(duomenys neskelbtini) miesto A. R. gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija” bei atlikus viešuosius pirkimus, savivaldybė sudarė sutartis su ieškovu UAB (duomenys neskelbtini) dėl techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų, o su atsakovu AB firma (duomenys neskelbtini) sutartį dėl statybos rangos darbų. Ieškovas faktiškai parengė ir (duomenys neskelbtini) administracijai pateikė techninį projektą bei vykdė šio projekto vykdymo priežiūrą, o atsakovas pagal parengtą techninį projektą vykdė statybos rangos darbus. Vykdant statybos darbus atsakovas AB firma (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją dėl techniniame projekte nenumatytų papildomų darbų apmokėjimo, apie šiuos papildomus darbus savivaldybė buvo informuota tik juos atlikus, savivaldybė tokiems darbams užsakymo ar nurodymo nedavė, todėl atsisakė patvirtinti papildomas išlaidas. Savivaldybės nuomone, techniniame projekte nenumatyti papildomi darbai galimai atlikti (neatlikti) atsakovo AB firma (duomenys neskelbtini) rizika. Nesant sutarimo dėl papildomų darbų, kuriuos savivaldybė sutiktų nupirkti, nėra galimybės pradėti vykdyti ir viešojo pirkimo procedūras, tačiau šiuo atveju atsakovas jau buvo atlikęs darbus ir tik po to kreipėsi į Savivaldybę, todėl reikiamų procedūrų nebebuvo galima vykdyti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje ir ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė priešieškinyje ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas, priešieškinys atmetamas.
Iš civilinės bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 28 d. tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija (kaip užsakovas) ir atsakovas AB firma (duomenys neskelbtini) (kaip rangovas) sudarė sutartį Nr. J-221 dėl (duomenys neskelbtini) miesto A. R. gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo darbų atlikimo, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) miesto A. R. gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo darbus, įskaitant darbo projekto parengimo darbus, o tretysis asmuo kaip užsakovas įsipareigojo sumokėti rangovui sutarties kainą, atsižvelgiant į darbų vykdymą bei jų baigimą ir bet kurį defektų ištaisymą per tą laiką ir tuo būdu, kurie yra numatyti sutartyje (t. I, b.l. 26-47). 2011 m. gruodžio 12 d. atsakovas AB firma (duomenys neskelbtini) sudarė su ieškovu UAB “S. H.” (jo teisių perėmėjas UAB (duomenys neskelbtini)) Projektavimo paslaugų sutartį Nr. 11504, pagal kurią šalys sutarė, jog ieškovas parengs “(duomenys neskelbtini) miesto A. R. gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo darbai” darbo projektą ir neesminius techninių projektų koregavimus pagal generalinės sutarties užsakovo, techninio prižiūrėtojo nurodymus arba užsakovo siūlymus, o atsakovas kaip užsakovas už suteiktas paslaugas sumokės vykdytojui 24 200 Lt sumą. Darbai turėjo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 30 d. ( t. I., b.l. 6-8). Už suteiktas paslaugas (parengtą darbo projektą) ieškovas išrašė atsakovui 2012-09-03 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 03237 (12 100 Lt), 2012-10-09 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 03279 (12 100 Lt), bendrai 24 200 Lt sumai ( t. I., b.l. 9,11) bei kartu su sąskaitomis pateikė atsakovui (užsakovui) produkcijos atidavimo – priėmimo aktus Nr. 03237, Nr. 3279 (t. I, b.l. 10, 12). Šias sąskaitas ir aktus atsakovo atstovai priėmė, pasirašė, pastabų ar pretenzijų dėl atliktų darbų aktų, dėl atlikimo terminų pasirašymo metu ieškovui nepateikė. 2012-09-03 PVM sąskaitą-faktūrą atsakovas turėjo apmokėti iki 2012-10-03, o 2012-10-09 PVM sąskaitą-faktūrą iki 2012-11-08. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas 2012-09-03 PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjo dalinai (sumokėjo 11 000 Lt sumą, liko neapmokėta 1100 Lt), tuo tarpu 2012-10-09 PVM sąskaitos-faktūros neapmokėjo. 2013-01-24, 2013-03-12 ieškovas siuntė atsakovui pretenzijas-raginimus padengti susidariusį įsiskolinimą (t. I, b.l. 13,14). 2013-04-10 atsakovas raštu Nr. 0424-G-247 informavo ieškovą, jog sustabdo mokėjimus pagal projektavimo paslaugų sutartį ir pareiškė pretenzijas ieškovui dėl netinkamo darbo projekto parengimo. Atsakovas rašytiniame pranešime ieškovui nurodė, kad dėl ieškovo rengto projekto padarytų klaidų techninio ir darbo projektuose atsakovas, norėdamas pilnai ir laiku įvykdyti sutartį su objekto užsakovu, privalėjo atlikti eilę nenumatytų projekte papildomų darbų, būtinų objekto įgyvendinimui, tačiau objekto užsakovas neišsprendė klausimo dėl apmokėjimo už šiuos techniniame projekte nenumatytus papildomus darbus (t. I, b.l. 50). Atsakovas nurodė, kad dėl ieškovo klaidingai parengto projekto patyrė iš viso 111 204,88 Lt nuostolių, šiuos nuostolius grindžia lokalinėmis sąmatomis už atliktus papildomus nenumatytus darbus (t. I, b.l. 97-107). Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija teismui nurodė, jog jokių papildomų nenumatytų darbų pas atsakovą neužsakinėjo ir jokio nurodymo atlikti papildomus darbus atsakovui nedavė, šiuos darbus atsakovas galimai atliko savo rizika (t. IV, b.l. 130-135). 2014 m. kovo 10 d. byloje buvo paskirta statinio projektinės dokumentacijos bei statybos darbų ekspertizė, kurią 2014 m. gegužės 23 d. atliko teismo ekspertė R. U. (t. V, b.l. 14). 2016 m. vasario 18 d. buvo atlikta papildoma ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas A. S. (t. V, b.l. 125). Taip pat atsakovas pateikė teismui eksperto dr. D. K. rengtą vertinimo aktą (t. VI, b.l. 4-37).
Ginčas šioje byloje tarp šalių kilo iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių. Ieškovas kildina savo ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo pagal šalių sudarytą projektavimo paslaugų sutartį, nes atsakovas pilnai neatsiskaitė už atliktus “(duomenys neskelbtini) miesto A. R. gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo” darbų projektų parengimo darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bei priimtus darbų atlikimo aktus, tuo tarpu atsakovas su ieškovo ieškiniu nesutinka, teikia teismui priešieškinį su priešpriešiniais reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo, motyvuoja tuo, kad ieškovui tinkamai neparengustechninio ir darbo projektų, parengus juos su klaidomis, atsakovas siekdamas įvykdyti sutartį sudarytą su (duomenys neskelbtini) savivaldybės adminstracija, buvo priverstas atlikti papildomus nenumatytus darbus, už kuriuos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija atsakovui nesumokėjo ir dėl to atsakovas patyrė nuostolius.
Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą; statybos rangovas privalo vykdyti statybas pagal statinio projektą. Statybos techninę dokumentaciją galima rengti projektavimo darbų rangos sutarties pagrindu. Jeigu tokia sutartis sudaryta, tai kilę klausimai sprendžiami pagal sutarties nuostatas. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad, sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, turi būti atsižvelgiama į sutarties šalių valią. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju šalys 2011 m. gruodžio 12 d. sudarytoje sutartyje Nr. 11504 susitarė, jog užsakovas už atliktus darbus apmoka pagal vykdytojo pateiktus atliktų darbų aktus ir sąskaitas per 30 kalendorinių dienų (sutarties 3.1. punktas). Užsakovas visiškai atsiskaito su vykdytoju per 30 kalendorinių dienų po perdavimo-priėmimo akto pasirašymo (sutarties 3.2. punktas). Atsiradus priežastims, dėl kurių vykdyti darbus toliau netikslinga, užsakovas apmoka vykdytojui už faktiškai atliktus darbus (sutarties 3.3. punktas). Sutartinis darbas laikomas užsakovo priimtu, jei abi šalys pasirašo darbo produkcijos perdavimo- priėmimo aktą (sutarties 4.1. punktas). Užsakovas pasirašo produkcijos perdavimo – priėmimo aktą arba pateikia vykdytojui pastabas dėl sutartinio darbo per 5 dienas nuo produkcijos perdavimo-priėmimo akto gavimo (sutarties 4.3. punktas). Darbų atlikimo terminu laikoma Vykdytojo atlikto darbo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo data, bet ne vėliau kaip kaip 2012 m. kovo 30 d. (sutarties 2.7. punktas).
Iš šalių teismui duotų paaiškinimų ir bylos duomenų nustatyta, kad pagal sutartį ieškovas suteikė atsakovui rekonstravimo darbų projektavimo paslaugas ir 2012-09-03, 2012-10-09 pateikė produkcijos atidavimo priėmimo aktus, atitinkamai išrašė už suteiktas paslaugas apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras iš viso 24 200 Lt sumai (t. I, b.l. 9-12). Atliktų darbų aktai bei sąskaitos atsakovo atstovų buvo priimtos, pasirašytos, pastabų dėl jų nebuvo pareikšta. Šalių sudarytos sutarties pagrindu, šie darbai kaip atlikti užsakovo buvo priimti (sutarties 4.1. punktas). Iš ieškovo gautas sąskaitas atsakovas apmokėjo dalinai, t.y. sumokėjo 11 000 Lt, likusią sumą atsisakė mokėti ir 2013-04-10 surašytu raštu Nr. 0424-G-247 informavo ieškovą, jog sustabdo mokėjimus, pareiškė pretenzijas ieškovui dėl netinkamo darbo projekto parengimo. Ši pretenzija ieškovui pateikta praleidus sutartyje numatytą 5 dienų terminą (skaičiuojamą po aktų gavimo dienos) pastaboms reikšti (sutarties 4.3. punktas). Byloje nustatyta, kad šalių sutartimi nustatytas darbų atlikimo terminas buvo praleistas. Sutartyje numatytas įvykdymo terminas - ne vėliau kaip iki 2012-03-30, bet galutiniai ieškovo darbai atlikti ir atsakovui priduoti ir priimti buvo 2012-10-09. Pasekmės, kurios bus taikytos tuo atveju, kai užsakovas priims pavėluotai atliktą darbą sutartyje nenumatytos. Šalys susitarė dėl aktų priėmimo reikšmės, susitarė, kad aktų priėmimas laikomas sutarto darbo gavimo patvirtinimu. Šalių sudarytos sutarties sąlygos nebuvo ginčijamos, jos laikomos sąžiningomis ir teisingomis, atitinkančiomis įstatymo nuostatas, nepažeidžiančios nei ieškovo nei atsakovų teisių, nepažeidžiančios bendrųjų teisės principų. Sąlygų, rodančių kitokias atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo sąlygas šalys nenumatė ir dėl kitokių sąlygų nesitarė. Atsakovas neginčijo, jog sąskaitas ir aktus priėmė dėl galimo suklydimo ar kitų vertintinų priežasčių. Priešingai, atsakovas patvirtino, kad ieškovo teiktus dokumentus gavo, juos realiai priėmė. Pretenzijų (pastabų) dėl atliktų darbų nei 2012-09-03 produkcijos atidavimo-priėmimo akto Nr. 03237, nei 2012-10-09 produkcijos atidavimo priėmimo akto Nr. 3279 (t.1., b.l. 10, 12) atžvilgiu neteikė. Abu aktus be pastabų pasirašė. Nustatytu terminu atsakovas už priimtus iš ieškovo darbus neatsiskaitė, jų neapmokėjo. Tai patvirtina ir 2013-01-24 ieškovo raštas atsakovui Nr. 1-95-1 ir 2013-03-12 raštas Nr. 1-316 (t. 1., b.l. 13,14). Tuo atsakovas pažeidė ginčo šalių sudarytos sutarties 3.1 ir 3.2 punktų nuostatas. Šalių sudarytos 2011-12-12 projektavimo paslaugų sutarties Nr. 11504 6.5 punktu nustatyta, kad šalių susitarimas dėl sutarties vykdymo sustabdymo arba sutarties nutraukimo įforminamas atitinkamu aktu. Akto, suteikiančio teisę atsakovui nevykdyti sutartinės pareigos apmokėti už gautą darbą pasirašius darbų atlikimo aktus, byloje nėra, šalys jo nebuvo sudariusios. Sutartimi nebuvo sulygta teisė atsakovui sustabdyti atsiskaitymą. Atsakovas tik gavęs skolų išieškojimo bendrovės reikalavimą sumokėti skolą, nurodė neatsiskaitymo priežastį – mokėjimo sustabdymą dėl ieškovo netinkamai atlikto projekto (t. 1., b.l. 50-51, 52). Iš šių atsakovo raštų matyti, kad atsakovas prievolę apmokėti ieškovui už atliktą darbą sieja su užsakovo (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės) sprendžiamo klausimo pasekme. Tokia atsakovo argumentacija nesuteikia atsakovui teisės stabdyti mokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šalių pasirašytą sutartį šalys buvo susitarusios, kad ieškovui (užsakovui) pasirašius (priėmus) darbų perdavimo-priėmimo aktą, tai prilygstama, jog ieškovas sutinka, kad projektas buvo atliktas tinkamai ir už jį užsakovas turi atsiskaityti per sutartyje nurodytą terminą, atsakovas, savalaikiai nepateikęs jokių pastabų ieškovui privalėjo su juo atsiskaityti.
Pažymėtina, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma apie tai žyma, o aktą pasirašo kita šalis (CK 6.694 str. 4 d.). Šiuo atveju tas padaryta nebuvo. Atsakovui uždėta pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai priimant jo sudarytos sutarties šalies – bylos ieškovo atliktus darbus, patikrinti atlikto darbo rezultatą. Sutartyje šalys buvo nustačiusios atsakovui 5 dienų terminą patikrinti aktavimą, patikrinti, kaip darbai buvo atlikti (sutarties 3.4. punktas). Šiuo atveju atsakovas, priėmė ieškovo atlikus darbus, dėl trūkumų savalaikiai nereiškė ieškovui jokių pretenzijų (pastabų), nereiškė pretenzijų ir dėl praleisto darbų atlikimo termino, pats ėmėsi atlikti objekte papildomus darbus.
Paskutinis aktas, kurį atsakovas pasirašė, galutinai priimdamas ieškovo darbą yra surašytas 2012-10-03 (t. 1., b.l. 12). Iki šio laiko, buvo žinoma, kad projektiniai sprendiniai (duomenys neskelbtini) gatvėje turi būti tikslinami. Ieškovas dėl to kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją (t. 1., b.l. 48), kuri pritarė techninio projekto pakeitimams (t. 1., b.l. 49), kartu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė įspėjo ieškovą, kad tuo atveju, jeigi ji patirs nuostolių, bus prašoma šiuos nuostolius kompensuoti. Iš šios susirašinėjimo medžiagos matyti, kad dėl topografinių tyrimų, kuriuos buvo užsakęs ieškovas atsirado poreikis daryti korekcijas techniniame projekte. Atitinkamai techninio projekto korekcijos sąlygojo ir darbo projekto pakeitimus. Tačiau vien tas faktas, kad buvo daromos korekcijos savaime nesukelia žalos, nedaro atlikto darbo nekokybišku, neįmanomu įgyvendinti, ar sukeliančiu už atlikto darbo vertę beveik penkis kartus didesnį nuostolį. Taip skaičiuojant matyti, kad atsakovas stabdydamas mokėjimą remiasi neproporcingu ir neatitikinkančiu bendrtiesiems teisės principams priešpriešiniu reikalavimu. Papildomus darbus atsakovas atliko iš esmės nesuderinęs jų ir su darbų (objekto) užsakovu – (duomenys neskelbtini) savivaldybe. Byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovas įspėjo tretyjį asmenį (duomenys neskelbtini) savivaldybę apie poreikį atlikti didesnės apimties darbus. Dėl to buvo svarstomamas papildomų darbų pirkimo klausimas. Tiek A. R. gatvės, tiek (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos darbų atžvilgiu projektinių sprendinių reikšmė užsakovui buvo žinoma. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės neigiama išvada atsakovui ir nekokybiškai atliktas atsakovo darbas, kurį tretysis asmuo prašė taisyti, sąlygojo papildomo, didesnio negu viešo pirkimo - būdu sudarytos ir sutartimi sulygto mokėjimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas įvardindamas papildomų darbų kainą, ją nurodo skirtingais dydžiais. Negavęs norimo papildomų darbų atlygio iš trečiojo asmens, jo reikalauja iš ieškovo ir dėl to stabdo mokėjimą. Dėl tokių aplinkybių nustatyta, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovo atlikto darbo rezultato negalima buvo naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, kad, neįrodė ką patvirtina ir ekspertizės aktai, kad tam tikrų defektų negalima buvo pašalinti, kad neįrodė, kad nebuvo galima įgyvendinti viešo pirkimo būdu sudarytos sutarties objekto – A. R. ir (duomenys neskelbtini) gatvės, esančių (duomenys neskelbtini) mieste rekonstrukcijos darbų. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad darbo projektas buvo koreguojamas nesukelia teisės atsakovui nemokėti sutarto atlygio, kadangi net ir šalių sutartyje buvo numatyta galimybė pataisyti atliktus projektinius darbus, vėliau juos priimant pasirašant papildomą pataisytų atliktų darbų aktą (sutarties 3.4 punktas).
Taigi, sudarant ginčo šalių projektavimo sutartį, šalys nereikalavo, kad darbo projektas nebūtų koreguojamas, abi ginčo šalys, būdamos verslininkės suprato ir tai patvirtino sutarties 3.4 punktu, kad vykdant projektą gali atsirasti poreikis jo tobulinimui. Iš priešieškinio turinio matyti, kad atsakovas 2012 m. gegužės mėnesį jau žinojo, kad yra darbo projekto trūkumai, tačiau pretenzijų dėl to nereiškė. Atsakovas priėmęs ieškovo darbus, dėl jų jokių pastabų savalaikiai ieškovui neteikė, bet iš dalies pateiktas sąskaitas mokėjo dalimis (atitinkamai ieškovui buvo sumokėta 2012 m. gruodžio 27 d., 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. kovo 18 d. daliniais mokėjimais). Šiais konkliudentiniais veiksmais atsakovas patvirtino, kad ieškovo atlikti projektiniai darbai atsakovą tenkina, kad šią atsakovo valią patvirtina pasirašyti aktai – darbų priėmimo patvirtinimai. Atsakovo pozicija pasikeitė po to kai jis atlikęs darbus kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę, reikalaudamas papildomo mokėjimo ir kai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, nurodė atsakovui jo atlikto darbo trūkumus, kuriuos pareikalavo pašalinti ir kai savivaldybė konstatavo, kad atsakovo atliktas darbas nekainuoja daugiau negu, kad nurodyta sutartimi. Šios aplinkybės tikėtinai rodo atsakovo, kaip juridinio asmens, kuris užsiima gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir statinių statyba, rekonstravimu ir remontu, elektrotechnikos darbais, inžinerinių sistemų valdymu ypatingos svarbos statybos objektuose (http:// (duomenys neskelbtini)) nepakankamai apdairų, rizikingą elgesį. Rizikingus verslo sprendimus būtų galima apibrėžti kaip sprendimus atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, priimamus tokiomis aplinkybėmis, kai egzistuoja neapibrėžtumas dėl galimų pasirinkto veikimo modelio padarinių, arba šių veiksmų neatlikti. Dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, versle priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu sandoris ar tam tikras veiksmas, neveikimas, atsižvelgiant į jo prigimtį, rizikingas, tai šalis prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą veiksmą ar neveikimą ginčyti. Šiuo atveju atsakovas iš esmės atliko papildomus darbus nesuderinęs jų su bylos ieškovu ir su objekto užsakovu – (duomenys neskelbtini) savivaldybe, žinodamas apie galimus projekto trūkumus savalaikiai jokių pretenzijų ieškovui (rengusiam projektą) nereiškė, todėl nustatoma, kad papildomus darbus atsakovas atliko savo paties rizika, neįsitikindamas, ar už šiuos darbus bus sumokėta, ar šiuos darbus yra būtina atlikti ir t.t. Tai, kad atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus, pasirašė aktus ir sumokėjo ieškovui beveik pusę suteiktų paslaugų kainos, leidžia teismui daryti tikėtiną išvadą, kad atsakovui tiko ieškovo suteiktų paslaugų – darbo projekto rezultatas, nors šie darbai ir buvo atlikti pavėluotai. Byloje atliktos teismo ekspertizės neįtakoja kitokios išvados, o tik rodo, kad buvo tam tikri projekto trūkumai, tačiau nei teismo ekspertizės aktai, nei Dr. D. K. rengtas vertinimo aktas iš esmės byloje neįrodo, kad ieškovo atlikto darbo rezultato negalima buvo naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, jog šie projekto trūkumai buvo esminiai, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybė nebūtų priėmusi darbo iš atsakovo.
Civilinio kodekso 6.700 straipsnyje nurodyta, kad projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Šalių sudaryta sutartis taip pat patvirtina, jog šalys buvo susitarusios, jog šalims pasirašius aktą, laikoma, kad darbai yra priimti. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Šiuo atveju atsakovas priėmė ieškovo darbo rezultatus, priėmė sąskaitas-faktūras, tačiau tinkamai neįvykdė sutartimi prisiimtos prievolės apmokėti už atliktą darbą sutartyje nustatytais terminais, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovui 3822,98 EUR (13 200 Lt) skolos.
CK 6.37 str. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Byloje atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 111 204,88 Lt nuostolių atlyginimo bei 934,12 Lt netesybų už sutartinės prievolės įvykdymo termino praleidimą.
Pagal CK 6.703 straipsnį atsakovas turi teisę reikalauti projektuotojo atsakomybės už atliktų darbų kokybę. Šiuo atveju atsakovas kildina patirtus nuostolius iš to, kad ieškovas netinkamai parengė darbo projektą, kuris be papildomų nenumatytų darbų negalėjo būti realizuotas, todėl atsakovui atlikus šiuos papildomus darbus, atsakovas patyrė nuostolių. Pagal CK 6.256 str. 2 d. asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaujantis CK 6.245 str. 3 d., sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Atsakovas, ieškovo padarytą civilinės teisės pažeidimą grindžia sutarties pažeidimu (CK 6.256 str.). Tam, kad atsiarstų ieškovo civilinė atsakomybė būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, kad šalis siejo faktiniai sutartiniai santykiai, kurie buvo įforminti 2011-12-21 projektavimo paslaugų sutartimi Nr. 11504 (t. 1., b.l. 5-8). Ieškovas pagal šią sutartį realiai suteikė atsakovui projektavimo paslaugas, jas atliko pavėluodamas, pavėluotai atliktus darbus priėmė. Byloje nenustatyti pagrindai, suteikiantys teisę atsakovui gauti prašomų nuostolių atlyginimą iš ieškovo.
Šiuo atveju, ieškovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Sutarties pažeidimas tiek kokybės, tiek ir laiko atžvilgiu buvo aptartas sutartimi, buvo nustatytas sutartinė sankcija už šiuos pažeidimus. Netinkamas darbo atlikimas pagal sutartį sąlygojo galimybę koreguoti techninų projektą, nesavalaikis darbų atlikimas sąlygojo teisę į netesybas. Byloje nėra jokių duomenų rodančių, kad darbo projektas iš esmė buvo paruoštas netinkamai, kad jo nebuvo galima įgyvendinti. Priešingai, susirašinėjimo medžiaga leidžia teigti, kad netikslumai buvo neesminiai, kad jie galėjo būti ir buvo koreguojami. Tokių esminių netikslumų, kurie neleistų įgyvendinti atsakovui sutarties nebuvo. Tai, kad toponuotraukoje atskiri aukščiai, šuliniai, kt. nebuvo tinkamai pažymėti, ir tai sąlygojo plano korekcijas nepatvirtina esminių projekto sprendinių ydingumo ar nerūpestingai paruošto projekto fakto. Ieškovo atlikto projekto korekcijos darbai pilnai atitiko ginčo sutarties 1.2 sąlygą.
CK 6.691 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir CK 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir CK 6.704 straipsnio 3 punkte, nustatančiuose, kad tiek vykdytojas, tiek užsakovas privalo bendradarbiauti atlikdami darbus bei derindami parengtus techninius dokumentus. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 str. 1 d.). Vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, užsakovė AB firma (duomenys neskelbtini), kaip profesionali statybine veikla užsiimanti bendrovė, pastebėjusi atitinkamus projektinių sprendinių netikslumus ar neatitikimus, privalėjo informuoti ieškovą ir darbų užsakovą ir gauti užtikrinimą, kad darbo projekto ištaisyti trūkumai ne tik leis įgyvendinti viešo pirkimo būdu vykdomo darbo apmokėjimą, bet ir bus apmokėtos papildomos išlaidos susijusios su koreguoto darbo projekto įgyvendinimu. Šiuo atveju pats atsakovas AB firma (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai nevykdė kooperavimosi pareigos atlikdamas papildomus darbus, negavo ir nederino nei su ieškovu, nei su bylos trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybe nei papildomo darbo sąmatų, nei papildomo darbo priėmimo-perdavimo aktų, nei finansavimo šaltinio, iš esmės tuo ieškovas neįgyvendino sutartimi nustatytų pareigų, leidžiandžių gauti prašomų nuostolių atlyginimą iš ieškovo, atlikdamas papildomus darbus iš esmės veikė savo rizika. Pagal byloje esančius įrodymus, nenustatyta, kad ieškovo veiksmai, atlikti vykdant projektavimo paslaugų sutartį padarė atsakovui nuostolį/žalą, kurios priešieškiniu jis prašo priteisti. Projektavimo paslaugų trūkumai eigoje buvo taisomi, juos galima buvo įgyvendinti. Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) savivaldybė teismui nurodė, kad apie papildomus darbus savivaldybė buvo informuota juos jau atlikus, savivaldybė tokiems darbams jokio užsakymo ar nurodymo nedavė, t.y. su objekto užsakovu jie nebuvo derinti. Atsižvelgus į visas šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, kadangi nėra nustatyta ieškovo neteisėtų veiksmų (ieškovo darbai buvo priimti kaip tinkami, savalaikės pretenzijos per sutartyje nustatytą terminą ar per protinga terminą (jau pastebėjus trūkumus, o ne baigus darbus) nebuvo pateiktos, nenustatyta, kad šie projekto trūkumai būtų esminiai, atsakovas papildomus nenumatytus darbus atliko iš esmės savo iniciatyva, atsakomybe ir rizika, nesuderindamas pozicijos net su pačiu objekto užsakovu - (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija. Sprendžiant priešieškinio reikalavimo klausimą teismas atsižvelgia į teisingumo, teisėtų lūkesčių ir protingumo principus. Patenkinus priešieškinį susidarytu situacija kurioje darbo projekto užsakovas, kuris dažniausiai būna rangovu statomuose objektuose įgytų galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis, t.y. žinodami apie konkrečius projekto trūkumus,ir su jais sutikdami, neperspėję vykdytojo, nesikooperuodami su juo savo iniciatyva ir rizika atliekdamas ženkliai didelę palyginus su pagrindine sutartimi papildomų nesuderintų statybos darbų dalį įgytų teisę gauti apmokėjimo už juos iš užsakovo, o negavęs apmokėjimo iš objekto užsakovo, įgytų teisę į jų apmokėjimą , nuostolių forma iš darbo projekto, kuris šiuo atveju yra ir techninio projekto rengėjo. Įgyvendinti galimybes gauti nuostolių atlyginimą, atsakovas turėjo laikytis šalių sutarties reikalavimų, turėjo teismui įrodyti, jog ėmėsi visų veiksmų galimų nuostolių išvengimui, kad buvo pakankamai rūpestingas. Taip veikdamas atsakovas turėjo žinoti, jog ir ieškovas ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė turi teisę atsisakyti atsiskaityti už nesuderintus darbus. Nagrinėjamoje situacijoje atlikti atsakovo veiksmai atitinka ir LR CK 6.253 str. 5 d. numatytas sąlygas, numatančias jog ieškovas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės ir dėl to, kad pats atsakovas, veikdamas tokiu būdu, priimdamas ieškovo darbus, atliktą darbo projektą, su nieko nesikooperuodamas, atlikdamas įvairius nesuderintus papildomus darbus tame tarpe ir pagal patikslintą darbo projektą , prisiėmė riziką, jog už šiuos darbus jam gali būti neatlyginta. Kaip minėta, šiuo atveju nenustatyti ieškovo neteisėti veiksmai, t.y. nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų. Neįrodžius bent vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo tenkinti priešieškinio dėl nuostolių priteisimo.
Nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti netesybas. Atsakovas ieškovo darbus priėmė, kad ir praleidus sutartimi sutartos prievolės įvykdymo terminą, savalaikiai pretenzijos nepateikė. Ieškovas byloje prašo taikyti netesybų reikalavimui suėjusios pasekmes. Šiam reikalavimui reikšti yra praleistas CK 1.125 str. 5 d. numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo priešieškinys yra atmetamas pilnai.
Kiti bylos įrodymai esminės reikšmės kitokiam bylos išsprendimui neturi. Atsakovas pažeidė procedūrinę tvarką suteikiančią jam galimybę gauti papildomų darbų atlygį. Todėl kiti bylos dokumentai ir įrodymai esminės reikšmės kitokiam bylos išsprendimui neturi.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 114,69 EUR (396 Lt) sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį, 28,96 EUR (100 Lt) sumokėtas žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. I, b.l. 150), 10,50 EUR už bylos kopijų darymą (t. V, b.l. 129-130) bei 5553,97 EUR už teisinę advokato pagalbą. Šiuo nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos dėl 114,69 EUR (396 Lt) sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį, 28,96 EUR (100 Lt) sumokėto žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. I, b.l. 150), 10,50 EUR už bylos kopijų darymą (t. V, b.l. 129-130) yra laikomos pagrįstomis. Ieškovas taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl advokato pagalbos. Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pagal 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos rekomendacijų „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nuostatos priteisiant užmokestį už advokato suteiktas teisines paslaugas turi būti atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, reikalavimo sumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (rekomendacijų 2 p.). Todėl konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei apimtį, t.y. byla priskirtina prie sudėtingų civilinių bylų, yra didelės apimties, byloje pareikštas tiek ieškinis, tiek ir priešieškinis. Byla nagrinėta ilgai, tačiau ilgą bylos nagrinėjimą lėmė bylos sustabdymo dėl atliekamų ekspertizių laikas. Atsižvelgiant į visus kiriterijus pagrįstos advokato pagalbos išlaidos atitiktų 3000 EUR atlyginimas. Todėl iš viso priteisiama ( 114,69+28,96+10,50+3000) 3154,15 EUR 3154,15 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Taip pat pagal CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1 p. iš atsakovo Lietuvos valstybės naudai priteistina 19,12 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo AB firma (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai - 3822,98 EUR skolos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2013-05-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3154,15 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovo AB firma (duomenys neskelbtini) priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo AB firma (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos naudai – 19,12 EUR bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitas: (duomenys neskelbtini) (AB Dnb bankas), (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas), (duomenys neskelbtini) (AB Swedbank bankas).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.