Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rovė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rovė“ ieškinį atsakovei D. Z. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „7 fazenda“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 6554,20 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012-09-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1517- 622/2013, iškėlė bankroto bylą ieškovei UAB „Rovė“, o įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“. Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2012-09-28. Bankroto administratorius nustatė, jog 2010-2011 metais UAB „7 fazenda“ buvo įgijusi UAB „Rovė“ finansinių įsipareigojimų, iš jų: ieškovė 2010-05-10 bankiniu pavedimu, mokėjimo paskirtyje įrašant „pervedimas“, be jokio teisinio pagrindo buvo pervedusi UAB „7 fazenda“ 6831,19 Eur (23586,73 Lt); 2011-04-18 mokėjimo pavedimu UAB „7 fazenda“ buvo suteikta 405,47 Eur (1400,00 Lt) paskolą; už įmonės turto nuomą (subnuomą) 2010 - 2011 metais UAB „7 fazenda“ privalėjo sumokėti UAB „Rovė 1129,52 Eur (3900 Lt). Laikotarpiu nuo 2010-09-28 iki 2011-11-20 UAB „7 fazenda“ sumokėjo grynais pinigais tik dalį šių finansinių įsipareigojimų, t. y. 3967,79 Eur (13700 Lt), tačiau likusios sumos - 4398,38 Eur (15186,73 Lt), UAB „Rovė“ negrąžino, todėl administratorius kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų priteisimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-08 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-l1397-793/2015 patikslintą ieškinį tenkino ir priteisė iš UAB „7 fazenda“ UAB „Rovė“ naudai 4398,38 Eur, kaip be pagrindo įgytą pinigų sumą, 1139,36 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010-05-11 iki 2015-07-27, 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, 6 procentus metines palūkanas už priteistą 5537,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Trečiajam asmeniui nevykdant teismo sprendimo, buvo kreiptasi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Antstolis nustatė, jog bendrovė lėšų ir turto, kurį pardavus galima būtų įvykdyti teismo sprendimą, neturi, ir išieškojimas dėl nurodytų aplinkybių negalimas. D. Z. nuo 2010-06-21 iki 2012-10-04 buvo UAB „Rovė“ vadovė, o nuo 2012-07-02 iki šiol ir UAB „7 fazenda“ vadovė ir vienintelė akcininkė, todėl nesant galimybės įvykdyti teismo sprendimo dėl sunkios UAB „7 fazenda“ finansinės būklės, atsakovei, kaip įmonės vienasmeniam valdymo organui, nesiėmus aktyvių veiksmų dėl be teisinio pagrindo perduotų lėšų iš jai pavaldžios UAB „7 fazenda“ išieškojimo teismine ar neteismine tvarka, pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-07-05 sprendimu ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rovė“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, ieškinį atmetė.Padarė išvadą, kad bankroto administratorius, kaip savo srities specialistas ir profesionalas, turėjo žinoti ir galėjo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pateikti per 3 metus nuo UAB „Rovė“ dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo dienos, t. y. nuo 2013-05-27. Konstatavo, kad ieškovė praleido senaties terminą ieškiniui pareikšti, ieškovė neprašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nenurodė priežasčių, dėl kurių terminas praleistas, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-05 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-562-991/2017, ir (i) grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba (ii) priimti naują sprendimą - apeliantės ieškinį tenkinti pilnai; priteisti iš atsakovės apeliantės bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai ir neteisėtai taikė ieškinio senaties institutą - nepagrįstai ir neteisėtai siejo ieškinio senaties termino pradžią ne su apeliantės sužinojimu apie savo teisių pažeidimą, dėl kurio buvo pareikštas ieškinys (apie skolininkės negalėjimą įvykdyti savo teisinės pareigos grąžinti apeliantei be faktinio ir teisinio pagrindo gautas sumas dėl neteisėtų skolininkės vadovės ir akcininkės - atsakovės - veiksmų (neveikimo), o su pačios apeliantės dokumentų perdavimo bankroto administratoriui (t. y. sužinojimo apie pačios apeliantės, tačiau ne apie skolininkės, sandorius bei finansinę situaciją) momentu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė apie apeliantės ieškinio faktinį pagrindą, nesprendė atsakovės civilinės atsakomybės dėl atsakovės, kaip skolininkės vadovės, neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurių rezultate skolininkė nebegalėjo įvykdyti savo teisinės pareigos grąžinti apeliantei be faktinio ir teisinio pagrindo gautas sumas (nebegalėjo įvykdyti minėtos teisinės pareigos). Pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl byloje nagrinėto ieškinio senaties termino pradžios nustatymo, pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai minėto termino pradžią siejo su apeliantės dokumentų perdavimo jos bankroto administratoriui data 2013-05-27 bei, atitinkamai, nepagrįstai vadovavosi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas (taikė ne tas teisės normas), todėl nepagrįstai ir neteisėtai nustatė neteisingą byloje pareikšto ieškinio senaties termino pradžią ir iš esmės šiuo vieninteliu motyvu netenkino apeliantės ieškinio. Apeliantės manymu, pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio senaties termino pradžios terminą, į visus byloje pareikštus ieškinio reikalavimus lieka neatsakyta, taip pat lieka neįvertinti byloje pareikšto ieškinio faktiniai pagrindai, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, t. y. egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyti pagrindai konstatuoti absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų bylą iš esmės, ieškovės įsitikinimu, yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovę prašo skundą atmesti.Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties institutą. Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas galiojančių įstatyminių nuostatų, byla išnagrinėta dėl visų ieškovo reiškiamų pagrindų ir motyvų, taip pat atsižvelgiant ir į atsakovės argumentus, bylos esmė atskleista, materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisingo ar neteisėto teismo sprendimo priėmimui, nėra, tokie apeliaciniame skunde ir nenurodomi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovė praleido senaties terminą ieškiniui pareikšti, ieškovė neprašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nenurodė priežasčių, dėl kurių terminas praleistas. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtys nustatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Kita vertus, tol, kol asmens teisė nepažeista, t. y. iki teisės pažeidimo, ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-11/2010, kt.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bankroto administratorius, kaip savo srities specialistas ir profesionalas, turėjo žinoti ir galėjo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pateikti per 3 metus nuo ieškovės UAB „Rovė“ dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo dienos, t. y. nuo 2013-05-27. Ieškovė tvirtina, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo gauto antstolės B. T. 2016-05-04 surašyto išieškojimo iš UAB „7 fazenda“ negalimumo akto Nr. S-16-5-7168.Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo metu, kai ieškovės dokumentai buvo perduoti administratoriui, administratorius galėjo sužinoti, kad ieškovė be pagrindo pervedė pinigų sumą skolininkei UAB „7 fazenda“, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, bankroto administratorius nežinojo ir negalėjo žinoti apie skolininkės UAB „7 fazenda“ turtinę padėtį ir, kad nebus galimybės išieškoti nepagrįstai pervestą sumą. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad CK kodekso ir kitų įstatymų nuostatos nenumato, kad juridinis asmuo, kreipdamasis į teismą dėl skolos priteisimo iš kito juridinio asmens, turi pareigą skolą prisiteisti iš juridinio asmens ir visada tuo pačiu iš jo vadovo subsidiariai. Tik nustačius, kad iš skolininko negalima išieškoti atitinkamos sumos, esant pagrindui, gali būti reiškiamas ieškinys juridinio asmens vadovui ar kitiems juridinio asmens dalyviams įstatymų nustatyta tvarka.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei buvo priteista skola iš UAB „7 fazenda“ ir ieškovė tik 2016-05-04 gavo iš antstolės išieškojimo iš UAB „7 fazenda“ negalimumo aktą, taigi darytina išvada, kad ieškovė tik tada galėjo sužinoti ir sužinojo, kad jokio turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, skolininkė neturi. Taigi tik 2016-05-04 atsirado pagrindas ieškovei pareikšti reikalavimus skolininkės UAB „7 fazenda“ vadovei ir vienintelei akcininkei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nustatytą reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pareikšto ieškinio senaties terminas prasidėjo 2016-05-04, todėl yra pagrindas daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė pareikšdama ieškinį 2016-10-21 ieškinio senaties termino nepraleido, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl senaties termino praleidimo. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Kaip buvo minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį tik dėl ieškinio senaties termino praleidimo, todėl faktinių aplinkybių, susijusių su reikalavimo esme, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Taigi remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino skaičiavimu, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl ginčijamas sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.