Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Dianai Suvaizdytei-Makšimienei, kaltinamajam A. M., kaltinamojo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, nukentėjusiųjų mažamečių E. M. ir G. M. atstovei pagal įstatymą motinai D. J. (buv. M.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kupiškyje, teistas 2015 m. gruodžio 18 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. a) A. M. 2018 metais, laikotarpyje nuo rugsėjo 01 d. iki lapkričio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą mėnesį, dieną ir laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), Kupiškio m. mažametį sūnų E. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), suėmęs už rankovės papurtė, po to stūmė jį, dėl ko jis griūdamas nosimi atsitrenkė į sieną ir nugriuvo ant grindų, taip mažamečiui nukentėjusiajam E. M. sukėlė fizinį skausmą; ?

b) taip pat A. M. 2022 m. gegužės 21 d., apie 19.00 val., automobilyje BMW X1, valstybinis (duomenys neskelbtini), stovėjusiame Kupiškio m. (duomenys neskelbtini), mažamečiui sūnui E. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), sėdėjusiam priekinėje keleivio sėdynėje, vieną kartą ranka sudavė į veidą, padarydamas burnos lūpų sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda apatinėje lūpoje, poodinėmis kraujosruvomis ir minkštųjų audinių pabrinkimu (tinimu) viršutinėje ir apatinėje lūpose, taip mažamečiui nukentėjusiajam, E. M. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados.

16. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalimi), konstatuoja, kad A. M. 2018 metais, laikotarpyje nuo rugsėjo 01 d. iki lapkričio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini) Kupiškio m., mažametį sūnų E. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), suėmęs už rankovės papurtė, po to stūmė jį, dėl ko jis griūdamas nosimi atsitrenkė į sieną ir nugriuvo ant grindų, taip mažamečiui nukentėjusiajam E. M. sukėlė fizinį skausmą; taip pat A. M. 2022 m. gegužės 21 d. apie 19.00 val., automobilyje BMW X1, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame Kupiškio m. (duomenys neskelbtini), mažamečiui sūnui E. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), sėdėjusiam priekinėje keleivio sėdynėje, vieną kartą ranka sudavė į veidą, padarydamas burnos lūpų sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda apatinėje lūpoje, poodinėmis kraujosruvomis ir minkštųjų audinių pabrinkimu (tinimu) viršutinėje ir apatinėje lūpose, taip mažamečiui nukentėjusiajam, E. M. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

A. M. savo veiksmais nukentėjusiajam mažamečiui E. M. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė 2 (dvi) nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs ir palyginęs kaltinamojo A. M., nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą ir kitus įrodymus, bei atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų vieningą visumą.

17. Kaltinamasis A. M. kaltės dėl smurtavimo prieš vaiką 2018 metais nepripažino ir posėdžio metu lakoniškai paaiškino, kad tokio įvykio, kuris nurodytas kaltinime, neprisimena, jo teigimu, tokio įvykio nebuvo. Tokios pozicijos kaltinamasis laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu. A. M. nekaltino buvusios sutuoktinės ir sūnaus jo apkalbėjimu, tiesiog nurodė, kad negali komentuoti šių asmenų parodymų prieš jį apie 2018 m. konfliktą. Nurodė manantis, kad buvusios sutuoktinės ir sūnaus parodymus įtakojo ar paaštrino 2022 m. gegužės mėnesio įvykis.

Teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo parodymus ir laiko gynybine taktika siekiant kiek galima labiau sušvelninti savo atsakomybę. Teismas šiuo atveju remiasi mažamečio E. M. ir jo motinos D. J. parodymais ir šiuos parodymus laiko patikimais, pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais A. M. kaltę. Teismas neturi pagrindo netikėti E. M. ir D. J. parodymais ir nėra jokio pagrindo teigti, kad šie asmenys sugalvojo ir susitarė apkalbėti kaltinamąjį. 2022-06-01 Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo mažametis E. M. trumpai papasakojo apie 2018 m. įvykusį konfliktą tarp jo ir tėčio – „prieš 4 metus mane pastūmė tėvas į sieną ir nosį susižalojau, net kraujas bėgo. Tai įvyko namuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nors tėvas sako, jog aš paslydau. Tą įvykį matė mama. Brolis dar mažiukas buvo, neprisimena“ (1 t., b. l. 108). D. J. posėdžio metu papasakojo, kad tą įvykį matė, teigė, jog 2018 m. rudenį eilinio konflikto tarp E. ir tėčio metu A. M. pastūmė E. į sieną ir iš nosies pradėjo bėgti kraujas, E. pargriuvo, jam skaudėjo, tėtis E. stengėsi ne sulaikyti, o pastumti. Teismas atmeta kaltinamojo gynėjo Ž. Rutkausko teiginius, kad grindžiant kaltę šiame epizode yra tik suinteresuotų asmenų parodymai. Teismo svarstymu, kaltinamojo sūnus mažametis E. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) jokio suinteresuotumo šia byla neturi, pats kaltinamasis patvirtino, jog jo santykiai su abiem vaikais geri, tik toliau bendraujant jam vėl reikės vaikus po truputį prisipratinti; taip pat nėra jokių duomenų, kad buvusi sutuoktinė turėtų tikslą apkalbėti kaltinamąjį, nes santuoka nutraukta 2016-01-05 (1 t., b. l. 86) ir buvę sutuoktiniai atskirai gyvena senokai.

Teismas nemano, kad sūnus E. ir buvusi sutuoktinė sugalvojo įvykį ir apkalba kaltinamąjį A. M., teismas mažamečio E. M. ir jo motinos D. J. parodymus laiko teisingais remdamasis šiomis aplinkybėmis:

a) rašydama pareiškimą policijai dėl 2022-05-21 konflikto, D. J. neužsiminė apie 2018 m. įvykį. Jei D. J. būtų turėjusi planą kuo daugiau pakenkti buvusiam sutuoktiniui, tai šį įvykį būtų nurodžiusi iš karto; apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2022-05-21 ir 2022-05-24 (1 t., b. l. 74-75, 78-79) D. J. taip pat neužsiminė apie 2018 m. konfliktą;

b) 2022-06-01 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo E. M. apie 2018 m. konfliktą papasakojo tik atsakinėdamas (1 t., b. l. 106-109) į apklausos dalyvių klausimus, tai reiškia, kad vaikas nebuvo iš anksto suplanavęs apie tai papasakoti, o tai eliminuoja vaiko ir motinos galimą susitarimą apkalbėti tėtį ir siekį tėčiui kuo labiau pakenkti;

c) D. J. parodymus apie 2018 m. konfliktą tarp E. M. ir jo tėčio ikiteisminiame tyrime davė tik 2022-06-03 (1 t., b. l. 82-83), tai yra tik po E. M. apklausos, vykusios 2022-06-01, kurioje D. J. dalyvavo bei, išgirdusi sūnaus pasakojimą, pati tą konfliktą prisiminė;

d) teismo posėdžio metu D. J. teikė iš dalies palankius parodymus kaltinamajam teigdama, kad nors A. M. 2018 m. rudenį ir atliko tyčinį veiksmą stumdamas E. į sieną bei vaiką sužalodamas, jis neturėjo tiesioginio tikslo sužaloti vaiką, nes joks tėvas nenori specialiai sužaloti savo vaiko;

e) D. J. baigiamosiose kalbose nenurodė siekianti griežtos bausmės, tik labiausiai pritarė tam, kad kaltinamajam būtų skirtos prevencinės priemonės- tėvystės kursai ar pykčio valdymo kursai;

f) baudžiamojoje byloje nepareikštas ieškinys, kas eliminuoja galimus svarstymus, jog vaikų motina siekia pasipelnyti iš proceso;

g) byloje nėra jokių duomenų, kad E. M. būtų linkęs fantazuoti ar meluoti, tokių aplinkybių apklausiamas nenurodė ir kaltinamasis.

A. M. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką – 2018 metų rudenį smurtavus prieš sūnų E.- įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais, tai yra nukentėjusiojo E. M. ir jo atstovės pagal įstatymą D. J. parodymais teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu, kitais rašytiniais įrodymais.

18. Kaltinamasis A. M. dėl smurto prieš sūnų E. 2022-05-21 nurodė, kad kaltę pilnai pripažįsta pilnai ir gailisi, tačiau duodamas parodymus savo elgesį stengėsi pateikti kuo palankiau, teigdamas, kad į veidą sūnui, sėdinčiam automobilyje, ranka sudavė sukdamasis bei stengdamasis užčiaupti vaiko burną, kai pastarasis pavartojo keiksmažodį. Teismo svarstymu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka daryti išvadą, kad kaltinamasis 2022-05-21 BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą mažamečio E. M. atžvilgiu padarė.

19. Nukentėjusysis mažametis E. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, patvirtino, kad 2022-05-21 tėtis jam smūgiavo ranka į veidą – „....Tėtis mašinoje atbuline ranka su krumpliu trenkė man į dešinę burnos pusę ir rėkė, kad aš toks, anoks. G. pradėjo verkti. Pažiūrėjau, ar danties neišmušė, nes taip dėjo su krumpliu. Jaučiau, kaip lūpa ištino, kraujas bėga, bet danties neišmušė...“(1 t., b. l. 106-109). Vaiko parodymai nuoseklūs, byloje nėra jokių duomenų, kad mažametis būtų linkęs meluoti, daroma išvada, kad pagrindo netikėti E. M. nėra.

20. A. M. smūgio E. M. sudavimo faktą patvirtino ir mažametis G. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. G. M. parodė, kad „...atvažiavę prie namų sustojome kieme, tėtis rėkavo ir trenkė atbula ranka E.. Aš išsigandau. Labai bijojau tėčio. Rėkavo tėtis mašinoje ir trenkė. Aš negalėjau išlipti iš mašinos, nes buvo užrakinta...“ (1 t., b. l. 128-131).

21. Nors vaikų motina D. J. pati 2022-05-21 vykusio konflikto nematė ir apie jį žino tik iš vaikų bei kaltinamojo paaiškinimų, ji, vaikams grįžus į namus, iš karto pamatė sumuštą E. lūpą ir kraujosruvą. Abu vaikai jai apie įvykį papasakojo vienodai teigdami, kad A. M. ranka smūgiavo E. į veidą. Pastebėtina, kad A. M. prašė D. J. neskambinti į policiją teigdamas, kad turėjo ketinimus tik sudrausminti besikeikiantį vaiką.

22. Liudytoja G. S. patvirtino, kad atvykusi pagal iškvietimą E. M. suteikė medicininę pagalbą, jai E. sakė, kad tėtis ranka trenkė į veidą ir atsirado žaizda.

23. A. M. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką – 2022-05-21 automobilyje smurtavus prieš sūnų E. - įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais, tai yra paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiųjų E. ir G. M. bei jų atstovės pagal įstatymą D. J. parodymais teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos G. S. parodymais, specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais.

Dėl bausmių skyrimo.

24. BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

25. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

26. Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (2022-05-21 nusikalstama veika). Nors prokurorė teigė, kad kaltinamasis pripažino tik veiksmus, o save stengėsi teisinti, jog smūgį sudavė netyčia, teismo svarstymu, įvertinant ir kaltinamojo paskutinio žodžio metu išsakytus teiginius, A. M. parodymus visumoje reikėtų vertinti kaip prisipažinimą ir galėjimąsi.

27. Nagrinėjamu atveju A. M. padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai baigti, padaryti esant tiesioginei tyčiai, nusikaltimai padaryti dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio, ginčų su sūnumi E., kai sūnus atsisako besąlygiškai paklūsti tėčiui, išdavoje. Nors ir nurodo kaltinamasis, kad jis nesusivaldė sūnui E. susikeikus (2022-05-21 įvykis), smurto prieš vaikus naudojimas negali būti pateisinamas praktiškai bet kokiomis aplinkybėmis. A. M. yra išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal paties kaltinamojo paaiškinimus gaunantis virš 800 € atlyginimą (atskaičius mokesčius), anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs (2 t., b. l. 4-7; 10-14), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 15-16), priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (2 t., b. l. 23), turintis pareigą išlaikyti 3 nepilnamečius vaikus (2 t., b. l. 3).

28. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, atsižvelgiant į kaltinamojo išnykusį teistumą ir jo darbinę veiklą, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant nubaudimą ir teisingumo principo įgyvendinimą, gali būti pasiekti paskiriant BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje už inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, baudos dydį nustatant artimą minimaliam. BK 47 straipsnyje numatytos tokio dydžio baudos už nesunkius nusikaltimus – nuo 50 iki 2000 MGL dydžio. Už 2022-05-21 įvykdytą nusikalstamą veiką A. M. skiriama 70 MGL dydžio bauda, už 2018 m. laikotarpyje nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. įvykdytą nusikalstamą veiką A. M. skiriama 60 MGL dydžio bauda. Paskirtos bausmės bendrinamos remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią kitos bausmės dalį. Minimali bausmės dalis pridedama todėl, jog galutinė baudos suma yra pakankamai didelė lyginant tiek su gaunamo darbo užmokesčio Lietuvoje vidurkiu, tiek su kaltinamojo šiuo metu gaunamomis pajamomis. Be to, kaip minėta, kaltinamasis turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, yra tikimybė, jog didelės baudos skyrimas sumažins išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Baudos mokėjimas, atsižvelgiant į galutinės baudos dydį, išdėstomas dvejų metų laikotarpiui.

29. Atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį (nusikalstamos veikos padarytos prieš sūnų), tikslinga A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Svarstytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ir padės pasiekti bausmės tikslus, jog ateityje A. M. nebevartotų fizinio smurto siekdamas išspręsti tarpusavio nesutarimus su esamais ar buvusiais šeimos nariais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (2022-05-21 veika), ir paskirti 70 MGL (3500,00 €) dydžio baudą.

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (2018 metų veika), ir paskirti 60 MGL (3000,00 €) dydžio baudą.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant (prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią kitos bausmės dalį) ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL (6000 €) dydžio baudą.

Remiantis BK 65 ir 66 straipsniais, A. M. į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2022-05-21 iki 2022-05-22 (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Išaiškinti A. M., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta lygiomis dalimis (vidutiniškai po 245 € kas mėnesį, paskutiniu mokėjimu sumokant galutinę sumą) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos mokesčio kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Remiantis BK 72² straipsniu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti 5 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones A. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimus gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų E. M. ir G. M. – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinę plokštelę su „body“ kamerų vaizdo įrašais, prisegtą prie 2 bylos tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiagą palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.