Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. T. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys - A. T., UAB „General Financing“.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su antstolio kompetencijos ribomis, netinkamai aiškino procesinės teisės normas, ir klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo išsprendė neteisingai.

Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-11 nutartis c.b. 3K-7-277/2008; 2007-09-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-341-2007).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos J. T. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų konstatavęs, jog byloje nesant duomenų, kad sprendimu priteista skola yra asmeninė kurio nors sutuoktinio prievolė, antstolė, vykdydama išieškojimą pagal bendrąsias sutuoktinių prievoles, turėjo teisę nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės gaunamą darbo užmokesčio dalį, nes tai yra sutuoktinių bendroji nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Pareiškėja J. T. su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydama, jog nesant vykdomajame rašte įrašo dėl antrojo sutuoktinio, antstolė negalėjo priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, kadangi tai reikštų CPK 586 str., pažeidimą. Tuo tarpu išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas, jei prieš tą sutuoktinį nebuvo pradėta skolos priteisimo byla, o antstolė, spręsdama dėl prievolės pobūdžio ir jos vykdymo iš bendro sutuoktinio turto, sprendė klausimus priskirtus teismui. Teisėjų kolegija apeliantui iš esmės pritaria.

Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-12-02 išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš A. T. išieškotojo UAB „General Financing“ naudai (vykd.b.l. 2), kurį priėmė vykdyti antstolė Brigita Palavinskienė. 2010-02-12 antstolė išsiuntė skolininkui raginimą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, kuris skolininkui įteiktas 2010-02-21 d. (vykd.b.l.12,15). Skolininkui A. T. nesumokėjus skolos bei vykdymo išlaidų per nurodytą terminą, antstolė pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, o nustačius, kad skolininkas neturi jokio jo vardu registruoto turto bei piniginių lėšų, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nukreipė skolos išieškojimą į pareiškėją J. T., kaip į skolininko A. T. sutuoktinę (vykd.b.l. 29).

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be kurio atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama (CPK 586 str. 1 d.). Pagal CPK 651 str. 1 d., prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis, tik patikrinęs CPK 651 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti, gali išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Apeliacinės instancijos teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad antstolė B.Palavinskienė įsitikinusi, jog akivaizd-ių kliūčių priimti vykdomąjį raštą vykdyti nesama, jį 2010-02-12 patvarkymu 2009-12-02 išduotą vykdomąjį raštą priėmė vykdymui ir atliko pradinius vykdymo veiksmus: areštavo skolininko A. T. lėšas (vykd.b.l.14-26). Taip pat antstolė 2010 m. kovo 18 d. patvarkymu nusiuntė į pareiškėjos J. T. darbovietę UAB „Litcargus“ vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. T. sutuoktinės J. T. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davimų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, išieškotojo UAB „General Financing“ naudai (b.l. 4).

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog antstolė, vykdydama išieškojimą pagal bendrąsias sutuoktinių prievoles turėjo teisę nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės gaunamą darbo užmokesčio dalį, nes tai yra sutuoktinių bendroji nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma, kad teismo sprendimo ar sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas negali keisti sprendimo esmės: jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo, tai išaiškinti sprendimą ar vykdymo tvarką taip, kad jis sukelia teisių ir pareigų kitam asmeniui, negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-81/2010). Prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Šiuo atveju antstolė neturėjo pareigos nustatinėti, ar skolininkas A. T. ir apeliantė būtų sudarę vedybinę sutartį, taip pat būtų nustatytos jų nuosavybės dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ar skolininko dalis bendrame su kitais asmenimis turte. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, šiuo atveju vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Bylos duomenys tvirtina, jog 2009-12-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomajame rašte nurodoma, kad 2009-10-23 šis teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje nusprendė skolą išieškoti iš atsakovo A. T. ieškovo UAB „General Financing“ naudai (vykd.b.l. 2). Tokiu būdu, nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio A. T., antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus (CK 3.113 straipsnis). Taigi kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, tai atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams. Remiantis CK 3.92 straipsnio 3 dalimi galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo. Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Taigi asmuo, sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktinių, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad yra toks susitarimas. Ši įstatyme įtvirtinta prezumpcija buvo paneigta. Kaip minėta, byloje nustatyta, jog vykdomasis raštas išieškoti iš A. T. skolą išduotas teismo sprendimo, kuriuo iš skolininko priteista skola UAB „General Financing“ naudai, pagrindu, o vykdomasis raštas išieškoti iš A. T. skolą išduotas teismo sprendimo, kuriuo iš skolininko priteista skola UAB „General Financing“ naudai, pagrindu. Skola atsirado dėl to, jog skolininkas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Aplinkybės, jog piniginės prievolė atsirado iš sandorio sudaryto A. T. ir apeliantės šeimos interesais, skolininkas nepaneigė. Priešingai, byloje nėra duomenų, jog skolininkas apskritai būtų išreiškęs savo nuomonę dėl apeliantės pareikšto skundo pirmosios instancijos teisme ar atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu apeliantės atskirojo skundo argumentai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tai nėra prievolės, atsiradusios tvarkant bendrą šeimos turtą, todėl šios prievolės turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 2 ir 5 p.).

Apeliantė pagrįstai nurodo, jog jos neįtraukus bendraatsakove byloje ir vykdymo procese pradėjus vykdyti išieškojimą iš jos gaunamo darbo užmokesčio, buvo pažeisti jos teisėti interesai, kadangi kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kreditorius UAB „General Financing“ tokio savarankiško reikalavimo apeliantei nebuvo pareiškęs. Todėl antstolė, nukreipdama skolos išieškojimą iš apeliantės pažeidė CPK 586, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, dėl ko antstolės Brigitos Palavinskienės 2010-03-18 patvarkymu Nr. 0171/10/00965 išieškojimo nukreipimas į apeliantės J. T. darbo užmokestį ir turtą vykdomojoje byloje laikytinas neteisėtu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CPK 667 str. numato galimybę antstoliui pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymui. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš šio turto nutraukia. Nagrinėjamu atveju antstolis šios pareigos nevykdė. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutuoktinių turtui taikė CK normas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą ir nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju antstolė turėjo teisę priimti ginčijamą patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinės (apeliantės) darbo užmokesčio.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Tai sudaro pakankamą pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.) ir klausimui išspręsti iš esmės – pareiškėjos J. T. skundą patenkinti ir pripažinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2010-03-18 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/00965 neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti antstolės Brigitos Palavinskienės procesinį veiksmą – išieškojimo nukreipimą į pareiškėjos J. T. darbo užmokestį ir turtą vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/00965 neteisėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos J. T. skundą patenkinti ir pripažinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2010-03-18 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/00965 neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti antstolės Brigitos Palavinskienės procesinį veiksmą – išieškojimo nukreipimą į pareiškėjos J. T. darbo užmokestį ir turtą vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/00965 neteisėtu.