- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- 1-2568-1218/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45765-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavelas Kujalis
- Kaltinamasis
- T. J.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Advokatai
- Arnas Petrikas
viešame teismo posėdyje žodinio ir sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirba UAB ,,H.“, statybos vadovas, anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. J. kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelio transporto priemonę pažeidė kelio eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent 2023 m. rugsėjo 20 d., apie 13.51 val. Grigiškėse, Vilniaus g., ties pastatu Nr. 9A, kryptimi link A1 kelio, vairuodamas automobilį „Skoda Yeti“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“ <...>, 128 punkto reikalavimus numatančius, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, tai yra, vairuodamas automobilį „Skoda Yeti“ nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nebuvo pakankamai atidus, laiku nestabdė dėl ko susidūrė su ta pačia kryptimi važiuojančia transporto priemone - priekyje važiavusiu mopedu „NIU“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. K., atsitrenkė į mopedo dešiniojo šono galinę dalį, dėl ko eismo įvykio metu nukentėjusiajam J. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat apgadintos susidūrusios transporto priemonės. Šiais savo veiksmais T. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad supranta, kuo yra kaltinama, sutiko duoti parodymus. 2023 m. rugsėjo 20 d papietavęs iš namų (duomenys neskelbtini) važiavo į Vilnių ir Grigiškėse, dėl sekundei nukreipto dėmesio, nepamatė kaip priešais stabdo automobilis, o tarp automobilių buvo mopedas su nukentėjusiu, kliudė motorolerį, kuris trenkėsi į automobilį. Važiavo 40-50 km/val. greičiu, atstumas nebuvo labai didelis. Kai pamatė priekyje stabdantį automobilį bandė stabdyti ir sukti į dešinę kiek įmanoma, bet aukštas bordiūras, įsirėmė į bordiūrą ir kampu kliudė motorolerį. Autoįvykio metu po susidūrimo mopedas buvo nukritęs apie juostos vidurį, paties automobilis buvo prisispaudęs prie šono. Mopedo vairuotojas vertėsi per save ir nukrito prie automobilio vairuotojo durų, teko išlipti per keleivio pusę. Mopedas buvo tarp automobilio „Toyota“ ir jo automobilio. Nukentėjusysis po įvykio gulėjo skundėsi, kad nejaučia kojų, skauda, prašė kviesti greitąją. Dėl streso pradžioje telefono nerado, telefonas po smūgio buvo nukritęs po sėdynėmis, greitąją iškvietė liudytojai. Po kurio laiko skambino pats, kad greičiau atvažiuotų. Per visą tą laiką bendravo su nukentėjusiu, kad jis nejudėtų, nepažeistų stuburo. Su nukentėjusiuoju bandė taikytis prieš 1-1,5 mėnesio, nukentėjusysis pareiškė, kad dar gydosi, po to tarėsi advokatas. Pastebėjo, kad kaltinamajame akte, pradžioje, automobilio „Skoda“ valst.nr. turėjo būti (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Visiškai pripažįsta visas įvykio aplinkybes, įvykio padarinius – sveikatos sutrikdymą, ir savo kaltę, gailėsi dėl įvykio.
Iš T. J. teisiamojo posėdžio metu pateiktų dokumentų, darbdavio charakteristikos, matome, kad T. J. dirba UAB „H.“ nuo 2018 m. sausio 15 d., užima statybos vadovo pareigas, darbo funkcijoms atlikti jam būtinas galiojanti vairuotojo pažymėjimas (2 t., b. l. 76).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 24 d. įtariamuoju apklaustas T. J. parodė, kad kaltę pripažįsta, kad 2023 m. rugsėjo 20 d., važiavo UAB ,,H.“ priklausančia transporto priemone ,,Skoda Yeti“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), į Vilnių, Lazdinėlius, kadangi ten turėjo objektą, kuris susijęs su jo darbų. Važiavo po pietų kiek tiksliai valandų buvo neprisimena, važiavo keliu Grigiškėse, Vilniaus g., jo greitis buvo apie 40-50 km/h. Jam važiuojant jį aplenkė mopedas (kiek prisimena jis buvo elektrinis, tačiau nei modelio, nei valstybinių jis neprisimena). Prisimena, jog vairuotojas dėvėjo apsauginį šalmą. Važiuojat pagrindiniu kelia Grigiškėse, Vilniaus g., priekyje važiuojantis automobilis ,,Toyota Prius“ (valstybinių neprisimena), priešais mopedą, pradėjo staigiai stabdyti. Tuo metu galimai kažkur užsižiūrėjo, galimai į automobilyje esantį spidometrą ir staiga pastebėjo, kad prie pat jo jau yra mopedas, nedelsiant pradėjo stabdyti, bei suko į dešinę bandydamas išvengti smūgio, tačiau šalia buvo aukštas gatvės bortas, dėl ko į jį atsitrenkė, bei susidūrė su mopedu. Susidūrimo momentu į mopedą su jo vairuotoju atsitrenkė savo transporto priemonės vairuotojo pusės priekinės dalies kairiu kampu, po ko mopedas atsitrenkė į priekyje buvusį automobilį. Po smūgio mopedo vairuotojas apsisuko 360 laipsniu kampu ir jau būdamas ore nukrito prie jo transporto priemonės vairuotojo pusės priekinių durelių. Kaip mopedas susidūrė su priekyje buvusia transporto priemonę ,,Toyota Prius“ jis neprisimena ir nurodyti negali. Taigi po įvykio jis, bei iš galo važiavęs vairuotojas pradėjo skambinti trumpuoju pagalbos numeriu, bei kvietė medikus. Jis neleido mopedo vairuotojui stotis, ar judėti, kadangi asmuo skundėsi nugaros skausmais, bei nurodė, kad nejaučia kojų. Po įvykio mopedo vairuotojas visą laiką buvo sąmoningas. Į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai ir medikai, kurie išsivežė nukentėjusįjį į ligoninę. Jis paklausė transporto priemonės ,,Toyota Prius“ vairuotojo, kodėl jis staigia pradėjo stabdyti, nors važiavo pagrindiniu keliu. Vairuotojas iš pradžių nurodė, kad priešais jį važiuojantis automobilis pradėjo staigiai stabdyti, nors jis nematė, kad priešais jį būtų važiavęs automobilis, po to pakeitė, tai ką sakė ir nurodė, kad jam staiga iš šalutinio kelio atsirado kliūtis, dėl ko jam reikėjo staigiai sustoti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, bei nori atsiprašyti nukentėjusiojo, bei su juo susitaikyti. Kiek prisimena jo vairuojamos transporto priemonės civilinis draudimas buvo ,,E.“ (2 t., b.l. 28-29).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 16 d. liudytoju apklaustas J. K. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 20 d., apie 13.30 val., išvažiavo iš namų (duomenys neskelbtini). Vairavo elektrinį motorolerį NIU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užsidėjęs šalmą. Atvažiavo į Grigiškes ir važiavo Vilniaus gatve. Išvažiuodamas iš Lentvario gatvės į Vilniaus gatvę, jau Vilniaus gatvės pradžioje pradėjo daryti lenkimo manevrą ir aplenkė automobilį Škoda, po lenkimo grįžo į savo važiavimo juostą. Važiuodamas pagrindine Vilniaus gatve, prieš save maždaug 50-100 metrų (galiu ir klysti) pastebėjo du automobilius. Automobiliai stovėjo. Pirmas automobilis (markės nežino) jau atlikinėjo posūkį į kairę, o iš galo stovėjo baltos spalvos automobilis Toyota Prius, kuris jį praleido. Privažiavo prie automobilio Toyota Prius galo ir sustojo labiau jam iš dešinės (stovėjo savo juostoje). Po 3-4 sekundžių išgirdo padangų cypimą ir pajautė smūgį į vairuojamą motorolerį. Prarado sąmonę. Mano, kad sąmonę buvo praradęs trumpam, nes kai atsipeikėjo išgirdo, kad kažkas kviečia greitosios medicinos pagalbą. Jam buvo liepta nejudėti ir laukti greitosios pagalbos. Gulėjo ant kelio važiuojamosios dalies tarp Toyota Prius ir Škodos automobilių. Jautė burnoje kraują, negalėjo pajudinti kairės rankos. Gulint ant žemės priėjo Toyota Prius vairuotojas ir paklausė kaip įvažiavo į jo automobilį. Pasakė, kad neįvažiavo į jo automobilį, o į jį trenkėsi Škoda automobilis iš galo ir dėl smūgio trenkė į jo automobilio dešinės pusės galą. Išgirdo kaip rusiškai klausia vieno vyro kaip čia atsitiko, spėjo klausė Škodos vairuotojo. Jis pasakė, kad užsižiūrėjo į telefoną. Daugiau pokalbio negirdėjo, nes labai blogai jautėsi. Atvykę medikai išvežė į Lazdynų ligoninę. Atlikę apžiūrą paliko 4-5 valandom stebėti. Buvo nustatyti sumušimai, nubrozdinimai, įtarė peties raumens plyšimą. Vakare paleido namo ambulatoriniam gydymui. Tą pačią savaite užsirašė pas šeimos daktarę į (duomenys neskelbtini). Atvykus pas daktarę gavo siuntimą pas traumatologą, nes visiškai negalėjo valdyti kairės rankos. Pratęsė nedarbingumą, kuri buvo išrašę Lazdynų ligoninėje. Po traumatologo konsultacijos ir rentgeno, buvo nustatytas kairio peties raktikaulio išnirimas, reikalinga operacija. Operaciją atliko lapkričio 3 d. Lazdynų ligoninėje. Vis dar turi nedarbingumą, kuris nebuvo nutrauktas nuo avarijos 2023 m. rugsėjo 20 d. Nedarbingumas dar bus tęsiamas iki sausio galo, ir medikai spręs ar dar pratęsti, priklausys nuo sveikatos būklės (1 t., b. l. 50-51).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 28 d. liudytoju apklaustas V. L. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 20 d., apie 13,45 val., važiavo automobiliu Opel Zefira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį vairavo. Važiavo iš Lentvario pro Grigiškes. Važiavo gatve, tačiau jos pavadinimo nepamena. Važiuojant priekyje važiavo mopedas, prieš jį važiavo Škoda automobilis (valstybinio numerio nežino) ir prieš Škodą važiavo baltos spalvos autobusiukas. Tada mopedo vairuotojas aplenkė Škodą automobilį ir grįžo į savo eismo juostą ir važiavo gale balto autobusiuko. Artėjant link sankryžos autobusiuko vairuotojas suko į dešinę, į Grigiškes. Tuo metu iš dešinės pusės į pagrindinę gatvę įvažiavo Toyota Prius (valstybinio numerio nežino). Visi automobiliai važiavo pagrindiniu keliu: tai yra pats važiavo, priekyje Škoda, mopedas ir Toyota Prius. Pavažiavus apie 100-200 metrų pastebėjo, kad Toyota Prius automobilis pradėjo stabdyti, taip pat pradėjo stabdyti ir mopedo vairuotojas. T. Š. vairuotojas nesulėtino greičio ir nestabdė automobilio. Pats pradėjo stabdyti automobilį ir lėtinti greitį. Tuo momentu pamatė, kad mopedo vairuotojas pradėjo važiuoti dešiniau ir tuo metu Škoda automobilis pradėjo jį spausti link Toyota Prius automobilio dešinės pusės galo ir įvyko smūgis. Škoda atsitrenkė į mopedo galą, mopedas atitrenkė į Toyota Prius dešinės pusės galą, mopedo vairuotojas pakilo į orą ir nukrito prie Škodos automobilio kairės pusės galinių ratų. Mopedas nuvirto važiuojamojoje dalyje netoli Škodos automobilio priekio. Greitai sustojo dešiniau ir išbėgo prie nukentėjusio asmens. Pribėgęs pasakė, kad nesijudintų ir paskambino 112. Tada priėjo prie Škodos vairuotojo ir paklausė ar viskas gerai. Atsakė, kad viskas gerai ir laukia kada susileis iššovusios oro pagalvės. Škodos vairuotojas iš automobilio išlipo per priekinę keleivio vietą. Laukiant greitosios pagalbos vis kalbėjo, su nukentėjusiuoju, kad jis neapalptų. Tada atvyko policijos pareigūnai. Kai šnektelėjo su Škodos vairuotoju, kas atsitiko, paklausė kaip jis nepastebėjo? Jis pasakė, kad lyg kažkur pasižiūrėjo dešiniau, gal į telefoną ir pakėlus galvą pamatė, kad prieš jį mopedas ir jau nebespėjo sustabdyti ir į jį atsitrenkė. Atvyko greitoji pagalba ir išvežė nukentėjusįjį. Pareigūnų paklausė ar bus reikalingas, pasakė, kad reikės parašyti paaiškinimą. Parašęs paaiškinimą išvažiavau (1 t., b. l. 55-56).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 7 d. liudytoju apklaustas A. H. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 20 d., apie 13.00 val., išvažiavo iš savo namų adresu Grigiškės, tačiau tikslaus adreso pasakyti negali, kadangi neatsimena, automobiliu Toyota valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuomavosi pavėžėjo darbui. Išvažiavęs iš namų važiavo į Vilnių, Po ko apie 13.50 val. važiuodamas Vilniaus g., Grigiškėse link išvažiavimo į greitkelį A1 kryptimi Grigiškės-Vilnius, vykdamas automobiliu išgirdo garsą, kuris buvo panašus į transporto priemonių susidūrimą, išgirdęs tai, norėjo pažiūrėti kas atsitiko pro galinio vaizdo veidrodėli, tačiau to padaryti nespėjo nes pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Suprato, kad įvyko eismo įvykis. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad ant žemės guli motociklo vairuotojas, kuris galimai atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galą bei vairuojamą automobilio galą įvažiavusį Škoda valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Suprato, kad eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas, automobilio Škoda vairuotojas iškarto paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Po ko atvyko pareigūnai. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neturi (1 t., b. l. 62-63).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 8 d. specialisto T. B. paaiškinime užfiksuota, kad išnagrinėjęs jam pateiktus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), medicininius dokumentus – medicininių dokumentų nuorašus ir skaitmeninę DVD-R laikmeną 2 vnt. iš VĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, VĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro ambulatorinio apsilankymo aprašymai, bei susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad J. K. nustatyta krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus kairės pusės odos nubrozdinimas, kairio raktikaulio petinio galo išnirimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo įvykio metu ir pagal turimus duomenis visumoje (dėl raktikaulio išnirimo) kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 66).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 13-24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės D. V. išvadoje konstatuota, kad a) J. K. nustatyta odos nubrozdinimas nugaros kairėje, kairio alkūninio nervo pažeidimas, kairio petinio raktikaulio sąnario išnirimas su pakartotiniu išnirimu ir operaciniu gydymu, kairio petinio raktikaulio sąnario viršutinės sąnarinės lūpos plyšimas. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais) arba nugriuvus ir atsitrenkus į plokštumą, iki kreipiantis medicininės pagalbos 2023-09-20 d. Galimas septintojo kaklo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis kaip sužalojimas nevertinimas, kadangi duomenų už lūžį nepakanka; b) nustatyti sužalojimai, remiantis gydymo trukme, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 70-73).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto I. G. išvadoje Nr. 11-2880(23) konstatuota, kad:
1. Šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Vilniaus gatvės ruožo kryptimi, kad pastatas Vilniaus g. 9A, Grigiškės, būtų kairėje pusėje, važiuojamosios dalies dešine puse, važiavo automobilis ,,Toyota Prius“ vairuojamas A. H., jam iš paskos – mopedas „NIU“, vairuojamas J. K., o šiai transporto priemonei iš paskos — automobilis „Škoda Yeti“ vairuojamas T. J.. Automobilio „Škoda Yeti“ ir mopedo „NIU“ susidūrimas kelio ilgio atžvilgiu įvyko prieš slydimo pėdsakų pradžią, mopedui „NIU“ esant kelio važiuojamosios dalies dešinės pusės viduryje, o jam iš paskos artėjančiam automobiliui „Škoda Yeti“ važiuojant arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Toliau įvyko automobilių „Škoda Yeti“ ir „Toyota Prius“ susidūrimas, automobiliui „Toyota Prius“ esant arčiau linijos, skiriančios priešpriešinio eismo juostas, o jam iš paskos artėjančiam automobiliui „Škoda Yeti“, važiuojant arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Automobilio „Škoda Yeti“ ir mopedo „NIU“ susidūrimo metu jų judėjimo krypčių vektoriai tarpusavyje buvo lygiagretūs arba tarp jų buvo sąlyginiai mažas smailas kampas. Eismo įvykio metu automobilis „Škoda Yeti“ savo priekinės dalies kairės pusės kampu (užapvalinta dalimi) turėjo slystamo pobūdžio sąlytį su mopedo „NIU“ dešiniojo šono užpakalinės dalies plastikine apdaila (šio kontakto metu automobilio „Škoda Yeti“ kairiojo šono menama plokštuma ir mopedo „NIU“ dešiniojo šono menama plokštuma tarpusavyje buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečioms). Dėl šio kontakto mopedas „NIU“ nugriuvo ant kairiojo šono ir gulėdamas ant jo slydo iš dešinės į kairę ir savo priekinės dalies dešinės pusės plastikine apdaila turėjo sąlytį su automobilio „Toyota Prius“ užpakalinio bamperio plastikinės apdailos kairės pusės apatine dalimi. Po to automobilis „Škoda Yeti“ savo priekinės dalies kaire puse (sritimi su kairiuoju žibintu) turėjo smūginio pobūdžio sąlytį su automobilio „Toyota Prius“ užpakalinės dalies dešine puse ties dešiniuoju žibintų. Po susidūrimo judantis automobilis „Toyota Prius“ vairuotojo buvo sustabdytas padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos schemoje. Ant kairiojo šono nugriuvęs ir taip slystantis mopedas „NIU“ sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos schemoje. Automobilis „Škoda Yeti“ po susidūrimo vairuotojo buvo sustabdytas padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos schemoje.
2. Automobilio „Škoda Yeti“ ir mopedo „NIU“ susidūrimas įvyko, mopedui „NIU“ esant kelio važiuojamosios dalies dešinės pusės viduryje, o jam iš paskos artėjančiam automobiliui „Škoda Yeti“ važiuojant arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto (šių transporto priemonių susidūrimo metu jų judėjimo krypčių vektoriai tarpusavyje buvo lygiagretūs arba tarp jų buvo sąlyginai mažas smailas kampas). Dėl kontakto su automobiliu „Škoda Yeti“ mopedas „NIU“, nugriuvęs ant kairiojo šono ir gulėdamas ant jo, slysdamas iš dešinės į kairę turėjo sąlytį su automobiliu „Toyota Prius“, automobilių „Škoda Veti“ ir „Toyota Prius“ susidūrimas įvyko, automobiliui „Toyota Prius“ esant arčiau linijos skiriančios priešpriešinio eismo juostas, o jam iš paskos artėjančiam automobilius „Škoda Yeti“, važiuojant arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto.
3. Automobilio „Škoda Yeti“ ir mopedo „NIU“ susidūrimas kelio ilgio atžvilgiu įvyko prieš slydimo pėdsakų pradžią, mopedui „NIU“ esant kelio važiuojamosios dalies dešinės pusės viduryje, o jam iš paskos artėjančiam automobiliui „Škoda Yeti“ važiuojant arčiau važiuojamosios dalis dešiniojo krašto. Dėl kontakto su automobiliu „Škoda Yeti“ mopedas „NIU“, nugriuvęs ant kairiojo šono ir gulėdamas ant jo, slysdamas iš dešinės į kairę turėjo sąlytį su automobiliu „Toyota Priua“ Toliau įvykio automobilių „Škoda Yeti“ ir „Toyota Prius“ susidūrimas, automobiliui „Toyota Pius“ esant arčiau linijos skiriančios priešpriešinio eismo juostas, o jam iš paskos artėjančiam automobiliui „Škoda Yeti“, važiuojant arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto.
4. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Škoda Yeti“ vairuotojas T. J., artėdamas prie jam priekyje ta pačia kryptimi lėčiau judančių transporto priemonių (mopedo ,,NIU“ ir automobilio „Toyota Prius“), laiku sumažindamas automobilio greitį, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo.
5. Techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad buvusioje kelio eismo situacijoje mopedo „NIU“ vairuotojo J. K. veiksmai buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
6. Klausimo, kaip turėjo elgtis eismo dalyviai, sprendimas nereikalauja specialių eismo įvykio tyrimo srities žinių.
7. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Škoda Yeti“ vairuotojo T. J. veiksmai; artėdamas prie jam priekyje ta pačia kryptimi lėčiau judėjusių transporto priemonių (mopedo „NIU“ ir automobilio „Toyota Prius“), laiku nesumažino automobilio greičio ir dėl to su jomis susidūrė,— sukėlė grėsmę eismo saugumui ir techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. (1 t., b. l. 76-85).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2023 m. rugsėjo 20 d. 13.51 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad Grigiškėse, Vilniaus g. 9A, automobiliai Škoda valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Toyota (duomenys neskelbtini) partrenkė vyrą, važiavusį mopedu , (duomenys neskelbtini), vyra nekraujoja, nejaučia kūno, galva tinsta (1 t., b. l. 11-12).
Iš 2023 m. rugsėjo 20 d. kelių eismo įvykio apžiūros protokolo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. eismo įvykis kilo Grigiškėse, Vilniaus gatvėje, pastatu Nr. 9A, važiuojant link A1 kelio. Automobilių Škoda valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Toyota valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir mopedo NIU valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis yra identiška – link A1 kelio. Mopedas atliko automobilio Škoda lenkimo manevrą, tuo pačiu iš priekio, ta pačia kryptimi važiavo automobilis Toyota, kuris lėtino greitį dėl jam iš kairės pusės esančio šalutinio kelio iš Paupio gatvės į Vilniaus gatvę įvažiuojančio nenustatyto automobilio. Leistinas važiavimo greitis yra 50 km/val.
Automobilis ŠKODA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi dešinėje eismo juostoje, mopedas NIU valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra paguldytas ant kelio važiuojamosios dalies (guli ant kairės pusės, tarp abiejų priešingų krypčių eismo juostų, ant brūkšninės kelio ženklinimo linijos). Automobilis TOYOTA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas dešinėje kelio pusėje, priekine dalimi nukreiptas link įvažiavimo į kelią Al. Kelio dangoje yra slydimo žymės. Ant važiuojamosios kelio dalies yra sudužusios automobilio ŠKODA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žibinto, priekinių bamperio šukės ir fragmentai. Šalia slydimo kelio pradžios taško, ant kelio važiuojamosios dalies gului mopedo NIV valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo rankenos fragmentas (1 t., b. l. 13-14).
Iš 2023 m. rugsėjo 20 d. automobilio „Toyota Prius“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, „TOYOTA Prius“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Vilniaus g. šalia pastato Vilniaus g. 9A, Grigiškės. Kryptimi link Kauno m., lengvasis automobilis priekyje, kairėje ir dešinėje pusėse neapgadintas, apžiūrėjus automobilio galinę dalį matoma, kad dešinės pusės galinis buferis yra nulūžęs, matomos automobilio vidinės dalys, taip pat matoma, kad ant automobilio galinio bamperio yra įvairūs apibraižymai ir įlenkimai. Kairėje pusėje matoma, kad bamperis yra atitrūkęs nuo sparno. Taip pat matoma, kad ant bamperio žemiau kairės pusės žibinto yra įtrūkimas. Dešinėje pusėje matoma, kad yra suskilęs galinis šviestuvas, taip pat galinis bamperis arčiau dešinės yra skilęs pusiau ir dalis yra atitrūkęs nuo rėmo. Matoma, kad dešinysis galinis sparnas yra atitrūkęs nuo rėmo ir yra sulankstytos galinės dešinės pusės durelės ties jų rankena. Automobilis gražintas vairuotojui (1 t., b. l. 15-17).
Iš 2023 m. rugsėjo 20 d. mopedo NIU valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, mopedas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gulintis dviejų juostų kelyje adresu Vilniaus g. šalia pastato Vilniaus g. 9A, Grigiškės. Kryptimi link Kauno m., mopedas guli ant kairės pusės, apžiūrėjus mopedą matoma, kad ant jo apdailos yra įvairūs apibraižymai, dešinėje pusėje prie galinio rato nėra plastmasės matosi mopedo vidinės dalys, mopedo galinė apdaila yra sulaužyta ir nuskelta, valstybinio numerio laikiklis šiek tiek palinkęs. Mopedo priekinėje dalyje matomi apibraižymai ir kitokie apgadinimus, priekinė apdaila yra atsikabinusi nuo rėmo, nėra kairės pusės galinio veidrodėlio stiklo. Mopedas išgabentas saugojimui adresu Minsko pl. 21, Vilnius (1 t., b. l. 22-24).
Iš 2023 m. rugsėjo 20 d. automobilio Škoda valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, „Škoda“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Vilniaus g. šalia pastato Vilniaus g. 9A, Grigiškės. Kryptimi link Kauno m., lengvasis automobilis gale, kairėje ir dešinėje pusėse neapgadintas, apžiūrėjus automobilio priekį matoma, kad variklio dangtis deformuotas keleivio pusėje, vairuotojo pusės priekinėje dalyje yra deformuotas minėtos pusės variklio dangtis, atplyšęs sparnas, sudaužytas žibintas, pažeista variklio izoliacija matosi kiaurai variklio salonas ir kitos automobilio vidinės dalys, bamperis lūžęs ir atsikabinęs nuo automobilio rėmo, vairuotojo galino vaizdo veidrodėlis nulūžęs ir kaba ant laidų, automobilio priekyje yra įlenktos radiatoriaus grotelės ir apibraižytas bamperis. Automobilio salone, iššovusios vairuotojo oro pagalvės. Automobilis gražintas vairuotojui (1 t., b. l. 28-30).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad mopedo „NIU“ modelis NQI PRO , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas S. K. (1 t., b. l. 42).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Škoda Yeti“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas UAB „H.“ (1 t., b. l. 43).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai objektyvieji sudėties požymiai: pavojinga veika (veikimas ar neveikimas, pažeidžiantis kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles), pavojingi padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir pavojingų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos pavojingus padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tai reiškia, kad būtina įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017 ir kt.). Asmuo pagal BK 281 straipsnį atsako tik tada, kai šiame straipsnyje numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo.
BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į Kelių eismo taisykles, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 126 punkto reikalavimą, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, pagal 128 punkto reikalavimą, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Teisiamojo posėdžio metu T. J. pilnai sutiko su jam pareikštu kaltinimu, sutiko, kad atstumas nuo mopedo buvo nedidelis, kad eismo įvykis įvyko dėl jo nedėmesingumo, nesugebėjimo laiku sustabdyti vairuojamos transporto priemonės (2 t., b. l. 71-72).
Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad T. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. J. savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė įvykio aplinkybes, kurios atitinka ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus. Kaltinamasis pripažino, jog pažeidė kelių eismo taisykles, būdamas neatsargus.
Pirmiau nurodyti kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytojų J. K., V. L., A. H. (1 t., b. l. 50-51, 1 t., b. l. 55-56, 1 t., b. l. 62-63), specialisto T. B. (1 t., b. l. 66), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės D. V. (1 t., b. l. 70-73), kelių eismo įvykio apžiūros protokolo (1 t., b. l. 13-14) ir kita rašytinė bylos medžiaga. Tai, kad eismo įvykio metu buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas konstatuoja Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto I. G. išvada (1 t., b. l. 76-85).
Teismui nekyla abejonių, jog T. J. pažeidė KET 126 ir 128 punktų reikalavimus ir tai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis ir priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – nesunkiu nukentėjusiojo J. K. sveikatos sutrikdymu.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis veikė nusikalstamu nerūpestingumu, t. y. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (geros oro sąlygos, dienos metas, nedidelis vairavimo greitis ir kt.) ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Teismas nustatė, kad T. J., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent 2023 m. rugsėjo 20 d., apie 13.51 val. Grigiškėse, Vilniaus g., ties pastatu Nr. 9A, kryptimi link A1 kelio, vairuodamas automobilį „Skoda Yeti“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“ <...>, 128 punkto reikalavimus numatančius, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, tai yra, vairuodamas automobilį „Skoda Yeti“ nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nebuvo pakankamai atidus, laiku nestabdė dėl ko susidūrė su ta pačia kryptimi važiuojančia transporto priemone - priekyje važiavusiu mopedu „Niu“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. K., atsitrenkė į mopedo dešiniojo šono galinę dalį, dėl ko eismo įvykio metu nukentėjusiajam J. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat apgadintos susidūrusios transporto priemonės, t. y. savo veiksmais T. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko)
Teisme gauti kaltinamojo T. J. ir J. K. susitaikymo protokolas (2 t., b. l. 75), darbdavio UAB „H.“ T. J. charakteristika (2 t., b. l. 76), mokėjimo nurodymas, patvirtinantis dalies neturtinės žalos sumos išmokėjimą J. K. (2 t., b. l. 77). Prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį posėdžio metu pagarsino T. J. gynėjas advokatas Arnas Petrikas, palaikė T. J. (2 t., b. l. 73). Prašymą palaikė prokuroras Artūras Survila (2 t., b. l. 72).
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nustatomos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Taigi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020).
BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad asmuo turi prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką. T. J. ikiteisminio tyrimo metu, teisme visiškai prisipažino pažeidęs KET 126 ir 128 punktų reikalavimus, J. K. padarytą žalą. BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad asmuo savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Teisiamojo posėdžio metu T. J. paaiškino, kad dėl susitaikymo su J. K. pradėjo bendrauti prieš 1-1,5 mėnesio iki teismo posėdžio, t. y. iki šaukimo į teismą (2 t., b. l. 71). T. J. draudimo bendrovė atlygino J. K. 6 720 Eur, o T. J. savo noru įsipareigojo atlyginti J. K. neturtinės žalos dalį – 3 280 Eur (2 t., b. l. 75) per keturiolika dienų nuo susitaikymo protokolo pasirašymo dienos. Pirmąjį mokėjimą patvirtina mokėjimo pavedimas (2 t., b. l. 77). BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad asmuo turi susitaikyti su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu. Tokį įvykusį susitaikymą paliudija susitaikymo protokolas (2 t., b. l. 75) bei teisiamojo posėdžio metu dalyvavusio nukentėjusiojo J. K. neprieštaravimas susitaikymo faktui (2 t., b. l. 70-73) bei kitų nukentėjusiųjų nebuvimas.
BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad turi būti pagrindo manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo, yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-120/2007). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad padarytas vienas, neatsargus nusikaltimas, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, T. J. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 36), šiurkščių administracinių nusižengimų nepadaręs (2 t., b. l. 35-36), vedęs, turi mažametį vaiką, dirbantis, po eismo įvykio bandė pasirūpinti nukentėjusiuoju, visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusių pavojingų padarinių, susitarė dėl žalos atlyginimo ir kitas bylos aplinkybes, daro išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog T. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Įvertinęs proceso šalių pozicijas ir visą bylos nagrinėjimo metu surinktą informaciją, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo T. J. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį vietoje baudžiamosios atsakomybės, šiuo atveju gali būti tinkama ir pakankama poveikio priemonė. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos. Šias išvadas lemia teismo įsitikinimas, pagrįstas Lietuvos teismų formuojama praktika ir bendraisiais teisės principais, įtvirtinančiais būtinybę kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir aplinkybes bei ją padariusio asmens asmenybę ir kiek tik įmanoma siekti pataisyti nusikaltimus padariusius asmenis, netaikant kriminalinių bausmių, tokiu būdu siekiant betarpiško nusikalstamą veiką padariusio ir nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmenų susitaikymo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, T. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, o baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. J., padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusį su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.
1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.