- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-14
- Bylos Nr.
- AS-1214-552/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03879-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- A. K. T.
- Atsakovas
- Advokatų tarybai
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. skundą atsakovui Advokatų tarybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. K. T. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos advokatų tarybos 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Pareiškėja nesutiko su jos 2015 m. sausio 26 d. skundo Lietuvos advokatūrai dėl advokato A. Ž. profesinės veiklos išnagrinėjimo rezultatu. Pareiškėja prašė advokatui taikyti drausminę atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Lietuvos advokatų tarybos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad Lietuvos advokatūra nėra nei valstybinio administravimo subjektas, nei savivaldybių administravimo subjektas, nei viešoji įstaiga, įmonė ar nevyriausybinė organizacija, turinti viešojo administravimo įgaliojimus. Keliamas ginčas nėra ginčas dėl visuomeninės organizacijos, bendrijos ar politinės partijos, organizacijos ar asociacijos priimtų bendrojo pobūdžio teisės aktų teisėtumo. Teismas rėmėsi Advokatūros įstatymo 56 straipsniu ir pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas nėra asociacijos priimtas bendro pobūdžio teisės aktas, taip pat nėra aktas, priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nekelia ginčo viešojo administravimo srityje, todėl skundas negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad pareiškėja tokio pobūdžio ginčą galėtų kelti tik bendrosios kompetencijos teisme, įstatymų nustatyta tvarka pateikdama ieškinį.
II.
Pareiškėja A. K. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį ir 2015 m. liepos 30 d. nutartį, išreikalauti bylą Nr. 30-2-00071-08 ir atnaujinti jos nagrinėjimą.
Pareiškėja nurodo, kad, remiantis Advokatūros įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos advokatų taryba privalėjo iškelti drausmės bylą ir sustabdyti advokato įgaliojimus už Advokatūros įstatymo ir Advokatų profesinės etikos kodekso pažeidimus. Pareiškėjos teigimu, advokatas A. Ž. pažeidė Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą lojalumo klientui principą, 39 straipsnyje nustatytą sąžiningumo atliekant savo pareigas reikalavimą. Pareiškėja paaiškina, kad jos atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika ir A. Ž., Lietuvos Respublikos advokatūra bei valstybė turi atlyginti fizinę, turtinę bei moralinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad Lietuvos advokatų taryba, nagrinėdama A. K. T. 2015 m. sausio 26 d. Lietuvos advokatūroje gautą skundą dėl advokato A. Ž. profesinės veiklos, 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu ,,Dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui A. Ž.“ (b. l. 3-4) nusprendė nekelti advokatui A. Ž. drausmės bylos, nenustačius profesinės veiklos ir (ar) etikos pažeidimų.
Advokatūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Pagal Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos Respublikos advokatai vienijasi į juridinį asmenį, vadinamą Lietuvos advokatūra, Lietuvos advokatūra įgyvendina advokatų savivaldą.
Taigi Lietuvos advokatūra yra Lietuvos advokatų, kaip nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos dalies, savivaldos institucija, turinti specifinę teisinę padėtį Lietuvos teisinėje sistemoje. Lietuvos advokatūra negali būti prilyginta viešojo administravimo subjektui, o jos vykdoma veikla nelaikytina viešuoju administravimu (ABTĮ 2 str. 1, 4 d.). Atsižvelgiant į tai, viešuoju administravimu nelaikytinas ir Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos advokatūros teisės iškelti drausmės bylą advokatui realizavimas, nes ši funkcija yra susijusi su advokatų savivaldos įgyvendinimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-382/2012).
Administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.). Kadangi Lietuvos advokatūra nėra viešojo administravimo subjektas ir nevykdo viešojo administravimo veiklos, todėl ginčai dėl Lietuvos advokatūros priimtų sprendimų nėra teismingi administraciniams teismams. Tokie ginčai priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Ginčų dėl Lietuvos advokatūros priimtų sprendimų teismingumą bendrosios kompetencijos teismams patvirtina ir tai, kad Advokatūros įstatyme tam tikrais atvejais netgi konkrečiai yra numatytas atitinkamų Lietuvos advokatūros sprendimų, veiksmų ar neveikimo apskundimas Vilniaus apygardos teismui, kuris yra bendrosios kompetencijos teismas (Advokatūros įstatymo 10, 13, 17, 23 ir kt. str.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos paduotas skundas dėl Lietuvos advokatūros sprendimo taip pat nėra teismingas administraciniams teismams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ir pagrįstai pasiūlė pareiškėjai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Pareiškėja atskirajame skunde ir patikslintame atskirajame skunde prašė panaikinti 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-10330-142/2015. Kaip teisingai atkreipė dėmesį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje, kuria nustatė pareiškėjai terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, šis teismas 2015 m. liepos 16 d. jokios nutarties pareiškėjos atžvilgiu nepriėmė. Patikslintame atskirajame skunde pareiškėja taip pat prašo panaikinti nutartį byloje Nr. 1-10330-142/2015, tačiau papildomai nenurodo jokių aplinkybių, nutartį priėmusio subjekto, nepaaiškina, kaip skundžiamas aktas pažeidžia jos teises, neprideda skundžiamo dokumento. Patikslintame atskirajame skunde pareiškėja reiškia reikalavimą išreikalauti ir atnaujinti bylą Nr. 30-2-00071-08, tačiau nenurodo bylą nagrinėjusio subjekto, jokių jos atnaujinimui reikšmingų aplinkybių.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Pažymėtina, kad teismo nutartis atsisakyti priimti skundą neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.