Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo I. K. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas kaltinamajam I. K. priklausančiam turtui – 150 000 Eur piniginėms lėšoms, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. lapkričio 29 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje I. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), D. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, A. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, S. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, V. A. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, T. L. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, UAB „A. C. M.“ (ankstesnis pavadinimas UAB „I.“) pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 20 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, UAB „L.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. I. K. kaltinamas tuo, kad jis būdamas UAB „A. C. M.“ (ankstesnis pavadinimas UAB „I.“) akcininku ir generaliniu direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti bendrovę, priimti vienasmeniškus sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „I.“ (dabar UAB „A. C. M.“) vardu, jos naudai ir interesais, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos atstovaujamai ir kontroliuojamai bendrovei, dėl to didelės turtinės žalos patyrė juridiniai asmenys.

2. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 31 d. prokuroro nutarimu civiliniams ieškiniams ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti šešiems mėnesiams laikinai apribota I. K. nuosavybės teisė į 314 100 Eur ir 10 000 JAV dolerių, kurie buvo rasti ir paimti 2017 m. kovo 28 d. atliekant kratą I. K. naudojamame seife Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojamame A. K. vardu, kurį atstovauja įgaliotas asmuo I. K.. 2019 m. spalio 8 d. prokuroro nutarimu iš dalies pakeistas prokuroro 2017 m. kovo 31 d. nutarimas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas 150 000 Eur, o kitos piniginės lėšos grąžintos I. K.. Šio termino nepratęsus, 2019 m. lapkričio 29 d. prokuroro nutarimu civiliniams ieškiniams užtikrinti, I. K. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jam priklausančiam turtui – 150 000 Eur. Vėlesniais teismo procesiniais sprendimais laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas.

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo I. K. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama nutartis, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam I. K. priklausančiam turtui – piniginėms lėšoms, yra teisėta ir pagrįsta.

7. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju BPK. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Ši procesinė prievartos priemonė taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, tai yra kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas.

8. Baudžiamojoje byloje I. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos). Sprendžiant iš baudžiamosios bylos medžiagos, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis I. K. galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje Nr. 4S-269, liudytojų T. J., M. E., I. K., A. K. bei kitų liudytojų parodymuose, 2017 m. balandžio 6 d. UAB „P. Š. T.“ atliktos kratos metu paimtų dokumentų apžiūros protokole ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Šioje proceso stadijoje, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymo termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnės instancijos teismas nesprendžia asmens kaltės bei baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

9. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – I. K. pratęsta siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius.

9.1. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

9.2. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, UAB „P. Š. T.“ baudžiamojoje byloje pareiškė 255 619,64 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 56, b. l. 157–159, 163). (duomenys neskelbtini) pareiškė 202 769,98 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 56, b. l. 166–168, 171). Įvertinus, baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius ir jų dydžius bei I. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, tai yra kad jis, veikdamas UAB „I.“ (dabar UAB „A. C. M.“) vardu, jos naudai ir interesais, galimai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos atstovaujamai ir kontroliuojamai bendrovei, dėl to didelės turtinės žalos patyrė juridiniai asmenys, priešingai nei teigiama skunde, leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindai ir sąlygos (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).

10. Skunde akcentuojama, kad I. K. nuosavybė neproporcingai apribota didesnei sumai, nei byloje pareikšti civiliniai ieškiniai.

10.1. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, UAB „A. C. M.“ (ankstesnis pavadinimas UAB „I.“) turtas (žemės sklypai), kuriam baudžiamojoje byloje pritaikyta procesinė prievartos priemonė, nuo 2010 m. birželio 7 d. apsunkintas hipoteka. Turtas įkeistas kreditoriui AB SEB bankas (t. 73, b. l. 159, 160–163, 170–173). Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartimi UAB „A. C. M.“ (ankstesnis pavadinimas UAB „I.“) iškelta bankroto byla, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Minėtoje nutartyje nurodyta, jog įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai ir AB SEB bankas (kreditorinis reikalavimas 1 401 100,87 Eur). Skundą nagrinėjantis teismas nurodo, kad hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiai daiktinei teisei būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Taigi, konkrečios baudžiamosios bylos baigtis negali daryti ir nedaro jokios įtakos hipotekos kreditoriaus pirmumo teisei pagal įkeitimo sutartį patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Suvaržytą turtą pardavus iš varžytynių, bet kuriuo atveju pirmiausia bus patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimai, ir tik patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimus, bus tenkinami kiti reikalavimai pagal įstatymo leidėjo imperatyviai nustatytą tvarką bei eilę.

10.2. Skunde pagrįstai nurodoma, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taip pat taikomas ir kaltinamojo I. K. nekilnojamajam turtui – butui, esančiam Olimpiečių g. 1-64, Vilniuje. Skundą nagrinėjančiam teismui nepateikta konkrečių duomenų apie turto – buto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, rinkos vertę. Tačiau aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl šios procesinės prievartos priemonės proporcingumo įvertina tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklauso kaltinamajam I. K. ir D. Č. (t. 75, b. l. 81–82). Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, išieškojimas galėtų būti nukreiptas į kaltinamajam priklausančią turto dalį, esančią jo ir kito asmens bendrame turte, tačiau nenustačius, kokia bendrosios jungtinės nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti turto apimties ir jo vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-684/2018).

10.3. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, laikinas nuosavybės teisių apribojimo taikymas (termino pratęsimas) I. K. turtui – 150 000 Eur negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamojo I. K. teisės apribotos į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti.

11. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Netaikant tokios procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas žalos atlyginimo. Šiuo atveju įstatymas aukščiau kaltinamojo interesų iškelia civilinių ieškovų teisę į jiems nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą bei teisingumo atkūrimą, įpareigodamas teismą imtis visų priemonių šiam atlyginimui užtikrinti (BPK 116 straipsnis). Nagrinėjamu atveju galimybės užtikrinti civilinius ieškinius netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamojo I. K. piniginėms lėšoms nėra.

12. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi kaltinamojo I. K. turtui – 150 000 Eur taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, BPK 11 straipsnio, 151 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo I. K. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikomo kaltinamajam I. K. priklausančiam turtui – 150 000 Eur, terminas.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.