Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui V. Č., jo atstovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. (V. Č.) prašymą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pareiškėjas ginčija Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-03-07 įsakymą Nr. 20-TE-225, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir remdamasis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-2-20 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-46 (toliau- Tarnybinio patikrinimo išvada), skyrė vyresniajam inspektoriui V. Č. (V. Č.), gim. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistui, tarnybinę nuobaudą- pastabą (už Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau- ATPK) 248 ir 257 reikalavimų pažeidimą) (b.l. 12).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau -Kauno apskr. VPK) Kelių policijos valdyboje Kauno apskr. VPK viršininko 2013-01-23 pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos (toliau - Kelių policijos valdyba) viršininko D. Č. 2013-01-23 tarnybinį pranešimą Nr. 20-10-PR5-1, kuriame nurodyta, jog 2012-11-08 Kelių policijos valdyba iš Kauno apskr. VPK Kauno r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau - Kauno r. PK VPS KPP) gavo tirti administracinės teisenos tvarka 2012-07-14 sodų bendrijoje „Eglė", Kauno r., Gervėnupio k., įvykusį eismo įvykį, kurio metu nežymiai buvo sužaloti 2 asmenys, o automobilį „Seat Toledo" (kuriuo buvo partrenkti nukentėjusieji) vairavęs asmuo iš eismo įvykio vietos buvo pasišalinęs. Tuo metu Kauno apskr. VPK Kauno r. PK VPS KPP tyrėjo pareigas ėjęs (iki 2012-10-01) V. Č., tirdamas šią medžiagą, buvo nustatęs, kad iš eismo įvykio vietos pasišalinęs asmuo yra nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis S. T., kuris 2012-09-05 apklausos metu prisipažino vairavęs automobilį ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. VĮ „Regitra" duomenimis S. T. vardu automobilis „Seat Toledo" buvo perregistruotas 2012-07-18, o iki šios datos jo savininkas buvo L. S., kurį 2012-07-24 tyrėjas V. Č. buvo apklausęs. Kelių policijos valdybos viršininko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdyboje analizuojant šioje byloje surinktus įrodymus, kilo įtarimų, kad šio eismo įvykio tyrimo metu Kauno r. PK VPS KPP nebuvo siekiama nustatyti tikrojo eismo įvykio kaltininko. D. Č. pateikė šį teiginį įrodančius faktus, - tai, kad neturinčio nuolatinės gyvenamosios vietos bei pragyvenimo šaltinio S. T. apklausos metu nebuvo aiškinamasi, kaip jis galėjo įsigyti automobilį ir ką jis su juo būtų daręs neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Akivaizdu, kad Kauno r. PK pareigūnų šioje byloje užfiksuoti faktai neatitinka tikrovės, tačiau jų objektyviam ištyrimui nesiimta jokių priemonių. D. Č. savo tarnybiniame pranešime nurodo, kad nebuvo imtasi priemonių siekiant byloje pašalinti itin svarbius prieštaravimus nustatant kaltą asmenį, nes L. S. 2012-07-24 paaiškinime buvo nurodyta, kad jis 2012-07-13 iš Lietuvos buvo išvykęs į užsienį, o S. T. teigė, kad 2012-07-14 jo vairuojamame automobilyje eismo įvykio metu sėdėjo ir L. S.. Kauno r. PK VPS KPP nesiimta priemonių siekiant nustatyti, ar tikrai L. S. eismo įvykio dieną buvo išvykęs į užsienį. D. Č. nurodo, kad liudytojai buvo apklausti praėjus ilgesniam nei 1 mėnesio laikui, pvz., D. Ž. apklausa - 2012-08-21, kurią atliko Kauno r. PK VPS KPP viršininkas V. F.. Šios apklausos metu taip pat nesiekta nustatyti tikro eismo įvykio kaltininko, nes joje taip pat yra prieštaravimų: pradžioje D. Ž. nurodo, kad neįsidėmėjo valstybinio numerio, o vėliau teigia, kad spėjo įsidėmėti eismo įvykyje dalyvavusio automobilio valstybinius numerius. Jos turėjo būti paklausta ir kiek asmenų buvo iš eismo įvykio vietos pasišalinusiame automobilyje, - tai nepadaryta. D. Č. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus pareigūnai, surinkę reikiamus duomenis, nustatė, kad S. T. eismo įvykio metu automobilio nevairavo, o kaltę prisiėmė, nes jam už tai per kelis kartus L. S. atsilygino: duodamas 200 Lt - už tai, kad sutiko savo vardu užregistruoti automobilį, vėliau 50 Lt - už tai, kad tą automobilį formaliai parduotų kitam asmeniui, 50 Lt - už palankius L. S. parodymus policijoje. Dėl to L. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau - LR ATPK) 187 (2), 133 (1) str., o surinkta medžiaga išsiųsta Kauno apylinkės teismui dėl nuobaudos skyrimo. Vadovaudamasis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, Kelių policijos valdybos viršininkas tarnybiniame pranešime siūlė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Kauno apskr. VPK Kauno r. PK VPS KPP viršininko V. F. ir tuo metu šiame padalinyje dirbusio pareigūno V. Č. galimo piktnaudžiavimo tiriant 2012-07-14 eismo įvykį, iš kurio buvo pasišalinęs vairuotojas, ir apie tai informuoti Kauno apskr. VPK Imuniteto skyrių. Vadovaujantis Kelių policijos valdybos viršininko tarnybiniame pranešime pateikta informacija, Kauno apskr. VPK Kauno r. PK VPS KPP tyrėjo pareigas ėjęs V. Č. galimai netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, t. y. tirdamas šį eismo įvykį, nepakankamai vadovavosi LR ATPK 248 ir 257 straipsnių nuostatomis, nes yra požymių, kad nesiekė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, išnagrinėti ją tiksliai pagal įstatymus. Kauno apskr. VPK viršininko 2011-07-14 įsakymu Nr. 20-V-476 patvirtintos Kauno apskr. VPK Kauno r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio tyrėjo pareigybės aprašymo 7.2 p. yra numatyta ikiteisminio tyrimo dėl Kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo atlikimo funkcija; 7.3 p. - esant tarnybiniam būtinumui, policijos komisariato viršininko atskiru pavedimu įstatymo nustatyta tvarka - administracinių teisės pažeidimų bylų įforminimo, nagrinėjimo ir nutarimų priėmimo jose funkcija. Apie atliekamą tarnybinį patikrinimą V. Č. 2013-01-29 supažindintas raštišku pranešimu. Įteikiant pranešimą V. Č. pasirašytinai supažindintas ir su Kelių policijos valdybos viršininko D. Č. 2013-01-23 tarnybiniu pranešimu Nr. 20-10-PR5-1. Dėl D. Č. tarnybiniame pranešime nurodytų faktų, kuriais remiantis daromos išvados apie galimą V. Č. tarnybinės drausmės pažeidimą, t. y., kad šis pareigūnas nesiekė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. V. Č. 2013-02-04 paaiškinime nurodė, kad 2012-07-14 Kauno r., Gervėnupio k., įvykusį eismo įvykį tyrė vadovaudamasis LR ATPK 248 ir 257 straipsnių nuostatomis. V. Č. teigimu, vadovaudamasis į eismo įvykio vietą atvykusių policijos patrulių surinkta pradine tyrimo medžiaga, jis apklausė iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio savininką, kuris apklausos metu nurodė, jog automobilį eismo įvykio metu buvo perdavęs kitam asmeniui, kuris automobilį nupirko. V. Č. nurodė, kad tyrimo metu buvęs apklaustas automobilį pirkęs asmuo, kuris prisipažino eismo įvykio metu vairavęs automobilį ir juo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. 2013-02-20 paaiškinime V. Č. nurodė, kad šiam asmeniui, t. y. S. T., po jo apklausos administracinio teisės pažeidimo protokolo iš karto nesurašęs todėl, kad toliau reikėjo tęsti tyrimo veiksmus: padaryti vairuotojo atpažinimą, atlikti asmens tapatybės patvirtinimą. Pareigūnas nurodo, kad automobilio savininkas bei jo nurodytas asmuo, vėliau pirkęs automobilį (S.T.), buvo atvykę į Kauno r. PK VPS KPP ir raštiškai išdėstė jiems žinomas aplinkybes apie tiriamą eismo įvykį. V. Č. savo paaiškinime teigia, kad pagal turimą planą, vadovaudamasis teisės aktais, jis neturėjo galimybės tęsti bei atlikti šį tyrimą iki galo, kadangi nuo 2012-10-01 pradėjo dirbti į Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto pareigas. Be to, pareigūnas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2012-08-10 iki 2012-08-25 eismo įvykio bylos jis netyrė, nes atostogavo. Tarnybinio patikrinimo metu, siekiant gauti informacijos apie šio eismo įvykio tyrimą, 2013-02-07 telefonu kalbėtasi su eismo įvykio vietoje buvusia ir eismo įvykį mačiusia D. Ž., kurią tyrimo metu 2012-08-21 buvo apklausęs Kauno r. PK VPS KPP viršininkas V. F.. Tarnybinio patikrinimo metu analizuojant eismo įvykio medžiagą, buvo atkreiptas dėmesys, kad šioje apklausoje yra prieštaravimų, nes pradžioje D. Ž. nurodo, kad neįsidėmėjo automobilio, pasišalinusio iš eismo įvykio, valstybinių numerių, jos apklausos pabaigoje - valstybiniai numeriai yra nurodyti. 2013-02-07 kalbantis su šia piliete, ji išreiškė nuostabą, kodėl ji viena buvo apklausiama, o ne visi eismo įvykį matę žmonės. Ji stebėjosi, kodėl eismo įvykį įforminę pareigūnai nenuėjo į sodo namelį, kuriame tuo metu buvo grupė jaunų žmonių, ir prie kurio iki eismo įvykio stovėjo minėtas automobilis. Jos teigimu, galėjo būti apklausti ir netoliese gyvenantys šio sodo namelio savininko L. S. tėvai. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 68.2 punktą įvykio vietoje dirbę patruliai privalėjo apklausti eismo įvykio dalyvius (-į), nukentėjusiuosius, liudytojus ir pagal jų parodymus bei įvykio vietoje likusius pėdsakus (glaisto, dažų likučiai, padangų žymės, žibintų, stiklų šukės, detalės, nukritusios nuo transporto priemonės, ir kt.) imtis priemonių. Apie tai, kad 2012-07-14 Kauno r., Gervėnupio k., įvykusio eismo įvykio tyrimas buvo organizuojamas ir atliekamas nesivadovaujant LR ATPK 248 ir 257 straipsnių nuostatų reikalavimų, tai įrodo eismo įvykio medžiagoje esantys atskiri dokumentai: Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 6-ojo būrio patrulio E. B. 2012-07-14 tarnybinis pranešimas, tyrėjo V. Č. 2012-07-24 surašytas L. S. paaiškinimas, viršininko V. F. 2012-08-21 surašytas D. Ž. paaiškinimas, S. T. paaiškinimas, M. K. paaiškinimas, pažyma apie S. T. asmens baustumą, su S. T. asmens paieška susiję dokumentai. Vadovaujantis eismo įvykio medžiaga, tyrėjas V. Č., nepaisydamas V. F. pavedimo atlikti įvykio tyrimą, neapklausė eismo įvykį mačiusių liudytojų. Darė išvadą, kad V. F., būdamas tiesioginis tyrėjo V. Č. viršininkas, nepakankamai kontroliavo tyrimo veiksmus. Pirmas asmuo (D. Ž.), matęs eismo įvykį, apklaustas paties V. F. tik 2012-08-21, nes V. Č. atostogavo. Nors liudytojų sąrašas, susidedantis iš 5 asmenų, buvo pridėtas prie nukentėjusiojo M. K. 2012-07-14 paaiškinimo, V. F. 2012-07-25 raštu Nr. 20-65-2-S-2826 „Dėl liudytojų nustatymo" kreipėsi į Kauno r. PK VPS Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados viršininką, prašydamas nustatyti eismo įvykio liudytojus. Tai rodo, kad tyrimo veiksmai buvo formalūs ir vilkinantys tyrimo eigą. Tai, kad tyrimo metu nesiekta šalinti prieštaravimų, užfiksuotų atskirų asmenų paaiškinimuose, rodo, jog nebuvo siekiama įvykį tirti objektyviai ir visapusiškai. S. T. savo 2012-09-05 paaiškinime nurodo, kad eismo įvykio metu jam vairuojant automobilį, šalia jo, keleivio vietoje sėdėjo L. S.. Prieš tai 2012-07-24 apklaustas L. S. buvo nurodęs, kad jis eismo įvykio dieną (2012-07-14) net nebuvo Lietuvoje. Nei V. Č., nei V. F. po S. T. tariamo prisipažinimo padarius eismo įvykį, prieštaringų L. S. ir S. T. parodymų nebetikrino. Nebuvo patikrinti ir L. S. parodymai siekiant nustatyti, ar tikrai jis buvo išvykęs iš Lietuvos. Kad visa tai neatitinka tikrovės buvo atskleista papildomo tyrimo metu Kelių policijos valdyboje. Tai, kad tyrimas buvo atliekamas nevisapusiškai ir jo metu nesiekta nustatyti iš eismo įvykio pasišalinusio vairuotojo, rodo tai, kad tiek tyrėjas V. Č., tiek viršininkas V. F. netikrino S. T. automobilio pirkimo iš L. S. fakto. Nebuvo aiškintasi dėl ko S. T. pirko automobilį neturėdamas teisių jį vairuoti, be to, S. T. yra bedarbis ir, vadovaujantis Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK VPS Girstupio policijos nuovados specialisto G. R. 2012-10-18 tarnybiniu pranešimu Nr. 20-26-PR5-7095, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, yra asocialus asmuo. Jo asocialumą įrodo ir Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre kaupiama informacija apie asmens baustumą (užfiksuoti asocialiam asmeniui būdingi LR ATPK pažeidimai; dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų informacijos nėra). Kad tyrimas buvo organizuojamas ir atliekamas aplaidžiai rodo ir S. T. paieškos organizavimas. 2012-08-28 V. F. pasirašė nutarimą Nr. 20-65-2-IL-435 pradėti S. T. administracinę paiešką; vadovaujantis Kauno r. VPS Prevencijos poskyrio viršininko V. K. rezoliucija, 2012-09-05 duodamas pavedimas šio poskyrio vyr. specialistui D. J. priimti sprendimą. Tą pačią dieną S. T. yra apklausiamas ir tyrėjo V. Č. nufotografuojamas. Vadovaujantis byloje esančiais asmens paieškos dokumentais realiai S. T. paieška Kauno r. PK paskelbiama tik 2012-09-11, t. y. po to, kai jo apklausa jau buvo įvykusi, o paieška nutraukiama 2012-09-19. 2012-10-01 V. Č. perėjus dirbti į Kelių policijos valdybą, eismo įvykio medžiagos tyrimą baigė Kauno r. PK VPK KPP viršininkas V. F., kuris su 2012-10-19 lydraščiu Nr. 20-65-2-S-3831 „Dėl LR ATPK normų taikymo" medžiagą persiuntė Kelių policijos valdybai spręsti dėl S. T. atsakomybės. Tai, kad Kauno r. PK VPS KPP pareigūnai V. F. bei V. Č. 2012-07-14 įvykusį eismo įvykį tyrė nesivadovaudami LR ATPK 248 ir 257 straipsnių nuostatomis, t. y. tyrimas yra nevisapusiškas, nepilnutinai ir neobjektyviai išaiškintos visos bylos aplinkybės, byla nėra išnagrinėta tiksliai pagal įstatymus iš dalies buvo įrodyta Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdyboje, nustačius, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo ne S. T., kuris, už L. S. sumokėtus pinigus buvo prisiėmęs kaltę. Kauno apylinkės teismo 2013-01-09 nutarimu L. S. nubaustas už ATPK 187²str. ir 133¹ str. pažeidimus. Tokiu būdu, pareigūnas V. Č. tirdamas eismo įvykį, netinkamai atliko tuo metu jam pavestas pareigas, nes nepakankamai vadovavosi ATPK 248 ir 257 str. reikalavimais. Netinkamas ir kaltas pareigų atlikimas trukdė objektyviai ištirti eismo įvykį ir nustatyti kaltą asmenį (b.l.69-73).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2013- 01- 30 iki 2013- 05- 01) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad šis Įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Šio straipsnio 2 dalis sako, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 3¹ straipsnis, 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6 dalys, 16¹ straipsnis, 17 straipsnis, 18¹ straipsnis, 19 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys, 30 straipsnis, 31 straipsnis, 31¹ straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 38¹ straipsnis, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas, 44 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punktai ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas (b.l.99).

Kadangi pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, tokiu būdu, nagrinėjant ar Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-03-07 įsakymas Nr. 20-TE-225, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-2-20 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-46 (toliau- Tarnybinio patikrinimo išvada), yra teisėtas ir pagrįstas, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, kuris įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, bet ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytų straipsnių nuosatatos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (akto redakcija, galiojanti nuo 2012- 11 -01)(toliau- Taisyklės).

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Valstybės tarnyba, kaip sistema, yra organizuojama remiantis inter alia hierarchijos ir pavaldumo principais. Valstybės tarnautojas turi tinkamai atlikti savo pareigas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Vidaus tarnybos statuto (akto redakcija, galiojusi nuo 2013- 01- 01 iki 2013- 07- 01). 2 straipsnio 6 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už tarnybinius nusižengimus statutiniam valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas 6) atleidimas iš vidaus tarnybos pareigų (Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalis).

Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kt. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo ar aplaidumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012).

Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Taisyklių 5, 13 p.).

Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Ginčijamas įsakymas yra grindžiamas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus 2013-02-20 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-JS-46, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas V. Č. netinkamai atliko pareigas, numatytas ATPK 248 straipsnyje (administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą) bei ATPK 257 straipsnyje (organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone).

Kauno apskr. VPK Kauno r. PK VPS KPP tyrėjo pareigybės aprašymo 7.2 punkte numatyta, kad tyrėjas pagal kompetenciją atlieka ikiteisminį tyrimą dėl kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, vykdo prokuroro pavedimus ir nurodymus, atsako už jų savalaikį vykdymą, o pareigybės aprašymo 7.3 punktas sako, kad esant tarnybiniam būtinumui, PK viršininko vadovo atskiru pavedimu įstatymo nustatyta tvarka įformina ir nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas ir priima nutarimus (b.l.25,26).

Nustatyta, kad 2012-07-17 Kauno apskr. VPK Kauno r. PK VPS KPP viršininko V. F. rezoliucija pareiškėjui V. Č. buvo pavesta atlikti įvykio, nurodyto 2012-07- 14 Kauno apskr. VPK patrulių rinktinės 6-ojo būrio patrulio E. B. tarnybiniame pranešime (2012-07-14 20.48 val. Kauno r. Gervėnupio k. SB “Eglė”, (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „Seat Toledo", valst. (duomenys neskelbtini) , nežymiai sužalojo S. Ž. ir M. K., o vairavęs asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino) tyrimą, nustatyti sužalotų asmenų sveikatos sutrikdymą bei spręsti dėl LR ATPK ar LR BPK normų taikymo (Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.11.-472-358/2013, b.l.13, 17-19). Įvertinęs išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas atmeta pareiškėjo prašymo argumentus dėl nekonkrečių pareiškėjui pavestų funkcijų, kurių jis neįvykdė. Teismas pripažįsta, kad Pareigybės aprašymo 7.2 bei 7.3 punktuose nustatytos ikiteisminio, administracinio teisės pažeidimo tyrimo funkcijos iš esmės detalizuojamos BPK, o nagrinėjamu atveju- ATPK. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn buvo traukiamas už pakankamai detaliai identifikuoto objekto – vidaus tarnybos tvarkos atliekant administracinių teisės pažeidimų bylų įforminimą, nagrinėjimą ir nutarimų priėmimą PK vadovui pavedus– pažeidimą.

Pareiškėjo veiksmų neteisėtumas (objektyvioji pažeidimo pusė) pasireiškė tuo, kad gavęs 2012- 07- 14 Kauno apskr. VPK patrulių rinktinės 6-ojo būrio patrulio E. B. tarnybinį pranešimą ir kitą medžiagą su Kauno apskr. VPK Kauno r. PK VPS KPP viršininko V. F. 2012- 07- 17 rezoliucija pareiškėjui V. Č. atlikti įvykio tyrimą pagal ATPK ar BPK normas, laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neišaiškino bylos aplinkybių (kalto asmens) ir tai patvirtina Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 6-ojo būrio patrulio E. B. 2012-07-14 tarnybinis pranešimas, tyrėjo V. Č. 2012-07-24 surašytas L. S. paaiškinimas, viršininko V. F. 2012-08-21 surašytas D. Ž. paaiškinimas, S. T. paaiškinimas, M. K. paaiškinimas, pažyma apie S. T. asmens baustumą, su S. T. asmens paieška susiję dokumentai, liudytojų sąrašas, susidedantis iš 5 asmenų, pridėtas prie nukentėjusiojo M. K. 2012-07-14 paaiškinimo, kurių pradinio tyrimo metu pareiškėjas neapklausė. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas ir įsipareigojęs veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu, todėl nustatant galėjimą veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005).

Pareiškėjas teigia, kad nuo 2012- 08 -10 iki 2012- 08- 25 jis atostogavo, o nuo 2012- 10 -01 ėjo Kauno apskr. VPK KPV Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto pareigas, todėl objektyviai negalėjo laiku atlikti tyrimo (b.l.94). Tačiau kaip matyti iš pareiškėjo 2012- 02- 04 ir 2012- 02 -20 paaiškinimų dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, jis nenurodė jokių objektyvių pagrįstų priežasčių, kliudžiusių atlikti administracinio teisės pažeidimo tyrimą nustatytu terminu, o tik nurodė, jog turėdamas tyrimo planą (jo nekonkretizavo pagal ATPK normas), siekė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaškinti visas bylos aplinkybes, tačiau Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.11.-472-358/2013 surinkti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas nuo 2012- 07- 17 iki 2012- 10 -01 (išskyrus atostogų laiką) negalėjo nustatyti administracinio teisės pažeidimo teisiškai reikšmingų aplinkybių bei įvertinti surinktų įrodymų pakankamumo, jų nuoseklumo, galimų jų prieštaravimų, logiškumo, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybių, įrodymų šaltinių patikimumo (b.l.15-18)(ABTĮ 57 str. 1 d., Taisyklių 11 p.).

Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Pareigūno kaltę nustatyti ir įrodyti privalo atsakovas, o šio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento įvertinimas turi atsispindėti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvadą, matyti, kad pareiškėjo kaltė nebuvo tirta, nes 2013- 02- 20 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-JS-46 šiuo klausimu jokie argumentai neišdėstyti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tik nurodyta, kad pareiškėjas netinkamai ir kaltai atliko pareigas, tačiau nebuvo aiškinamasi kokia forma pasireiškė pareiškėjo kaltė įvertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (tyčia, neatsargumas ar aplaidumas)(Taisyklių 13 punktas).

Išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus pareiškėjo kaltės – esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių reikalavimus, ir tai patvirtina ir liudytojos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkės B. J., atlikusios tarnybinį patikrinimą, parodymai (b.l.103,104). Minėtose Taisyklėse įtvirtintos procedūros Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl šių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-03-07 įsakymas Nr. 20-TE-225 dėl nuobaudos- pastabos pareiškėjui V. Č. (V. Č.) skyrimo pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. , 88 str. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Č. (V. Č.) prašymą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-03-07 įsakymą Nr. 20- TE-225 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui V. Č.“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.