Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2S-1110-524/2016

2016 m. rugpjūčio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės AB „Senoji Baltija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų S. R. P., UAB ,,Jūros garsai“ prevencinį ieškinį atsakovei AB „Senoji Baltija“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus keliančius grėsmę žalai atsirasti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai S. R. P., UAB ,,Jūros garsai“ kreipėsi į teismą prevenciniu ieškiniu, prašydami uždrausti atsakovei AB „Senoji Baltija“ valdybos nariams, vadovui priimti sprendimus dėl 497 000 Eur lėšų, pardavus nekilnojamąjį turtą, panaudojimo iki pirmojo AB „Senoji Baltija“ visuotinio akcininkų susirinkimo surengto po Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-196-769/2016. Nurodo, kad AB „Senoji Baltija“ 2016-01-20 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M-464 pagrindu perleido UAB „Kamineros grupė“ atsakovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t. y. vandens uostą – slipą ir sandėlį, esančius Nemuno g. 40b, Klaipėdoje. Turtas buvo parduotas už 497 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu civilinėje byloje Nr. e2-196-769/2016 sprendžiamas klausimas, kuri įmonė, t. y. UAB „Jūros garsai“ ar AB „Senoji Baltija“, yra viena kitos atžvilgiu patronuojanti, o kita dukterinė bendrovė, ieškovų manymu, būtina uždrausti atsakovei priimti sprendimus dėl 497 000 Eur panaudojimo, nes neaišku, kuri įmonė turi teisę balsuoti, kaip akcininkė, priimant sprendimus. Ieškiniui užtikrinti ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovės AB „Senoji Baltija“ valdybos nariams, vadovui priimti sprendimus dėl gautų 497 000 Eur lėšų, pardavus atsakovės nekilnojamąjį turtą, panaudojimo iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje. Ieškovų nuomone, jeigu atsakovė iki bylos išnagrinėjimo priims sprendimus dėl pinigų panaudojimo, atsakovės akcininkams bus padaryta žala ir tokiu būdu priimtas sprendimas byloje prarastų prasmę.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-20 nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Uždraudė atsakovės AB „Senoji Baltija“ valdybos nariams, vadovui priimti sprendimus dėl gautų 497 000 Eur lėšų, pardavus atsakovės nekilnojamąjį turtą, panaudojimo iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovų kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma atsakovės pozicija dėl pareikštų reikalavimų, todėl sprendė, kad jei būtų priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas, o atsakovei iki šios bylos išnagrinėjimo priėmus sprendimus dėl lėšų, gautų pardavus turtą, panaudojimo, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas arba jis gali pasidaryti neįmanomas.Atsakovė pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo sustabdyti Klaipėdos m. apylinkės teismo 2016-04-20 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą; panaikinti minėtą nutartį; panaikinti UAB „Jūros garsai“ neteisėtai išrinkto direktoriaus G. P. atstovavimo įgaliojimus, uždraudžiant jam atstovauti įmonę iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas c.b. Nr. e2-196-769/2016. Nurodo, kad: prevencinį ieškinį UAB „Jūros garsai“ vardu pasirašė netinkamas asmuo, kuriam tokia teisė nesuteikta; teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino objektyviai ieškovės S.R. P. prevenciniame ieškinyje nurodytų motyvų ir aplinkybių. Mano, kad pagrindinis minėtos ieškovės tikslas – destabilizuoti įmonės veiklą; išsireikalauti materialinę naudą iš atsakovės. teigia, kad prevencinio ieškinio reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nutartis nėra motyvuota, pagrįsta.Ieškovų atstovas pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad atsakovė atskirajame skunde pateikė perteklinį reikalavimą – panaikinti UAB „Jūros garsai“ neteisėtai išrinkto direktoriaus G. P. atstovavimo įgaliojimus, uždraudžiant jam atstovauti įmonę iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas c.b. e2-196-769/2016. Teigia, kad G. P. yra tinkamas UAB „Jūros garsai“ atstovas, nes atsakovės nurodytą minėtos įmonės vadovą V. J. 2015-04-24 įvykusio eilinio UAB „Jūros garsai“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta atleisti iš užimamų direktoriaus pareigų nuo 2015-05-04 dienos. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo pažeisti jos turtiniai ar kitokie interesai; atsakovės ūkinė veikla nėra sustabdyta, ji galėjo ir gali verstis savo pagrindine veikla iš kurios gauna pelną. Teigia, kad atsakovė pinigines lėšas, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą, ketina panaudoti, kas reiškia, kad panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones yra reali tikimybė, kad lėšos bus panaudotos ir priėmus sprendimą ieškinį byloje tenkinti, šio sprendimo nebebus galima įvykdyti, kadangi piniginių lėšų, kurias uždrausta panaudoti tiesiog nebebus, jos buvo panaudotos, tačiau ne pačios atsakovės, jos akcininkų naudai, o atsakovės valdybos narių ir vadovo interesų patenkinimui. Dėl to sprendžia, kad yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-20 nutarties, kuria ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – potenciali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-786/2008, 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-323/2009).Apeliantė teigia, kad pagrindinis ieškovės S.R. P. tikslas – destabilizuoti įmonės veiklą; išsireikalauti materialinę naudą iš atsakovės. Mano, kad prevencinio ieškinio reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti. Ieškovų atstovas nesutinka su tokia apeliantės pozicija, teigia, kad apeliantės ūkinė veikla nėra sustabdyta, ji galėjo ir gali verstis savo pagrindine veikla iš kurios gauna pelną. Be to ieškovų atstovas mano, kad apeliantė pinigines lėšas, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą, ketina panaudoti apeliantės valdybos narių ir vadovo interesų patenkinimui, o ne jos akcininkų interesų tenkinimui.Konstatuotina, kad pagrindinis ieškovų interesas byloje yra turtinio pobūdžio – siekis nepatirti galimos žalos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovų atstovas atsiliepime į atskirąjį skundą aiškiai nurodo, kad jeigu 497 000 Eur gauti už parduotą turtą bus panaudoti nesiekiant patenkinti AB „Senoji Baltija“ visų akcininkų intereso, tai šių akcininkų interesai nukentėtų, tokiu būdu UAB „Jūros garsai“ prarastų 167 829,43 Eur, o S.R. P. kaip UAB „Jūros garsai“ akcininkė taip pat prarastų, patirtų žalos 41 957,36 Eur. Iš minėtos ieškovų atstovo nurodytos aplinkybės seka, kad ieškovai gali prarasti atitinkamas (prieš tai nurodytas) sumas tuo atveju, jei atsakovė atliks veiksmus, pažeidžiančius atsakovės akcininkų interesus. Pažymėtina, kad savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai grindė iš esmės tuo pačiu argumentu – atsakovė gali atlikti neteisėtus veiksmus, sąlygojančius atsakovės akcininkų interesų pažeidimą. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 497 000 Eur gauti už parduotą turtą yra atsakovės pajamos, todėl jei atsakovė neteisėtais veiksmais minėtą sumą prarastų, suinteresuoti asmenys (šiuo atveju – akcininkai) patirtų ne minėto dydžio nuostolių, o tik tą dalį, kuri jiems tektų, kaip dividendai nuo grynojo įmonės pelno (jo dalies). Nuostoliais, šiuo atveju, laikomi ne įmonės dėl neteisėtų veiksmų prarastos pajamos, o atitinkama įmonės pelno dalis, kuri nebus prarasta, jei nebus atlikta neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tikėtis, kad minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybė tikėtinai pagrįsta.Antra, ieškovų atstovas mano, kad atsakovė (jos valdymo organai) gali atlikti neteisėtus veiksmus, o būtent – išgryninti gautą 497 000 Eur sumą sudarant atsakovei (jos akcininkams) nenaudingus sandorius. Kaip įrodymus, pagrindžiančius minėtą aplinkybę, ieškovų atstovas pateikia aplinkybes apie atsakovės kitus sudarytus sandorius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, kad remtis minėta aplinkybe pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo, nes aplinkybė, kuri savaime nėra pagrįsta jokiais teisinę galią turinčiai įrodymais, negali būti pagrindu išvadai, kad pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms tikėtinai pagrįstas. Juolab, kad ieškovų atstovas tik mano, kad atsakovė gali sudaryti netinkamus sandorius, t.y. atlikti neteisėtus veiksmus, tačiau jų (veiksmų) atlikimo tikimybė pirmosios instancijos teismo nėra išsiaiškinta.Taipogi pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kaip laikinas uždraudimas naudoti 497 000 Eur sumą gali paveikti kitus atsakovės akcininkus, kurie, galbūt, priešingai yra suinteresuoti minėtų lėšų panaudojimu, siekiant gauti didesnes pajamas, padidinti įmonės akcijų vertę ir tokiu būdu gauti iš to turtinės naudos. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje apsiribojo teiginiu, jog ieškovų kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma atsakovės pozicija dėl pareikštų reikalavimų. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad įmonės padėtis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali destabilizuoti įmonės veiklą, dėl ko galbūt bus pabloginta atsakovės (tuo pačiu ir jos akcininkų, tame tarpe ir ieškovų) turtinė padėtis. Pažymėtina, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paprastai išnagrinėja atsakovui nepranešus, tačiau jei teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (CPK 147 str. 1 d.), išsiaiškinama jo pozicija. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo minėta teise, siekdamas išsiaiškinti (jo nuomone) prašymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, negali būti pakankamu pagrindu spręsti dėl minėto prašymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad savo išvadą dėl atsakovų veiksmų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas sprendė, įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtos išvados niekaip nemotyvavo, t.y. nenurodė, kokios būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybės, pirmosios instancijos teismo nuomone, tikėtinai pagrindžia pareikštą prašymą. Abstraktus aplinkybių nurodymas, jų neįvardijant, nemotyvuojant savo pozicijos, negali būti pakankamu pagrindu spręsti dėl ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovai pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo prašo uždrausti atlikti galimus neteisėtus veiksmus, patvirtina tik tai, kad prevencinio ieškinio pateikimo metu ieškovai įžvelgė ar tariamai įžvelgė riziką, jog atsakovė gali imtis tokių neteisėtų veiksmų, tačiau pirmosios instancijos teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vien tokios ieškovų įžvalgos tam, kad teismas galėtų pagrįstai spręsti, jog yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepakanka. Minėto klausimo tinkamam išsprendimui būtina aiškintis ieškovų prašyme nurodytų aplinkybių pagrįstumo ir teisėtumo klausimus. Pavyzdžiui, kas labiau tikėtina, ar tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš tikrųjų bus užtikrinti atsakovės akcininkų teisėti interesai ar priešingai jie bus pažeisti, suvaržytos kitų atsakovės akcininkų teisės ir teisėti interesai. Būtina aiškintis, kokios pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybės tikėtinai pagrindžia minėto prašymo pagrįstumą ir teisėtumą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nevertino, nesirėmė konkrečiais įrodymais, padarė nemotyvuotas išvadas, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas ir egzistuoja reali grėsmė, jog gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas arba jis gali pasidaryti neįmanomas.Dėl to skundžiamos teismo nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta – ji naikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde iškėlė klausimą dėl UAB ,,Jūros garsai“ tinkamo atstovavimo, t.y., apeliantės nuomone, prevencinį ieškinį UAB „Jūros garsai“ vardu pasirašė G. P., kuriam tokia teisė nesuteikta. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu tiek Klaipėdos miesto apylinkės teisme, tiek Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos, tiesiogiai susijusios su UAB ,,Jūros garsai“ direktoriaus asmeniu, t.y. minėtose bylose gali būti pateiktas atsakymas į klausimą koks asmuo ir nuo kada vadovauja minėtai įmonei. Ryšium su tuo, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti klausimą ar ieškinį UAB ,,Jūros garsai“ vardu pasirašė tinkamas atstovas. Minėto klausimo išsprendimas turi tiesioginės įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes asmuo negalintis atstovauti įmonei, negali jos vardu ir reikalauti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei jam tokia teisė nesuteikta kitais pagrindais, t.y. kaip šios įmonės akcininkui.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atskirojo skundo reikalavimas panaikinti UAB „Jūros garsai“ neteisėtai išrinkto direktoriaus G. P. atstovavimo įgaliojimus, uždraudžiant jam atstovauti įmonę iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas c.b. Nr. e2-196-769/2016, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nenagrinėtinas ir dėl jo plačiau nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti.

Perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.