Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. M., jos atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, išvadą teikiančios institucijos atstovui Elegijui Laimikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. patikslintą ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės; nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, santuokoje įgytos prievolės padalijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys R. M., EOS Credit Funding DAC, atstovaujama UAB „Legal Balance“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. M. ir I. M. (buv. P.) susituokė (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.177( b.l. 8). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė duktė E. M. ( b.l. 9). Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl vieno sutuoktinio - atsakovo kaltės, nes gyvenant kartu atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, neprisidėjo prie dukters išlaikymo, nesirūpino šeima. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio sutuoktiniai kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, liudytojos parodymus, į tai, kad atsakovas neneigia ieškinyje nurodytų argumentų, teismas daro išvadą, kad atsakovo neveikimas turėjo įtakos santuokai iširti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nesirūpina šeima, vaiku, net ir susitaikymo laikotarpiu ( nuo 2019 m. balandžio 24 d iki 2019 m. liepos 24 d.) nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, 3.30 straipsnis). Todėl pripažįstama, kad santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo R. M. kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Šalių duktė E. yra (duomenys neskelbtini) metų, ji gyvena su savo mama. Išvadą teikiančios institucijos duomenimis nustatyta, kad mergaitei augti su mama sudarytos tinkamos sąlygos. Ieškovė išsinuomojusi trijų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini), dukrai jame skirtas atskiras kambarys, mergaitė turi visas lavinimui skirtas priemones, žaislus, visos buities sąlygos užtikrintos ( b.l. 40-42). Atsakovas, ieškovės paaiškinimu, grįžęs į Lietuvą, bendrauja su dukra, tarp jo ir vaiko yra ryšys. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, atsakovo neprieštaravimą, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina, tai yra ieškove I. M. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo ( padidinimo).

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba MB „Optimos baldai“, jos vidutinis priskaitomas darbo užmokestis 2018 m. balandžio – gruodžio mėnesiais buvo kas mėnesį 472,66 Eur ( b.l. 19-20), ieškovės paaiškinimu 2019 m. spalio 1 d. teismo posėdyje, jos atlyginimas nepadidėjo, yra minimalus. Kas mėnesį E. mokami vaiko pinigai – šiuo metu po 50 Eur ( b.l. 18). Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra ( b.l. 10,12). Duomenų apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus ar kitus išlaikytinius byloje nėra. Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad ją materialiai remia ir dukrą padeda išlaikyti artimi giminaičiai. Duomenų apie ieškovės sveikatos būklę ar ribotą jos darbingumą byloje nėra.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi ( b.l. 10, 13, 32-36). Jis pripažįsta, kad dirba Vokietijoje ( b.l. 52). Atsakovą du kartus įpareigojus pateikti duomenis apie savo pajamas užsienio valstybėje ( b.l. 44,112), jis įpareigojimų nevykdė ir duomenų apie savo pajamas nepateikė, savo darbovietės nenurodė. Duomenų apie tai, kad atsakovo darbingumas yra ribotas ar jis turi sveikatos sutrikimų, byloje nėra. Atsakovas pirmoje santuokoje su R. M. turi sūnų E. M., gim. (duomenys neskelbtini)., kuriam pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-2182-217/2012 patvirtintą taikos sutartį turi mokėti po 125 litų (tai atitinka 36,20 Eur) kasmėnesinį išlaikymą ( b.l. 58). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovo R. M. antstolio N.Alenino kontoroje vykdomas išieškojimas pagal 2015 m. rugsėjo 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymą Nr.eL2-2699-559 išieškotojui EOS Credit Funding DAC, atstovaujamam UAB „Legal Balance“ ( b.l. 115).

Šiuo metu šalių dukra gyvena su ieškove, kuriai tenka pareiga ne tik išlaikyti mažametį vaiką, bet jį prižiūrėti, juo rūpintis, suteikti gyvenamąjį būstą, auklėti ir pan., o šias aplinkybes yra sunku įvertinti pinigais. Vienos ieškovės gaunamos pajamos negali užtikrinti vaiko būtinų poreikių. 2018 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr.L2-26423-572/2018 iš R. M. priteistas išlaikymas dukrai E. M. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki dukters pilnametystės. Tačiau atsakovas gera valia periodiškai ir šio išlaikymo neteikia. Atsakovas minimaliai prisideda prie vaiko išlaikymo, jo mama pasiima E. iš mokyklos, parsiveda namo ir pamaitina. Esant poreikiui, atsakovas skiria po nedidelę pinigų sumą dukrai. E. M. sveika, specialiųjų poreikių neturi.

Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį (gaunamas pajamas ir valdomą turtą), sveikatos būklę, teismas daro išvadą, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, atsakovas gauna atlyginimą Vokietijoje, apie kurio dydį nėra žinoma, turi dar išlaikyti ir nepilnametį sūnų, todėl ieškovė ir atsakovas privalo teikti vienodą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, t. y. po 50 proc.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas. Byloje nenustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis sunki.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 555 Eur (iki 2018-12-31 buvo 400 Eur), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks MMA dydis nustatytas atsižvelgiant į nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusią mokesčių reformą. Objektyviai, palyginus su 2018 m., MMA dydis padidėjo tik 30 Eur – iki 430 Eur (pagal iki 2019 m. galiojusią mokesčių sistemą), todėl orientaciniu vieno tėvo teikiamo išlaikymo vienam nepilnamečiui vaikui būtiniems poreikiams tenkinti dyžiu šiuo metu yra laikoma 215 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašomo padidinto 200 Eur išlaikymo suma vaikui negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas) suma. Ieškovė savo pateiktuose vaiko poreikių skaičiavimuose, pateiktuose įrodymuose apie vaiko poreikius ( b.l. 2, 22) nurodė, kad kas mėnesį dukters išlaikymui reikia apie 450 Eur. E. 2019 m. vasario mėnesį lankė priešmokyklinio ugdymo grupę, šiuo metu jau lanko pradinę mokyklą, lanko šokių klubą „Bonus“, kuriame užsiėmimai kainuoja 20 Eur per mėnesį ( b.l. 22,25). Ieškovės šeima susideda iš trijų asmenų : jos, dukters ir atsakovo R. M. ( b.l. 14). I. M. ir E. M. įtrauktos į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Jonavos rajono savivaldybėje ( b.l. 15). Nuo 2018 m. spalio 1 d. ieškovė nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), už nuomą kas mėnesį moka po 200 Eur bei komunalinius mokesčius ( b.l. 16-17, 23-24). Ieškovės reiškiamas vaiko išlaikymo padidinimo reikalavimas (200 Eur) neviršija ir yra net mažesnis už nustatytą optimalų kriterijų, todėl, kaip jau minėta, nėra būtinumo detaliai vertinti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio pagrįstumo vaikų poreikių atžvilgiu, nes nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Vaikas šiuo metu yra tokio amžiaus, kai jis sparčiai auga ir vystosi, todėl išlaidos pavyzdžiui maistui ir (ar) drabužiams ir avalynei yra pagrįstos. Be to, turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jo laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai. Pažymėtina, kad vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti siejama išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu. Augančiam mažamečiui vaikui būtinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas ir prieš metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti šiuo metu esamų vaiko poreikių. Pateikti būtinų vaiko poreikių skaičiavimus patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, nes objektyviai nėra galimybės išsaugoti visų išlaidų patvirtinančių mokėjimo dokumentų. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomo padidinti išlaikymo vaikui dydis vaiko poreikių atžvilgiu objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja. Nuo išlaikymo priteisimo 2018 m. rugsėjo 25 d. praėjo metai, vaikas paaugo, jo poreikiai, maisto kainos Lietuvoje padidėjo, padidėjo ir paties atsakovo pajamos, nes jis šiuo metu dirba užsienio valstybėje, todėl ieškinio dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo( padidinimo) pagrįsta ( CK 3.201 straipsnis ).

Šalių turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Šaliai, su kuria gyvena vaikas, tenka ir ateityje neabejotinai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaiku: rūpintis kasdiene buitimi, suteikti gyvenamąją vietą, sekti vaiko ugdymą, vesti į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kuo šiuo metu nesirūpina atsakovas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirba Vokietijoje, turi išlaikyti dar vieną vaiką, vykdyti prievolę išieškotojui, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti 2018 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr.L2-26423-527/2018 priteistą iš R. M. išlaikymą dukrai E. M. po 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo teismui pateikimo teismui dienos 2018 m. rugsėjo 24 d. iki dukters pilnametystės į kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. vasario 12 d. iki dukters pilnametystės (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai I. M. ( nutraukus santuoką – P.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Ieškovė neprašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku ribojimų, todėl nustatytina, kad atsakovas bendrauja su dukra E. bet kada dienos metu ( CK 3.170 straipsnis). Šalims išaiškintina, kad ateityje kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kiekviena iš šalių turės teisę kreiptis su ieškiniu į teismą.

Dėl santuokoje įgytos prievolės padalijimo.

Nekilnojamojo turto, transporto priemonių šalys santuokoje neįgijo. Iš atsakovo buvo priteistos skolos keliems kreditoriams ( b.l. 59-60, 61), antstolių sistemos duomenimis, šiuo metu iš atsakovo vykdomas išieškojimas vienam išieškotojui – EOS Credit Funding DAC, atstovaujamam UAB „Legal Balance“ ( b.l. 115).

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje nesutiko, kad nutraukus santuoką tarp šalių, prievolė išieškotojui EOS Credit Funding DAC, atstovaujamam UAB „Legal Balance“, kurią šiuo metu iš atsakovo R. M. išieško antstolis N.Aleninas, būtų palikta solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Ieškovės atstovas savo poziciją grindžia tuo, kad vykdymo procese nėra galimybės pakeisti skolininko, trečiasis asmuo nepateikė savarankiško reikalavimo.

2015 m. rugsėjo 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr.eL2-2699-559/2015 iš skolininko R. M. kreditoriui BIGBANK AS, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, priteista 3356,67 Eur skolos, 10,14 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 16,98 Eur sutarties administravimo išlaidų, 0,05 proc. – 3,33 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015-09-14 iki 2015-09-16, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-21 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 19 Eur bylinėjimosi išlaidų ( b.l. 61). Teismui nepateikta duomenų, kad skolininkui R. M. sudarant vartojimo kredito sutartį, jo sutuoktinė apie tai žinojo, sutiko, kad būtų vertinamos ir jos pajamos. Sudaryta vartojimo kredito sutartis, o ne daiktų pirkimo išsimokėtinai ( lizingo) sutartis, pagal kurią galima manyti, kad skolininko įgyti daiktai panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Nėra duomenų, kad ieškovė I. M. žino apie šios vartojimo kredito sutarties sudarymą ir kur buvo atsakovo panaudoti pagal paskolos sutartį gauti pinigai. Atsakovas teismo parengiamuosiuose posėdžiuose neprieštaravo, kad skola jo asmeninė, nenurodė, kur panaudoti pinigai. Išieškojimą antstolis N.Aleninas vykdo iš skolininko R. M.. 2017 m. rugpjūčio 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2278-559/2017 nustatyta, kad I. M. pajamos yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir skolininko R. M. turtas šioje bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis ( 50 proc.) I. M. darbo užmokesčio ir kitų jai prilyginamų pajamų ( b.l. 146-148). Todėl šia nutartimi, I. M. nėra skolininkė pagal 2015 m. rugsėjo 21 d. priimtą teismo įsakymą, o skolininkui R. M., tuo metu nedirbant ir antstoliui neturint galimybės išieškoti iš jo skolos, vykdymas nukreiptas į sutuoktinės pajamų dalį, kuri pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, šioje įsiteisėjusioje teismo nutartyje pažymėta, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininko sutuoktinė yra solidarus skolininkas pagal prievolę, darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininko R. M. prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat šeimos interesams prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Todėl, remdamasis aukščiau nurodytais argumentais, teismas po santuokos nutraukimo atsakovo R. M. prievolę išieškotojui EOS Credit Funding DAC, atstovaujamam UAB „Legal Balance“, palieka asmenine atsakovo prievole.

Išieškojimą antstolio N.Alenino kontoroje vykdant ir iš skolininko R. M. sutuoktinės I. M. darbo užmokesčio dalies, įsiteisėjęs teismo sprendimas siųstinas antstoliui N.Aleninui pranešant, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigėsi nutraukus santuoką ( CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

Nutraukus santuoką, ieškovės prašymu, ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė „P.“, o atsakovui paliekama jo prigimtinė pavardė „M.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šioje byloje ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, jai suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba ( b.l.5-6). Už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ieškovė atleista ir pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 301,60 Eur už advokato padėjėjo paslaugas ( b.l. 75, 142). Ieškinys patenkintas 100 procentų, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 301,60 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiu vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), iš atsakovo valstybei priteisiama 18 Eur žyminio mokesčio ( 200-150 = 50; 50 x 12 = 600 ;600 x 0,03 = 18), už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės iš atsakovo valstybei priteisiama 100 Eur žyminio mokesčio ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 3 dalis) – viso 118 Eur žyminio mokesčio. Iš atsakovo valstybei taip pat yra priteisiama 25,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ( įrašo Nr.177) tarp sutuoktinių R. M., gim. (duomenys neskelbtini)Ukmergėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. M. (iki santuokos – P.) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo R. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „P.“, atsakovui palikti pavardę - „M.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką – P.).

Nustatyti, kad atsakovas R. M. su dukra E. M. bendrauja bet kada dienos metu.

Pakeisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr.L2-26423-527/2018 priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo pareiškimo dėl teismui padavimo dienos 2018 m. rugsėjo 24 d. iki dukters pilnametystės, į kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą` E. M., gim. (duomenys neskelbtini) po 200,00 (du šimtus) eurų nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. vasario 12 d. iki dukters pilnametystės; indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis), pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise vaiko motinai I. M. (nutraukus santuoką – P.).

Po santuokos nutraukimo atsakovo R. M. prievolę išieškotojui EOS Credit Funding DAC, atstovaujamam UAB „Legal Balance“ ( išieškojimas vykdomas antstolio N.Alenino kontoroje), palikti asmenine atsakovo R. M. prievole.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 118 Eur ( vieną šimtą aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio ir 25,62 Eur (dvidešimt penkis eurus ir 62 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso : 143,62 Eur ( mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas „Swedbank“, AB Nr.LT24 7300 0101 1329 4300, AB „Citadele“ Nr.LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr.LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr.LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr.LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr.LT42 7230 0000 0012 0025, įstaigos kodas: 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas: 5660, mokant nurodyti mokėtojo R. M. asmens kodą).

Priteisti valstybei iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 301, 60 ( tris šimtus vieną eurą ir 60 centų) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ( mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų sutenkamąsias sąskaitas : „Swedbank“, AB Nr.LT24 7300 0101 1329 4300, AB „Citadele“ Nr.LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr.LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr.LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr.LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr.LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo kopiją per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą siųsti antstolio N.Alenino kontorai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.