Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ prašymas priimti papildomą sprendimą, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1419-513/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stamex“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – viešoji įstaiga Skuodo globos namai ir R. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė BUAB „Gora“ atsakovei UAB „Stamex“ pareikštame ieškinyje prašė: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. rugsėjo 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį; priteisti iš atsakovės UAB „Stamex“ ieškovei 58 883,86 Eur ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės BUAB „Gora“ ir atsakovės UAB „Stamex“ sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį, taikė restituciją – ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 58 883,86 Eur, taip pat priteisė 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 450 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė BUAB „Gora“ pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu buvo priteistos ne visos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė tvirtino advokatui už ieškinio parengimą sumokėjusi 1 050 Eur ir tai buvo nurodyta ieškinyje.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi atmetė ieškovės BUAB „Gora“ prašymą priimti papildomą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendęs 2016 m. gruodžio 27 d. sprendime. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus apie procesiniuose dokumentuose nurodytas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė šia teisę pasinaudojo, iki teismo posėdžio pabaigos pateikusi papildomus įrodymus dėl 225 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos.

Ieškovė BUAB „Gora“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą sudaro 1 050 Eur. Ieškovė pateikė ir teisinių paslaugų sutartį, o ieškinio prieduose buvo nurodyta apie pavedimo kopiją, kuri per klaidą nebuvo pateikta teismui. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad visi įrodymai teismui yra pateikti. Visų dokumentų nepateikimą lėmė tik techninė klaida.Tiek sprendime dėl ginčo esmės, tiek nutartyje dėl papildomo sprendimo priėmimo teismas visiškai nepasisakė dėl 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo motyvų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės BUAB „Gora“ prašymas priimti papildomą sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis ieškovės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškovės BUAB „Gora“ ieškinį, pareikštą atsakovei UAB „Stamex“, patenkino ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento šalių sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį, taikė restituciją – ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 58 883,86 Eur, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nustatyta, kad po teismo sprendimo priėmimo ieškovė BUAB „Gora“ kreipėsi į sprendimą priėmusį teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydama priteisti (papildomai) teismo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 050 Eur. Teismas prašymo netenkino, nurodęs, kad nėra CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų papildomam sprendimui priimti, t. y. teismas, priimdamas pagrindinį sprendimą, išsprendė visus klausimus.Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi netenkinti prašymo dėl papildomo sprendimo bylinėjimosi išlaidų klausimu priėmimo, nurodė, kad nepriteistas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai (mokėjimo dokumentai) teismui nebuvo pateikti dėl techninės klaidos. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu buvo išspręsti visi materialieji reikalavimai ir procesinio pobūdžio klausimai, be kita ko, ir klausimas dėl šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. CPK 265 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato teismo pareigą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Neišsprendus kurio nors reikalavimo, pripažįstama, kad toks sprendimas yra su trūkumais, kurie gali būti pašalinti byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva priimant papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio pagrindais ir tvarka. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. Nesant tokių pagrindų, papildomo sprendimo priėmimas negalimas.Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti papildomą sprendimą, nenustatęs apeliantės nurodyto pagrindo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – teismo sprendimo trūkumo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimo. CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės patirtų išlaidų įrodymus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aptariamu atveju, atsižvelgiant į nutarties 12 punkte analizuotą teisinį reguliavimą ir jo aiškinimą kasacinio teismo praktikoje, nebuvo sąlygų priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 1 050 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys mokėjimo dokumentai buvo pateikti išnagrinėjus bylą iš esmės, priėmus ir paskelbus sprendimą dėl ginčo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turėjo objektyvią galimybę šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau ja nepasinaudojo. Šios aplinkybės neneigia ir pati ieškovė. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovės argumentai, jog būtinų duomenų nepateikimą lėmė asmens techninė klaida, aptariamu atveju teisiškai nereikšmingi. CPK 277 straipsnyje nurodytos teisės normos esmė ir paskirtis yra teismo procesinių klaidų ir jo sprendimo trūkumų ištaisymas, ja nėra sukuriama galimybė taisyti proceso dalyvių padarytas klaidas nagrinėjant bylą teisme. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos apskųstos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinis teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą, yra pagrįsta ir teisėta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo šią nutartį panaikinti arba pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.