- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-10
- Bylos Nr.
- e2-4632-994/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- A. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė rašytinio proceso tvarka priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. V. (A. V.) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 262,46 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2014-07-15 Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas nenustatyto asmens, apgadino automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas atsakovas A. V. nenurodė asmens vairavusio transporto priemonę, todėl atsakovui skirta administracinė nuobauda. Automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta žala buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas, dėl 2014-07-15 įvykusio eismo įvykio atsiradusią žalą ją patyrusiam asmeniui atlygino, išmokėdamas 262,46 Eur dydžio draudimo išmoką. ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įgyvendindamas jam įstatymu suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę, reikalavo iš atsakovo atlyginti dėl padaryto įvykio atsiradusią žalą, tačiau atsakovas reikalaujamos sumos nesumokėjo.
Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti 2017-02-09 atsakovui viešo paskelbimo būdu (2017-02-09 nutartis), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str., nustatyta tvarka, nepavykus procesinių dokumentų įteikti atsakovui žinomu buvimo vietos adresu. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-04-20 privalomojo draudimo sutartimi ieškovas (draudikas) apdraudė automobilį AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civiline atsakomybe (e. b. l. 5-6). 2014-07-15 Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas nenustatyto asmens, apgadino automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas atsakovas A. V. nenurodė asmens vairavusio transporto priemonę, todėl atsakovui skirta administracinė nuobauda (e. b. l. 8-10). Dėl padarytos žalos 2014-07-15 eismo įvykio metu apgadinus automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kilo 262,46 Eur žala (e. b. l. 14-16). Ieškovas žalą atlygino išmokėdamas 262,46 Eur draudimo išmoką apgadinto automobilio savininkui (e. b. l. 12-13,17). Ieškovas atsakovui siuntė pranešimą dėl 262,46 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka (e. b. l. 11), tačiau atsakovas žalos neatlygino.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsakovas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.), o 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės neatsiranda, jeigu jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-26 c. b. Nr. 3K-3-262/2007). Taigi, atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsiranda be kaltės ir ji taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos ir nukentėjusiojo tyčios bei didelio neatsargumo atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-61/2006).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas (transporto priemonės savininkas), po eismo įvykio nepanešė policijos pareigūnams apie tai, kad jis būtų praradęs galimybę valdyti transporto priemonę, t. y. kad transporto priemonė buvo tam tikrą laiką užvaldyta neteisėtai kitų asmenų ar asmens. Iš 2014-12-03 Nutarimo Nr. 10N-2256446314 administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad atsakovas, sukėlusio žalą eismo įvykio metu ir pasišalinusio iš eismo įvykio vietos asmens neatskleidė, todėl už tai buvo baustas administracine tvarka (e. b. l. 8-10). Taigi, pagal CK 6.270 straipsnio 1 ir 3 dalis atsakovas neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat fakto, kad būtų praradęs galimybę valdyti transporto priemonę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Todėl pripažintina, kad atsakovas atsako pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas už didesnio pavojaus šaltinio, kurio valdytojas ar savininkas jis yra, padarytą žalą. Atsakomybė transporto priemonės valdytojui tokiu atveju kyla be kaltės, t. y. atsiranda objektyvioji didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė. Viena pagrindinių transporto priemonės valdytojo pareigų yra, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pranešti policijai apie eismo įvykį (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 p., draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, patirta žala buvo sąlygota atsakovo veiksmų. Teismas sprendžia, kad ieškovas atlyginęs žalą, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala, nuostoliai), neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (CK 6.246-6.249 str.), todėl bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 262,46 Eur žalą yra tenkintinas.
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įm. kodas 302912288, iš atsakovo A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) 262,46 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 46 ct) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (262,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį (duomenys neskelbtini) str. reikalavimus.
Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.