Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. B. skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos M. P. nutarimo Nr. 203 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną panaikinimo ir grąžinimo bylą tirti iš naujo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja M. P. priėmė nutarimą Nr. 203 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties dėl to, kad 2016-10-17 apie 11.20 val. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), būdama blaivi, važiuodama kaip keleivė maršrutiniu miesto autobusu VOLVO, kurio maršruto Nr. 11, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. K., autobusui sustojus ir atsidarius durims, A. B. neišlaikė pusiausvyros ir išvirto, susitrenkė gaktikaulio sritį, po ko nuo autobusų sustojimo, sodų bendrijoje „Svajonė“, GMP ekipažu buvo pristatyta į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę.

2016 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas A. B. skundas, kuriame ji, nesutikdama su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos nutarimu, prašo jį panaikinti. Skunde nurodoma, kad nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir skųstinas. Priimtame nutarime nurodyta, kad A. B. niekam pretenzijų neturi, nes dėl įvykio yra kalta pati, tačiau tokią poziciją pareiškėja nurodė todėl, kad netinkamai įvertino susidariusią situaciją. Po įvykio buvo šoko būsenoje, o pokalbis su policijos pareigūnais buvo gulint ligoninėje, praėjus vos dviem valandoms po eismo įvykio. Skunde pareiškėja nurodė ir tai, kad nors nutarime teigiama, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes iš autobuso A. B., neišlaikiusi pusiausvyros, išvirto pati, tačiau ji iš autobuso išvirto ne dėl neišlaikytos pusiausvyros, o dėl to, kad vairuotojas, jai išlipant iš autobuso, prispaudė vieną koją. Skunde teigiama, jog nutarimas buvo priimtas neatlikus išsamaus ir objektyvaus tyrimo.

Nukentėjusioji A. B. teisme savo skundą palaikė ir parodė, kad 2016-10-17 važiavo 11 autobuso maršrutu. Norėjo išlipti stotelėje „Svajonė“. Autobusas jau važiavo, kai ji bandė išlipti. Suprato, kad autobusas važiuoja, kai lipo iš važiuojančio autobuso. Autobuso niekas nestabdė. Dešinę koją padėjo ant žemės, o kitą koją prispaudė durys, kurios buvo pilnai užsidariusios. Tiek ji, tiek vyras šaukė, kad vairuotojas prispaudė koją. Koją bandė ištraukti. Jau beveik buvo ištraukusi, kai vairuotojas atidarė duris. Nebūtų pavirtusi, jei koja nebūtų buvusi prispausta. Pavirto, nes nuo durų uždarymo prarado pusiausvyrą. Jai sutrenkė visą kūną taip, kad nieko nebesuprato. Autobuso vairuotojas vos pristabdė, pravėrė duris ir nuvažiavo. Vairuotojas nesuprato, kad ji nori išlipti. Prie jos buvo du asmenys, jie išlipę jos laukė. Vienas vyras stotelėje buvo P. B., gyvenantis Tilžės g. Kitos moters, buvusios stotelėje, ji neturi telefono numerio, kontaktinių duomenų nežino. Prašė jų, kad ją pakeltų, nes pati nebepasikėlė. Bekeliant suriko, kad labai skauda. Prie pat buvo suoliukas, ją ant jo pasodino. Iš skausmo pradėjo vemti. Prasėdėjo ant suoliuko, laukė, kol autobusas važiuos atgal. Jos kaimynas net negalėjo iškviesti pagalbos, nes jam drebėjo rankos. Už pusvalandžio autobusas važiavo atgal, kaimynas jį sustabdė. Vairuotojas iškvietė greitąją pagalbą. Pastarasis, priėjęs prie jos, pasakė „o dabar jau mane tampys policija“. Po to jis sakė, kad švietė saulė, todėl jos lipančios nematė. Iki įvykio su sveikata jokių problemų neturėjo. Lazdele nesinaudojo. Dabar labai skauda klubą. Tris savaites turėjo gulėti ant nugaros, jai neleido judėti, nes kitaip nebūtų sugiję. Negalėjo nueiti nei į tualetą, nei valgyti. Lūžo dubens kaulas ir trys šonkauliai. Gydytojams nieko nepasakojo. Chirurgas ryte papasakojo, kas nutiko. Policija apklausė ją, kai tik paguldė į ligoninę. Sakė, kad pati yra kalta, nes negalėjo nieko smulkiai nupasakoti. Sakė, kad negali kalbėti, prašė, kad neklausinėtų.

Liudytojas K. K. teisme parodė, kad 2016-10-17 dirbo maršrutu Gytariai – „Pušelės“ sodai – „Pumpuro“ sodai. Grįžtant iš „Pumpuro“ sodų apsisukimo žiedo, gatvėje jį sustabdė pagyvenęs žmogus ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Parodė ant suoliuko sėdinčią močiutę, kuriai skauda šoną ir koją. Atvyko greitoji pagalba, močiutę išsivežė. Išsikvietė policijos pareigūnus, kurie surašė protokolą. Jiems papasakojo, kad jį sustabdė vyriškis, prašęs iškviesti pagalbą. Parašė paaiškinimą. Tą dieną nebuvo slidu. Per veidrodį matė, kad jau niekas nebelipa. Lyg įsitikino, kad nebėra išlipančių asmenų, uždarė duris ir nuvažiavo. Jei būtų kas nors šaukęs, būtų sureagavęs. Važiuoja pusiau uždaroje kabinoje. Pusė šono yra fanerinės durys su stiklu. Yra tik pusės metro tarpas. Jei kas nors garsiai šauktų, turėtų girdėti. „Svajonės“ stotelėje pakartotinai durų atidaręs nebuvo. Nepamena nukentėjusiosios, kad ji būtų išlipusi stotelėje. Jei žmonės būtų šaukę, kad stotų, būtų girdėjęs. Yra tikras, kad durų antrą kartą nebuvo atidaręs. Negirdėjo, kad kas nors šauktų, jog prispausta koja. Po įvykio studijavo situaciją, būna tokių niuansų, kai galima nematyti. Kai priekinės durys atsidaro, juosta trukdo galinių durų matomumui. Keleiviai įlipa per priekines, išlipa per galines duris. Nėra garantuotas, kad priekinės durys buvo pradarytos, bet žmonės galėjo išlipinėti per priekines duris, nes buvo daug išlipančių. Nematė, kad prie autobuso būtų nuvirtęs keleivis. 10 min. trunka nuvažiuoti į vieną galą. Už 10-15 minučių grįžo atgal. Jį sustabdęs žmogus, paprašė iškviesti greitąją, iškvietė. Močiutė sakė, kad virto, skauda šoną ir koją. Nieko konkrečiai nenurodė, sakė, kad virto ir susižeidė. Tikriausiai parvirto lipdama iš autobuso, bet jis nematė, nes „Svajonės“ stotelėje buvo daug išlipančių žmonių. Močiutei sakė „kaip aš galėjau nematyti, galbūt užšvietė saulė“. Nesakė jai nieko, kad jį užtampys. Ji sėdėjo ant suoliuko. Šalia buvo tik vienas asmuo, kuris jį sustabdė, tai buvo vyras. Jis sakė, kad močiutė nuvirto, kad jis turėjo matyti, kaip ji nuvirto. Konkrečiai nieko nepasakojo, kokiu būdu nuvirto. Niekas jo nekaltino. Vėliau telefonu sulaukė kaltinimų. Paskambinęs asmuo prisistatė tarpininku. Skambino moteris. Ji sakė, kad jis kaltas dėl močiutės sužalojimų, o ji turi giminių teisėsaugoje. Prokurorė giminaitė, paduos į teismą ir prisiteis žalą. Yra buvęs atvejis, kai buvo autoįvykis, nukentėjęs asmuo sakė, kad viskas gerai, o po kurio laiko iš ligoninės prašė dokumentų, kadangi norėjo draudimo. Policiją kvietė tuo tikslu, kad būtų padaręs viską, kaip priklauso.

Liudytojas P. B. teisme parodė, kad matė įvykį. Autobusas sustojo „Svajonės“ stotelėje. Pirma jo išlipo moteris, tada jis, tuomet nukentėjusioji. Kaip lipo nukentėjusioji, nematė. Už nugaros jos nepastebėjo. Matė tik 2 lipančius asmenis. Nematė, ar buvo įlipančių žmonių. Lipo per vidurines duris. Kai žengė tris žingsnius, išgirdo šauksmą. Atsisuko, o nukentėjusioji jau gulėjo ant šaligatvio. Viena koja buvo ant važiuojamosios dalies. Kol išlipo ir pamatė gulinčią moterį, praėjo kelios akimirkos. Patraukė jos koją. Kai jis išlipo, nematė, ar autobusas jau buvo pajudėjęs. Jei autobusas nebūtų pajudėjęs, būtų didesnis atstumas nuo nukentėjusiosios kojos iki autobuso rato. Tik pagal nukentėjusiosios padėtį gali pasakyti, kad autobusas galėjo šiek tiek pajudėti. Net neprisimena, ar vidurinės durys buvo atidarytos, kai nukentėjusioji nukrito. Nematė, ar autobuso vairuotojas pakartotinai atidarė duris. Priėjo pirma išlipusi moteris, kuri padėjo nunešti nukentėjusiąją ant suoliuko. Ten ją pasodino, o autobusas nuvažiavo. Ta moteris, buvusi šalia, gyvena sode, jos pavardės nežino. Paklausė nukentėjusiosios, kas nutiko. Pastaroji pasakė, kad vairuotojas su durimis prispaudė koją ir ji nugriuvo. Autobusas grįžo už 20 min. Jį sustabdęs, priėjo prie vairuotojo, pasakė, kad moteris sužeista išlipant iš autobuso. Vairuotojas priėjo prie nukentėjusiosios, paskambino greitajai pagalbai, kuri atvyko už 20 minučių ir išsivežė nukentėjusiąją. Vairuotojas sakė, kad reikia skambinti policijai, nes moterį išsivežė greitoji. Vairuotojas iškvietė policiją. Jam pasidarė šalta, ėmė krėsti drebulys. Vairuotojas sakė, kad jis gali eiti. Vairuotojui padavė savo telefono numerį ir nuėjo. Rytojaus dieną apie 10 val. suskambo telefonas. Skambino vyriškas balsas, prisistatė vairuotoju. Paklausė, kaip laikosi močiutė. Pasakė, kad ją paguldė į ligoninę, daugiau nieko nežinojo. Nukentėjusioji pasakojo, kad jai išlipant, durys prispaudė koją ir ji nugriuvo. Negalėjo atsistoti, nes labai skaudėjo. Vairuotojas sakė, kad nematė išlipančios nukentėjusiosios. Jis pats telefonu paskambinti nesugeba. Bandė paskambinti greitajai, bet nutarė palaukti grįžtančio vairuotojo.

Liudytojas E. N. teisme parodė, kad visų įvykio aplinkybių nepamena. Žino, kad buvo įvykis su autobusu. Dirbant su Ž. S., buvo gautas iškvietimas, kad „Svajonių“ stotelėje buvo įvykis. Autobuse buvo prispausta keleivė, ji sužalota. Atvykus į vietą, nieko nebebuvo. Vairuotojo greičiausiai ieškojo per dispečerinę. Nukentėjusioji buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Neaiškumų kilo tik dėl aplinkybių, ar sužalota autobusui stovint, ar važiuojant. Jei autobusas stovėjo, KET pažeidimų nėra. Šias aplinkybes turėjo aiškintis tyrėjai. Vairuotojas teigė, kad autobusas stovėjo. Nežino, kaip buvo prispausta koja.

Liudytojas Ž. S. teisme parodė, kad gavo pranešimą apie sužeistą asmenį. Nuvykę įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens nerado. Stovėjo autobusas ir vairuotojas. Vairuotojas pasakė, kad močiutė nukrito. Autobusas tuo metu nevažiavo. Vairuotojui grįžtant iš galinės stotelės, į jį kreipėsi pašalinis asmuo. Jei vairuotojas būtų matęs nuvirtusią nukentėjusiąją, būtų iš karto sustojęs, bet sustojo mojuojant pašaliniam asmeniui. Nežino, ar autobusas stovėjo, ar važiavo. Vairuotojas sakė, kad močiutės nuvirtimas nebuvo susijęs su autobuso važiavimu. Jei koja buvo prispausta durimis, tai aiškinantis, ar KET pažeidimas, reikia išsiaiškinti, ar autobusas tuo metu važiavo, ar stovėjo. Jei stovėjo, tai ne KET pažeidimas. Su nukentėjusiąja nebendravo.

Liudytoja Z. Š. teisme parodė, kad visų įvykio aplinkybių nematė. Ji su nukentėjusiąja sėdėjo autobuse. Pastaroji išlipo „Svajonės“ soduose. Autobusas buvo trumpas, todėl vidurinės durys buvo atidarytos. Nematė, ar galinės durys buvo atidarytos. Priekinių durų irgi nematė. Kas vyko tarpduryje, nematė, bet girdėjo, kaip žmogus šaukė, kad atidarytų duris. Autobusas jau buvo pradėjęs važiuoti. Vyriškis šaukė „atidarykit duris“. Senukai kartais nespėja išlipti. Pasitaiko, kad šaukia, jog atidarytų durys. Kilo šurmulys. Durys buvo uždarytos. Atrodo, kad vairuotojas duris atidarė. Negirdėjo, kaip šaukė nukentėjusioji, kad jai prispaudė koją, nes autobusas ūžė. Paties iškritimo momento nematė, tik per langą matė ant kairio šono gulinčią nukentėjusiąją, vyriškį, kuris ją kėlė. Negali pasakyti, ar ji buvo ties autobuso durimis. Matė, kaip nukentėjusioji sėdėjo ant suolelio susilenkusi. Išlipimas vyko per vidurines duris. Tai pirmas sustojimas soduose, ten išlipa nemažai žmonių. Autobusas stovėjo prie krašto. Neįsidėmėjo, ar autobusas buvo stabtelėjęs po to, kai pradėjo važiuoti. Apie medikų kvietimą, pagalbos suteikimą nieko nežino. Vairuotojas turėjo matyti nukritusią nukentėjusiąją, nes jis turi žiūrėti, kaip žmonės išlipa, jo pareiga pažiūrėti į veidrodėlį. Pastebėjo, kad vairuotojas buvo su juodais akiniais. Tada buvo graži diena, nepamena, kad būtų slidu, bet ryte šalna buvo. Vairuotojas turėjo išgirsti, kad prašė atidaryti duris.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas pažymi, kad bet kokios rūšies nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje, turi būti motyvuotas, t. y. jame turi būti nurodytos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, įrodymai, kurių pagrindu vienos aplinkybės laikomos nustatytomis, o kitos atmetamos, argumentuotas teisinis veikos vertinimas (kvalifikavimas). Nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ar nutraukti pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną privaloma nurodyti ne tik aplinkybes, sudarančias pagrindą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ar nutraukti pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, bet ir pagrįsti šių aplinkybių buvimą objektyviais bylos duomenimis (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1076-171/2009).

Pagal ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad institucija skundžiamą sprendimą priėmė nepilnai ištyrusi administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes bei nepašalinusi byloje esančių abejonių.

Nagrinėtinu atveju buvo nustatyta, kad 2016-10-17 apie 11.20 val. A. B., būdama blaivi, važiavo kaip keleivė maršrutiniu miesto autobusu VOLVO, kurio maršruto Nr. 11, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad A. B. sodų bendrijos „Svajonė“ stotelėje norėjo išlipti, o lipdama nukrito ir patyrė sužalojimus, todėl GMP ekipažu buvo pristatyta į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę.

Aiškinantis nukentėjusiosios sužalojimų atsiradimo aplinkybes, svarbu įvertinti ne tik pačios A. B. parodymus, bet ir kitų teisme liudytojais apklaustų asmenų parodymus. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, iškart po įvykio A. B., policijos pareigūnams duodama parodymus, teigė, kad jai nespėjus išlipti iš autobuso „Svajonės“ autobusų stotelėje, autobuso vairuotojas uždarė duris ir prispaudė jai koją, ji koją ištraukė, tačiau kažkam iš keleivių pradėjus šaukti, kad koja prispausta, atsidarė autobuso durys ir ji, neišlaikiusi pusiausvyros, nes buvo atsirėmusi į duris, iškrito. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, jog autobusas jau važiavo, kai ji bandė išlipti, dešinę koją padėjo ant žemės, o kitą koją prispaudė durys, jau koją buvo beveik ištraukusi, kai autobuso vairuotojas vos pristabdė, pravėrė duris ir nuvažiavo, o ji nuvirto. Liudytojas P. B. teisme parodė, kad matė įvykį, autobusas sustojo „Svajonės“ stotelėje, pirma jo išlipo moteris, tada jis, tuomet nukentėjusioji, kai žengė tris žingsnius, išgirdo šauksmą, atsisukus nukentėjusioji jau gulėjo ant šaligatvio, viena koja buvo ant važiuojamosios dalies, nematė, ar autobusas jau buvo pajudėjęs, tačiau liudytojas teigė, kad jei autobusas nebūtų pajudėjęs, būtų buvęs didesnis atstumas nuo nukentėjusiosios kojos iki autobuso rato, todėl tik pagal nukentėjusiosios padėtį gali pasakyti, kad autobusas galėjo šiek tiek pajudėti. Liudytoja Z. Š. teismui teigė, kad kas vyko tarpduryje, kai norėjo išlipti nukentėjusioji, nematė, bet girdėjo, kaip žmogus šaukė, kad atidarytų duris, tuo metu autobusas jau buvo pradėjęs važiuoti. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, nenustatytas ir šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl netikėti tokiais parodymais teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog tokia nukentėjusiosios ir teisme apklaustų liudytojų parodymų analizė leidžia teigti, kad autobuso durims prispaudus A. B. koją, autobuso keleivis šaukė, jog vairuotojas atidarytų duris, kaip rodo bylos medžiaga, autobuso durys buvo atidarytos, kas rodo, kad autobusą vairavęs asmuo išgirdo šūksnius ir į juos sureagavo. Iš tokių asmenų parodymų matyti ir tai, kad nukentėjusiosios kritimo momentu autobusas galėjo judėti ir taip galėjo būti padaryti sužalojimai A. B.. Esant tokioms aplinkybėms, manytina, kad remtis K. K. parodymais, jog jis negirdėjo, kad žmonės būtų šaukę sustoti, nes prispausta keleivio koja, remtis negalima. Kaip negalima remtis ir K. K. parodymais, jog įvykio metu autobuso durų antrą kartą atidaręs nebuvo. Nes tokių K. K. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys.

Teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, į tai, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, taip pat į tai, kad būtina tinkamai įvertinti liudytojų ir ypač nukentėjusiosios A. B. parodymus apie jai padarytų sužalojimų atsiradimo aplinkybes, nustatyti sveikatos sutrikdymo mąstą, ištirti rašytinę bylos medžiagą, tam, kad būtų išnaudotos visos galimybės objektyviai tiesai nustatyti, Institucijos priimtas nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti įgaliotai Institucijai - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

A. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos M. P. 2016 m. spalio 20 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą tirti iš naujo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.