Šiaulių apygardos teismo sprendimas

3. Ieškovė, atsižvelgdama į pasikeitusius teisės aktus (LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, redakcija nuo 2014-11-01), kurie reglamentuoja atsiskaitymo tvarką už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, bei į tai, kad atsakovė atsisakė už šias paslaugas atsiskaityti pagal naują teisinį reglamentavimą, t. y. ne pagal faktinį nuotekų užterštumą, o pagal sutartyje deklaruotas teršiančių medžiagų koncentracijas, sutartyje nustatyta tvarka (31 p.) informavo atsakovę, kad 2014-11-04 nuotekų tvarkymo paslauga bus nutraukta.

4. 2014-11-04 ieškovės darbuotojai, nuvykę atjungti nuotekų tvarkymo paslaugos į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur pagal sutartį pastatytas nuotekų apskaitos prietaisas, pastebėjo, kad nuotekų apskaitos prietaisas nukritęs nuo vamzdžio, tad nuotekos be jokios apskaitos tekėjo į ieškovei nuosavybes teise ar kitais pagrindais valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Ieškovės darbuotojai šiuo pagrindu surašė aktą, atsakovės darbuotojai akto surašyme dalyvauti ir jį pasirašyti atsisakė.

5. Nuotekų apskaitos prietaisas buvo nukritęs, kamera, kurioje jis buvo sumontuotas, buvo pilna atsakovės gamybinių nuotekų, į šią sistemą patenka tik atsakovės nuotekos. Ieškovės darbuotojams iš kameros paėmus nuotekų mėginį, nes iš niekur kitur nebuvo galimybės jo paimti, buvo nustatyta, kad tą dieną atsakovė išleido nuotekas, kurių bendra chromo vertė 3 620 mg/l , kai tuo metu teisės aktuose nustatyta didžiausia leistina bendro chromo koncentracija yra 2 mg/l, skendinčios medžiagos 12 60284 mg/l, kai leistina 350 mg/l ir kt. Kad atsakovė tą dieną išleido didelį kiekį nuotekų su viršijančiomis teršiančių medžiagų koncentracijomis, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovės nuotekų valymo įrenginiuose buvo fiksuojamas ženkliai padidėjęs bendro chromo kiekis atitekančiose nuotekose į ieškovei priklausančius nuotekų valymo įrenginius.

6. Kadangi nuotekų apskaitos prietaisas buvo nukritęs dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir nuotekas atsakovė leido be jokios apskaitos, atsakovės išleistų nuotekų kiekis buvo apskaitytas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymo Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo" 17 punktą, kuris numato, kad fizinio ar juridinio asmens pašalintų nuotekų kiekis nustatomas skaičiuojant, jog nuotekos tekėjo 0,35 metro per sekundę greičiu dvidešimt keturias valandas per parą, esant 0,65 nuotekų tinklų skersmens užpildymui, laikotarpiu nuo savavališko prijungimo dienos iki savavališko prijungimo pašalinimo dienos. Vadovaujantis nurodyta formule (vamzdžio diametras 110 mm) bei įvertinant nuotekų užterštumą, buvo paskaičiuota 42 185, 28 Eur suma, kurią atsakovė privalo sumokėti ieškovei. Atsakovei buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuri iki šiol nėra apmokėta. Atsakovė su 2014-11-04 paimto mėginio rezultatais buvo tinkamai supažindinta ir jų neginčijo, taip pat neginčijo ir fakto, kad nuotekų apskaitos prietaisas buvo nukritęs ir nuotekos tekėjo be apskaitos.

7. Ieškovė dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. išleidžiant nuotekas, viršijančias ne tik atsakovės deklaruotus sutartinius užterštumus, tačiau ir teisės aktuose nustatytas didžiausias leistinas koncentracijas, patyrė nuostolius, kurie pasireiškė ne tik valant nuotekas, bet ir apribojant džiovinto dumblo panaudojimo galimybes. Chromas nuotekų valymo procese nėra pašalinamas iš dumblo, jis nusėda ir lieka jame, tad sausas dumblas, kuriame yra chromo, priskiriamas trečiai kategorijai, o tai reiškia, kad šis dumblas turi būti tik utilizuojamas, kai tuo tarpu pirmos ir antros klasės dumblą galima naudoti kaip trąšą.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2001-04-02 kasacine tvarka išnagrinėjęs faktinėmis aplinkybėmis panašią civilinę bylą Nr. 3K-3-562/2001, pažymėjo, kad teismai pagrįstai taikė CK 483 straipsnio nuostatas, priteisdami žalos atlyginimą, kurios dydį apskaičiavo pagal LR Statybos ir urbanistikos 1996 lapkričio 22 d. įsakymu Nr.172 patvirtintas Vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles. Šių taisyklių 6.1. punkte numatytas draudimas savavališkai prijungti objektą prie gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklo. Atsakovė, savavališkai prisijungdama prie ieškovei priklausančių kanalizacijos tinklų, pažeidė egzistuojančią teisinę pareigą, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Atsižvelgiant į LAT išaiškinimą bei į tai, kad Taisyklių 3 p. numatyta, kad fiziniam arba juridiniam asmeniui savavališkai prijungti savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir (ar) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros draudžiama, o tų pačių Taisyklių 4.3 p. nurodyta, kad savavališkai nuimtas nuotekų apskaitos prietaisas yra prilyginamas savavališkam prisijungimui, atsakovė privalo atlyginti ieškovei padarytus nuostolius pagal civilinę (sutartinę) atsakomybę.

9. Atsakovė, išleisdama nuotekas, privalėjo vadovautis 2010 m. lapkričio 17 d. išduotomis Projektavimo sąlygomis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose aiškiai nustatytas maksimalus nutekamųjų vandenų nuleidimas - 25 m3/h. Iš to seka, kad atsakovė, išleisdama nuotekas, negalėjo viršyti 25 m3/h, kai tuo tarpu iš teismui teikiamų dokumentų matyti, kad atsakovo išleidžiamų nuotekų kiekis ženkliai viršijo nustatytas maksimalias ribas. Tokie atsakovės veiksmai patvirtina aplinkybę, kad ji, žinodama, jog nuotekų tvarkymo sutartis 2014-11-04 bus nutraukta, ėmėsi visų įmanomų priemonių (galimai ir netiesėtų), kad visos atsakovo sukauptos nuotekos būtų pašalintos iš jo teritorijos. Tokie jos veiksmai tiesiogiai įtakojo jungties, jungiančios debitomatį su vamzdžiu, nukritimą. Jei atsakovė nuotekas būtų leidusi ne didesniu, nei projektavimo sąlygose nurodytu greičiu, nuotekų apskaitos prietaisas nebūtų nukritęs.

10. Atsakovė taip pat pažeidė ir 2012 m. spalio 18 d. tarp šalių sudarytoje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus dėl informacijos pateikimo kiek ir kokių (nurodant koncentraciją ir kiekį) prioritetinių pavojingų ir/ar pavojingų medžiagų su nuotekomis bus išleidžiama (7.5 p.). Toks įpareigojimas atsakovei įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1 -236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau -Reglamentas) 33 p. - jei su nuotekomis išleidžiamų pavojingų medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už šio Reglamento 2 priedo A ir B1 dalyse nurodytą „Ribinė koncentracija į nuotekų surinkimo sistemą" vertę ir/ar kuriose yra 1 priede nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų, veiklos vykdytojai privalo užtikrinti šių medžiagų kontrolę ir apskaitą bei nustatyta tvarka teikti informaciją nuotakyno valdytojui. 2 priedo B1 dalyje chromo ribinė koncentracija į nuotekų surinkimo sistemą numatyta 0,4 mg/l, atsakovei viršijant šią ribą, ji pagal galiojančią sutartį bei kitus teisės aktus privalo vykdyti kontrolę ir apskaitą bei informuoti ieškovę apie tokių medžiagų galimą išleidimą didesnės koncentracijos, nei numatyta sutartyje. Atsakovė Reglamente nustatytą didžiausią leistiną chromo koncentraciją į nuotekų surinkimo sistemą daugiau kaip 1800 kartų (2014-11-04 paimtame mėginyje buvo nustatyta bendra chromo vertė 3 620 mg/l, kai tuo tarpu leistina didžiausia 2 mg/l), pažeisdama Reglamento 14 p., kuriame nurodyta, kad vandens naudotojai ar abonentai į gamtinę aplinką ar į nuotakyną išleidžiantys nuotekas, kuriose yra pavojingų medžiagų, privalo laikytis šio Reglamento 1 ir/ar 2 prieduose bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų šioms medžiagoms išleisti (atitinkamai DLK į aplinką arba DLK į nuotakyną) nepriklausomai nuo išleidžiamų nuotekų kiekio, išskyrus šiame Reglamente numatytas išimtis.

11. Dėl atsakovės veiksmų išleidžiant nuotekas ieškovė patyrė ženkliai didesnes išlaidas nuotekų valymui. Be to, nuotekose daugiau kaip 1800 kartų viršyta chromo koncentracija, todėl dumblas liko neišvalytas, yra sandėliuojamas ieškovei priklausančioje teritorijoje, nes tokio dumblo utilizavimas yra labai brangus procesas, Lietuvoje įmonių, kurios utilizuotų ar kaip kitaip panaudotų šį dumblą, ieškovei nėra žinoma.

12. Ieškovė paskaičiavo atsakovės padarytų nuostolių dydį pagal Taisyklių 173 punktą, nustatant minimalų vienos paros laikotarpį, įvertinant vamzdžio diametrą bei nuotekų užterštumą. Buvo nustatyta, kad atsakovė be apskaitos išleido 154,29 m3 nuotekų. Apskaičiuojant nuostolius šis nuotekų kiekis buvo apmokestinamas pagal 2014-11-04 paimto tyrimo mėginio rezultatus, t. y. BDS7 29 500 mg/l (sutartinė 2 875 mg/l); skendinčios medžiagos 126 284 mg/l (sutartinė 350 mg/l); bendras azotas 3 648 mg/l (sutartinė 1 000 mg/l) bendras fosforas 237 mg/l (sutartinė 10 mg/l); bendras chromas 3 620 mg/l (sutartinė 2 mg/l). Viso nuostolių buvo paskaičiuota 42 185,28 Eur (įskaitant PVM).

13. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių (žalos) yra priežastinis ryšys, nes jei atsakovė būtų laikiusis nurodytų teisės normų, ieškovė nebūtų patyrusi ženkliai didesnių sąnaudų, tvarkydama atsakovės nuotekas, galėtų realizuoti sausą dumblą.

14. Atsakovė taip pat privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovė yra juridinis asmuo, vadovaujantis CK 6.37 str. 2d. ir 6.210 str. 2 d., privalo mokėti 6 procentų metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovės neteisėti veiksmai išleidžiant nuotekas be apskaitos buvo užfiksuoti 2014-11-04, paimto mėginio rezultatai buvo gauti 2014-11-11. Ieškovė dėl nustatytų pažeidimų su prašymu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nusikalstomos veikos, numatytos BK 179 str. 2 d., kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyrių. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įsigaliojo tik 2015-06-12, todėl laikytina, kad ieškinio senaties termino pradžia 2015-06-12. Teismui nustačius, kad ieškinio senaties termino pradžia laikytina pažeidimo nustatymo diena, ieškovė prašo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti.

17. Projektavimo sąlygų turinys iš esmės atspindi, kad jos skirtos ne sutarties vykdymui, o nuotekų tinklų projektui. Projektavimo sąlygose nurodyta, kad nuotekų tinklai jungiami į 600 arba 300 mm skersmens tinklus, tačiau ieškovė teigia, kad nuotekų vamzdis, kuriuo tekėjo atsakovės nuotekos, buvo 110 mm skersmens, kas rodo, jog projektavimo sąlygos nesutampa su faktiškai atliktais darbais. Jei teismas pripažintų, kad atsakovė, išleisdama nuotekas, privalėjo vadovautis Projektavimo sąlygomis, vis tiek liktų neaišku, ar jose nustatyta nutekamųjų vandenų nuleidimo tėkmė taikytina esamai kanalizavimo sistemai, ar naujai statytai. Jei naujai statytai, tai byloje nėra įrodymų, ar tokie ribojimai išliko naujai pastatytai kanalizavimo sistemai.

18. Vienintelis įrodymas, kuriuo ieškovė grindžia aplinkybę, kad atsakovė viršijo maksimalią leistiną nuotekų tėkmę, yra mėginių paėmėjo grafikas. Iš šio grafiko matyti, kad jame duomenys fiksuojami kompiuteriu, vadinasi naudojantis tam tikrais davikliais. Tačiau šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie atspindėtų, kur konkrečiai tokie davikliai yra, ką konkrečiai jie matuoja, ar jie yra metrologiškai patikrinti ir pan. Byloje nėra pateikta duomenų ir dėl ieškovės naudojamos programinės įrangos. Sutartyje nenumatyta, kad atsakovės išleidžiamos nuotekos būtų matuojamos kitais būdai, nei skaitikliu.

19. Ieškovė nesilaikė sutartyje nustatytos, nei rekomenduojamos nuotekų mėginių ėmimo ir tyrimo tvarkos. Rekomendacijos LST EN ISO 5667-10:2011 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 10 dalis. Nurodymai, kaip imti nuotekų mėginius" (toliau - ISO 5667, Rekomendacijos), kuriose nurodyta buitinių ir pramoninių nuotekų mėginių ėmimo įranga (ISO 5667 4 dalis) ir pateikta nuotekų mėginių ėmimo tvarka (ISO 5667 5 dalis). Rekomendacijų 4 dalies 4.2. p. nurodyta, kad nuotekų mėginiai gali būti imami rankine ir automatine įranga. Rekomendacijos taip pat nurodo pavyzdinį nuotakyno vietų sąrašą, iš kurių siūloma imti mėginius. Jose pažymima, kad visais atvejais svarbu, jog būtų pasirinkta vieta, kuri atstos tiriamą nuotekų srovę; mėginių ėmimui turėtų būti parinkta tokia vieta, kur nuotekų srovė turi didžiausią turbulentinį srautą, užtikrinantį gerą nuotekų susimaišymą (Rekomendacijų 5.1.1., 5.1.2. p.). Prieš imant nuotekų mėginius, pasirinkta mėginių ėmimo vieta turėtų būti išvalyta, kad nuo jos sienų būtų panaikintas (užterštas) paviršius, nuosėdos, bakterinė plėvelė ir pan. (Rekomendacijų 5.1.2. p.). Tiriant nuotekas turėtų būti paimta nemažai mėginių, nustatyta mėginių ėmimo trukmė ir ėmimo laikas, mėginiai turėtų būti sudėtiniai (Rekomendacijų 5.2.1., 5.2.2. p.). Svarbu nustatyti nuotekų mėginių ėmimo vietą, kur vyksta nuotekų sūkuringas judėjimas, kur jos susimaišo ir nuteka; nuotekų ėmimo vieta turi būti valoma, kad susidariusios nuosėdos nepadarytų įtakos mėginių kokybei; mėginiai turėtų būti sudėtiniai, imami tam tikrais intervalais per tam tikrą laiką.

20. Nuotekų mėginių ėmimo ir sutarties V dalyje sutarties 8 p. nustatyta, kad ieškovė nuotekų mėginius ima iš suderinto nuotekų kontrolinio išleistuvo šulinio, sutarties 8.1 p. - kad išleidžiamų nuotekų mėginiai imami ieškovės nuosavybės teise valdomu ir eksploatuojamu automatiniu nuotekų mėginių semtuvu. Šiuo atveju 2014-11-04 mėginys imtas ne iš nuotekų išleistuvo šulinio, o iš nuotekų apskaitos prietaiso kameroje esančių nuotekų, t. y. iš ten, kur nevyksta nuotekų vandens judėjimas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad niekur kitur nebuvo galimybės mėginių paimti. Be to, taršos mastas turi būti nustatomas ne pagal momentinį taršos lygį, bet pagal vidutinį mėginį. Pažeidžiant rekomenduojamą tvarką paimtas nuotekų mėginys, jo tyrimo rezultatai galėjo parodyti iškreiptą (neteisingą) teršalų kiekį nuotekose. Pagal teismų praktiką kilusios abejonės dėl teršalų kiekio nuotekų mėginiuose vertintinos atsakovės naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-219/2016). Todėl ieškovės atliktais mėginio tyrimo rezultatais vadovautis nėra pagrindo.

21. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų patyrusi 42 185,28 Eur nuostolių bet kokia CK 6.249 str. 1 d. nustatyta forma (turto netekimu, turėtomis išlaidomis ar kt.). Ieškovė Taisyklių 173 p. vadovavosi neteisėtai. Taisyklių 173 p. numato, kad jo taikymas galimas tik tokiu atveju, kai nustatomos abiejų šių aplinkybių egzistavimas: (1) savavališkas nuotekų šalinimo įrenginių prisijungimas prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir (ar) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros (toliau - Savavališkas prisijungimas); (2) nuotekų šalinimas pastaruoju būdu.

22. Ieškovė, įrodinėdama atsakovės savavališką prisijungimą prie jos nuotekų tinklų, nurodo, kad atsakovės savavališkas prisijungimas pastebėtas ieškovės darbuotojams nuvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę, atjungiant nuotekų išvadą. Pagrindžiant šias aplinkybes, ieškovė pateikė 2014-11-04 apskaitos prietaiso aktą, tačiau šiame akte nėra užfiksuotų aplinkybių, kuriomis remiasi ieškovė. 2014-11-04 apskaitos prietaiso akte nurodyta, kad ieškovė nutraukė nuotekų tvarkymą, atjungiant nuotekų išvadą (šulinyje). Jeigu ieškovė įrodytų, kad atsakovė naudojosi nuotekų sistema be apskaitos prietaiso ir šalino nuotekas tokiu būdu, ne kiekvienas toks elgesys yra savavališkas nuotekų šalinimas Taisyklių prasme.

23. Taisyklių 4.1-4.3 p. nustatyta, kad savavališku prijungimu prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir (ar) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikomi šie atvejai: (1) geriamojo vandens naudojimo įrenginių ar geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų prijungimas prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir (ar) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros neturint vandens tiekėjo leidimo ir jam nedalyvaujant (4.1 p.); (2) nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir (ar) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint vandens tiekėjo leidimo ir jam nedalyvaujant (4.2 p.); (3) jei fizinis arba juridinis asmuo savavališkai nuėmė geriamojo vandens arba nuotekų apskaitos prietaisą arba jį perkėlė į kitą vietą arba jį pakeitė arba nuplėšė geriamojo vandens apskaitos mazge ir (ar) nuotekų apskaitos mazge, esančių apskaitos prietaisų, plombas (4.3 p.).

24. Nors ieškovė neargumentuoja, kuriuo iš šių būdu pasireiškė atsakovės savavališkas prisijungimas, manytina, kad remiasi Taisyklių 4.3 p. Tačiau pati ieškovė nurodo, kad šiuo atveju atsakovės savavališkas prisijungimas pasireiškė tuo, kad ji nesilaikė Projektavimo sąlygose nurodytų nuotekų šalinimo tėkmės apribojimų ir tai lėmė nuotekų skaitiklio nukritimą. Atsakovė nedarė jokių valingų veiksmų, nukreiptų būtent į nuotekų apskaitos prietaisą. Be to, nuotekų skaitliuko nukritimas neįeina į Taisyklių 4.3 p., kadangi jame savavališkas prisijungimas apibrėžiamas kaip nuėmimas, perkėlimas, pakeitimas, plombų nuplėšimas.

25. Taisyklių 174 p. nustatyta, kad sunaudoto geriamojo vandens ir pašalintų nuotekų kiekis nustatomas pagal Taisyklių 161, 172 ir 173 punktus tik įsiteisėjus teismo nutarimui skirti administracinę nuobaudą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 999 straipsnį. Šioje byloje Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė ar bet kuris iš jos darbuotojų būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį dėl tariamo savavališko prisijungimo prie jo nuotekų sistemos.

27. Ieškovė jai padarytą žalą kildina iš Tyrimų protokolo, kuris sudarytas 2014-11-06. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas ieškinį pateikė 2018-01-11, t. y. vėliau nei per 3 metus nuo Tyrimų protokolo sudarymo, praleisdamas ieškinio senaties terminą. CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

36. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, išleisdama nuotekas, privalėjo vadovautis 2010 m. lapkričio 17 d. išduotomis Projektavimo sąlygomis Nr. S-4384, kuriose aiškiai nustatytas maksimalus nutekamųjų vandenų nuleidimas - 25 m3/h, todėl, išleisdama nuotekas, ji negalėjo viršyti šių parametrų. Ieškovė teigia, kad pagal rodmenis (mėginių paėmėjas UAB ,,Odos gaminiai ir Ko“) atsakovės išleidžiamų nuotekų kiekis ženkliai viršijo nustatytas maksimalias ribas, projektavimo sąlygose numatytų parametrų nesilaikymas tiesiogiai įtakojo jungties, jungiančios debitomatį su vamzdžiu, nukritimą. Ieškovė tokius atsakovės veiksmus laiko neteisėtais, neatitinkančiais tinkamo sutarties vykdymo reikalavimų.