Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Odos gaminiai“ ir Ko direktoriui V. B. ir advokatui G. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Odos gaminiai“ ir Ko dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Odos gaminiai“ ir Ko priešieškinį dėl įmokos užskaitymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Šiaulių vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko 27 743, 27 Eur skolą už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad tarp šalių 2012-10-18 sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. J82143. 2014-11-17 šalys pasirašė papildomą susitarimą prie sutarties, kuriuo iš esmės keičiama apmokėjimo už nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka. Sutartimi ieškovas įsipareigojo nenutrūkstamai teikti nuotekų tvarkymo paslaugą, o atsakovas įsipareigojo išleisdamas nuotekas, neišleisti į vandens tiekėjo eksploatuojamų nuotekų tvarkymo infrastruktūrą medžiagų ar jų mišinių, galinčių užkimšti tinklus ar kitaip sutrikdyti infrastruktūros darbą, taip pat įsipareigojo už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

2014-11-30 atsakovui buvo pateikta ir išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. HRSF377306, kuri yra paskaičiuota pagal susitarime nurodytas kainos paskaičiavimo nuostatas (sutarties 27 p.). Atsižvelgiant į tai, kad 2014-11-19 paėmus mėginį, buvo nustatytos teršiančių medžiagų užterštumo koncentracijos, viršijančios 10 ir daugiau kartų sutartyje deklaruotas teršiančių medžiagų koncentracijas, atsakovui atlikti paskaičiavimai už visą ataskaitinį laikotarpį 8769,93 Eur sumai. 2015-02-25 atsakovas sumokėjo ieškovui 1419,84 Eur ir šia suma buvo padengta PVM sąskaita- faktūra Nr. HRSF344306 524,69 Eur sumai, taip pat dalinai padengta PVM sąskaita faktūra Nr. HRSF377306 895,15 Eur sumai, todėl likusi nesumokta suma pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. HRSF377306 yra 7874,78 Eur.

2014-12-31 atsakovui išrašyta ir pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. HRSF429106 19 889,82 Eur sumai. Nuotekų užterštumo koncentracijoms įvertinti buvo naudojami trijų nuotekų laboratorinių tyrimų rezultatai: 2014-11-19 mėginių paėmimo metu nustatytos trešiančių medžiagų koncentracijos buvo vertinamos nuo 2014-11-30 iki 2014-12-09, nuo 2014-12-10 iki 2014-12-31 skaičiavimai buvo atliekami atsižvelgiant į sutartyje deklaruotas taršas, nes nei 2014-12-09, nei 2014-12-16 teršiančių medžiagų koncentracijos nebuvo viršytos. Tą pačią 2014-12-31 atsakovui išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra Nr. HRSF429130 -21,33 Eur sumai, kuria atliktas įskaitymas iš PVM sąskaitos faktūros Nr. HRSF429106 mokėtinos sumos (19 889,82 Eur), todėl likusi neapmokėta suma pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. HRSF429106 yra 19868,49 Eur.

Ieškovo atstovė posėdžio metu ieškinį palaikė, papildomai atkreipė dėmesį, kad atsakovas, neįsirengęs sistemų, fiksuojančių nuotekų faktinį užterštumą, kaip to reikalauja 2011-07-29 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-217 patvirtinto „Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašo“ 6 dalis, įsigaliojusi 2013-05-16, privalėjo deklaruoti teršiančių medžiagų koncentracijas; šiuo pagrindu ir buvo pasirašytas 2014-11-17 papildomas susitarimas, kuriuo buvo pakeistas nuotekų tvarkymo paslaugos skaičiavimas. Atsakovas taršas turi deklaruoti atsižvelgiant į gamybos pobūdį, viršijus deklaruotas taršas, abonentas moka kaip ir baudas: jeigu tarša 10 kartų viršija deklaruotas taršas, mokėtinos sumos skaičiuojamos įvertinant nustatytas taršas visą mėnesį. 2014-11-19 buvo išsiliejimas, t. y. nestandartinė situacija, buvo paimtas paros nuotekų mėginys, nuotekos buvo susimaišiusios.

Atsakovas UAB „Odos gaminiai“ ir Ko su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį dėl įmokos užskaitymo panaikinimo. Atsakovas nurodo, kad 2014 m. pabaigoje ties nuotekų išvadu ieškovas UAB „Šiaulių vandenys“ įrengė metalines groteles, dėl kurių nuotekos negali visiškai laisvai pratekėti ir tai sąlygojo nenatūralų, realios taršos neatitinkantį kenksmingų medžiagų koncentracijos padidėjimą, kurį netinkamoje vietoje imdamas mėginius 2014 m. lapkričio mėnesį nustatė ieškovas. Dėl įrengto tinklo sukurtų sąlygų bei netinkamoje vietoje imtų mėginių buvo nustatytos neįprastai didelės teršalų koncentracijos, pagal kurias ieškovui išrašytos nepagrįstai didelės sąskaitos už 2014 m. lapkritį ir gruodį. Mėginiai, kuriuose įvairių medžiagų dydžiai gerokai viršija dydžius anksčiau paimtuose mėginiuose, ir kurių pagrindu atsakovui išrašytos nepagrįstos sąskaitos, buvo paimti nesilaikant Nuotekų tvarkymo reglamente ir ISO standartuose nustatytos tvarkos: mėginiai paimti iš stovinčių (netekančių) nuotekų apskaitos prietaiso kameroje; ieškovas neteisėtai įrengė mechanines groteles ties apskaitos prietaiso kamera, dėl kurių nuotekos negali laisvai tekėti ir tai sąlygoja nenatūralų, realios taršos neatitinkantį kenksmingų medžiagų koncentracijos padidėjimą; ieškovas, atlikęs vienkartinį mėginį, laiko, kad tokio dydžio momentinė tarša yra tam tikrą laikotarpį, ir atsižvelgdamas į tokio momentinio mėginio rezultatus skaičiuoja mokėtinas sumas pasirinką laikotarpį, nors taršos mastas turi būti nustatomas ne pagal momentinį taršos lygį, bet pagal vidutinį mėginį; išleistų nuotekų kiekis galimai nurodomas neteisingai, nes išleidžiamų nuotekų kiekius fiksuojančio debitometrio darbui įtakos turi įvairūs šalutiniai veiksniai, pavyzdžiui, pravažiuojantis transportas. Atsakovo nuomone, jam nekyla pareiga mokėti neteisingai apskaičiuotos dalies reikalaujamų sumų, todėl mano, kad ieškinys negali būti tenkinamas.

Priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti ieškovo UAB „Šiaulių vandenys“ 2015-03-09 raštu Nr. S-917 atliktą atsakovo „Odos gaminiai“ ir Ko 2015-02-25 sumokėtos įmokos paskirstymą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo reikalavimą argumentuoja tuo, kad pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas turi mokėti ieškovui už suteiktas paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Atsakovas, nors ir nesutikdamas su jam išrašytomis sąskaitomis, tačiau pripažindamas, jog tam tikra apimtimi naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis, kurių tikslios apimties nurodyti negali dėl pažeidimų, lėmusių neteisingų sąskaitų išrašymą, nesiekdamas piktnaudžiauti tarp šalių susiklosčiusia konfliktine situacija, atsižvelgdamas į ankstesnių metų sąskaitų už lapkričio ir gruodžio mėnesius vidurkius, sumokėjo ieškovui 1419,84 Eur. Šios sumos sumokėjimu atsakovas nesiekė padengti jokios konkrečios sąskaitos, sąmoningai neįvardijo sąskaitos, kurią norima apmokėti, todėl sumokėta suma galėjo būti fiksuota ieškovo buhalterijoje, tačiau negalėjo būti panaudota sąskaitų, dėl kurių pagrįstumo vyksta ginčai, apmokėjimui. Atsakovo nuomone, ieškovas pažeidė CK 6.54 straipsnyje numatytą įmokų paskirstymo tvarką, nes pirmiausia užskaitė gautą įmoką pagrindinės prievolės vykdymui, o netesybos iš gautos įmokos liko nepadengtos, taip pat teigia, kad įmokų paskirstymas pagrindinei ir kitoms prievolėms dengti gali būti atliekamas tik nesant teisminio ginčo, t. y. tik esant neginčijamai galiojančiai prievolei. Taip pat nurodo, kad ieškovo atliktas atsakovo sumokėtos įmokos paskirstymas jo paties pasirinktoms sąskaitoms užskaityti, gali būti laikomas vienašaliu sandoriu, kuriam galioja sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai. Nepaisydamas atsakovo valios, įprastos tarp šalių vykdomų atsiskaitymų praktikos, ieškovas vis tiek savo nuožiūra paskirstė geranoriškai atsakovo sumokėtą įmoką už paslaugas, kuria nebuvo siekta padengti konkrečias sąskaitas, tuo labiau tas sąskaitas, dėl kurių vyksta teisminiai ginčai, ir tuo pažeidė bendruosius teisės principus, gautų įmokų paskirstymą reglamentuojančias normas, iškreipė atsakovo valią, ir tokie veiksmai traktuojami kaip viešosios tvarkos bei geros moralės pažeidimas, lemiantis tokio ieškovo sprendimo neteisėtumą ir negaliojimą.

Posėdžio metu atsakovo atstovai atkreipė dėmesį, kad ieškovas yra viešasis paslaugų teikėjas, atsakovas tik iš ieškovo gali pirkti nuotekų valymo paslaugas, todėl šalys neturi vienodų galimybių veikti. Pasirašius papildomą susitarimą, atsakovas turi mokėti pagal deklaruojamas taršas, užteršimo numatymas dažnais atvejais nėra galimas, todėl viršijus deklaruotas taršas reikia mokėti papildomas sumas. Paaiškino, jog 2014-11-18 buvo pastebėta, kad nėra nuotekų pratekamumo ir nuotekos laiku sustabdytos. Grotelių, kurias prižiūri ieškovas, įrengimas nuotekų tinkle iškraipė mėginių parametrus. Prieš groteles yra du šulinėliai, kuriuose palaipsniui kaupiasi nuotekos. Išėmus groteles nuotekos išvarvėjo į kibirą, tai nuosėdos iš dugno, susiklostė nestandartinė situacija ir negalima šių taršų skaičiuoti visą mėnesį, mėginiai buvo paimti pašalinus avariją, pažeidžiant sutartį ir norminius aktus. Atliekant įprastus tyrimus mėginiai imami iš tekančio nuotekos srauto, automatiniu semtuvu ir nustatomas vidutinis užterštumo lygis, tai reiškia, kad mėginys turi būti reprezentatyvus. 2014-11-14 buvo paimtas mėginys momentinis, kurio pagrindu galima padaryti tam tikrus matavimus, tačiau ne vidutinius, pagal pasirašytą sutartį turi būti imami vidutiniai matavimai. Papildomos taršos apmokestinamas, kaip teigia ieškovas, yra baudinio pobūdžio, jeigu tai yra bauda – ji galėtų būti teismo mažinama, tačiau ieškovas jokių nuostolių nepatyrė, šias sumas įtraukė į PVM sąskaitas faktūras, kurios turi atspindėti jau įvykusią ūkinę operaciją. Išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra neteisėtos, jose neteisingai nurodytos mėginių ėmimo datos. Esant ginčui dėl minėtų PVM sąskaitų faktūrų, atsakovo sumokėta suma be pagrindo buvo užskaitytą šių sąskaitų dengimui, sumokėta atsakovo suma turi būti apskaityta kaip gauta įmoka už paslaugas, o ne konkrečių sąskaitų apmokėjimui.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas UAB „Šiaulių vandenys“ nurodė, kad PVM sąskaita faktūra Nr. HRSF481150 išrašyta atsižvelgiant į 2014-09-30 paimto mėginio tyrimo rezultatus, šio tyrimo rezultatų atsakovas neginčijo, atsakovui mokėtina suma paskaičiuota pagal sutartyje, o ne pagal papildomame susitarime, nustatytą tvarką. Atsakovo 2015-02-25 mokėjimo banko išrašo mokėjimo paskirties grafoje nurodyta, kad mokėjimas atliktas už 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių vandens taršą. Dėl atsakovo įsiskolinimo už jam suteiktas paslaugas jau buvo kreiptasi į teismą, kitų skolų už 2014 metus atsakovas neturėjo, todėl ieškovas atliktą mokėjimą užskaitė eiliškumo tvarka: pilnai užskaitė PVM sąskaitą faktūrą Nr. HRSF481134 524,69 Eur sumai ir dalį PVM sąskaitos faktūros Nr. HRSF377306 895,15 Eur sumai. Ieškovo atlikti užskaitymai yra atlikti pagal atsakovo nurodymą ir atitinka LR CK 6.55 straipsnio reikalavimus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Šiaulių vandenys“ ir atsakovas UAB „Odos gaminiai“ ir Ko 2012-10-18 sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. J82143. 2014-11-17 šalys pasirašė papildomą susitarimą prie minėtos sutarties, kurios 1.8 punkte nustatytos deklaruotos išleidžiamų nuotekų užterštumo koncentracijos, o 27¹, 27², 27³, 27⁴ punktai numatė pasekmes, kurios kyla abonentui išleidus nuotekas, kuriose teršiančių medžiagų koncentracijos viršija sutarties 1.8 punkte deklaruotas išleidžiamų nuotekų užterštumo koncentracijas.

Ieškovas 2014-11-30 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. HRSF377306, kurioje mokėtina už suteiktas nuotekų valymo paslaugas suma (sąskaitoje „mokestis už vandenį ir nuotekas”) paskaičiuota remiantis 2014-11-11 ir 2014-11-19 mėginių duomenimis. 2014-12-31 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. HRSF429106, kurioje mokestis už nuotekas paskaičiuotas remiantis 2014-11-19 (sąskaitoje nurodyta 2014-11-29), 2014-12-09 ir 2014-12-16 mėginių duomenimis.

Atsakovas šias sąskaitas apmokėti nesutinka, argumentuodamas tuo, kad nesutinka su 2014-11-11 ir 2014-11-19 mėginių, kurių pagrindu paskaičiuotos mokėtinos sumos, duomenimis, taip pat nesutinka su 2015-02-25 sumokėtos 1419,84 Eur įmokos paskirstymu.

Į komunalinių nuotekų nuotakyną išleidžiamų nuotekų mėginiai turi būti imami pagal LST EN ISO 5667-10:2011 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 10 dalis. Nurodymai kaip imti nuotekų mėginius“ reikalavimus. Šiame standarte nurodyta, kad imant mėginius iš pramoninių nuotekų, siekiant nustatyti teršalų koncentraciją nuotekų vandens srovėje, visais atvejai yra svarbu, kad būtų pasirinkta vieta, kuri atstos tiriamą nuotekų srovę (5.1.1 p.). ISO 5667-10:2011 taip pat numato, kad vandens tyrimai turi būti paremti reguliariais intervalais per tam tikrą laikotarpį, mėginiai turėtų būti sudėtiniai (5.2.2 p.), laiko įvertinti sudėtiniai mėginiai susideda iš vienodo tūrio vietos mėginių, paimtų vienodais laiko tarpais mėginių rinkimo metu (5.3.1 p.).

Nuotekų tvarkymo reglamentas nustato, kad išleidžiant gamybines nuotekas į nuotakyną, negali būti viršijamos 3 lentelėje „Bendrieji reikalavimai gamybinėms nuotekoms, išleidžiamoms į nuotakyną“ nurodytos ribinės vertės, medžiagų koncentracija nurodoma vidutiniame paros mėginyje. Nuotekų tvarkymo reglamentas nustato, kad išleidžiant gamybines nuotekas į nuotakyną, negali būti viršijamos 3 lentelėje „Bendrieji reikalavimai gamybinėms nuotekoms, išleidžiamoms į nuotakyną“ nurodytos ribinės vertės, medžiagų koncentracija nurodoma vidutiniame paros mėginyje.

Šalių pasirašytoje 2012-10-18 sutartyje ir papildomame susitarime numatyta, kad vandens tiekėjas nuotekų mėginius ima iš suderinto nuotekų kontrolinio išleistuvo šulinio, vandens mėginiai imami vandens tiekėjo nuosavybės teise valdomu ir eksploatuojamu automatiniu nuotekų mėginių semtuvu arba rankiniu būdu imant momentinį mėginį (8.1 p.).

Byloje esančiuose 2014-11-04 nuotekų, dumblo ir paviršinio vandens mėginių ėmimo protokole Nr. 191 ir 2014-11-11 tyrimų protokole Nr. 182 nurodoma, kad 2014-11-04 mėginys paimtas nuotekų apskaitos prietaiso kameroje (27, 28 b. l.). Posėdžio metu liudytoja apklausta UAB „Šiaulių vandenys“ ekologė R. A. paaiškino, kad 2014-11-04 buvo fiksuotas išsiliejimas į debitomačio kamerą, todėl paimti mėginių sutartyje nurodytoje vietoje nebuvo įmanoma; standartas ISO 5667-10:2011netaikomas išsiliejimų atvejais, todėl esant situacijai, kai mėginio paimti įprastine tvarka negalima, buvo pasirinkta labiausiai reprezentatyvi vieta ir paimtas nuotekų mėginys.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad 2014-11-18 atsakovas pranešė, jog neveikia įmonės nuotakynas, iš šulinukų į kiemą išsiliejo nuotekos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Odos gaminiai“ ir Ko nuotekų sistemos darbas buvo sutrikdytas. 2014-11-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis konstatavo, kad užsikimšimas įvyko abonento (atsakovo) eksploatuojamoje nuotėkų tinklo atkarpoje; pareiškėjo (ieškovo) atstovas paaiškino, kad nuotėkų apskaitos mazge ant vamzdžio yra sumontuotas sulaikymo sietas, kuris yra užsikimšęs; darbuotojams įlipus į šulinį ir nuėmus sietą, jis iškeltas, paimtas mėginys taršai nustatyti. Tai, kad atsakovo įmonėje išleidžiamų nuotekų išvade yra įmontuotas tinklas (grotelės) patvirtina 2014-10-13 ieškovo raštas Nr. S-4294, kuriame nurodoma, kad 2014-10-10 nuotekų apskaitos prietaiso įrengimo metu nuotekų išvade prieš debitomatį buvo sumontuotas tinklas. Posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad šios groteles vienasmenišku sprendimu įrengė ieškovas, dėl šių grotelių užsikiša nuotekų vamzdis, šias groteles nuimti ir nuvalyti gali tik ieškovo darbuotojai. Atsakovo direktoriaus V. B. paaiškinimą posėdžio metu patvirtino liudytojai M. Z., V. P., kurie nurodė, kad gavus pranešimą apie neveikiantį įmonės UAB „Odos gaminiai“ ir Ko nuotakyną, nuvykus į įmonės teritoriją, M. Z. įlipęs į šulinį nuėmė groteles (sietą), kurios buvo užneštos sąnašomis. Liudytojas V. P. paaiškino, kad grotelės buvo užsinešusios kietosiomis dalelėmis, jo manymu, sąnašos panašėjo į plaukus, odos atplaišas. Nagrinėjamu atveju teismas nevertina faktinių aplinkybių, siekiant atsakyti į klausimą, ar atsakovo nuotekų sistemos darbą trikdė būtent ieškovo įrengtos grotelės, nes šis klausimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas, be to, kaip nurodė, atsakovas, šis klausimas nagrinėjamas kitoje byloje.

2014-11-19 Nuotekų, dumblo ir paviršinio vandens mėginių ėmimo protokole nurodyta, kad nuotekų mėginius ir dumblą nuo grotelių angos paėmė UAB „Šiaulių vandenys“ Vandens tyrimų laboratorijos vairuotojas - laborantas V. P.. Posėdžio metu liudytoju apklaustas V. P. paaiškino, kad nesant išskirtinių situacijų, įprastine tvarka, nuotekų mėginiai imami du kartus per mėnesį- pirmą ir antrą dekadą, sudėtinis mėginys paimamas per 24 valandas, pagal nustatytą režimą automatiškai pasemiant vienodo tūrio mėginį kas pusė valandos arba kas valandą ir šiuos mėginius sumaišant supylus į vieną indą. Byloje esanti 2012-2014 metų nuotekų tyrimų rezultatų suvestinė patvirtina, kad nuotekų mėginiai buvo imti 2014-11-04, 2014-11-17, 2014-11-18, 2014-12-09, 2014-12-16 (civ. byla Nr. 2-3345-772/2015, 50 b. l.). Remiantis šia suvestine galima spręsti, kad planinis mėginių ėmimas buvo atliktas 2014-11-18, tačiau duomenų apie 2014-11-18 paimtą mėginį byloje nėra.

Posėdžio metu liudytojas V. P. patvirtino, kad 2014-11-19 buvo atliktas neplaninis mėginių ėmimas, siekiant nustatyti išsiliejusių teršalų koncentraciją po nuotekų vamzdžio atkimšimo; UAB „Šiaulių vandenys“ darbuotojui nuėmus groteles, į išleistuvo kanalą pasipylė nuotekos, buvo nuleistas kibiras, iš vamzdžio nuotekos bėgo į kibirą ir iš kibiro semiant po vieną litrą buvo pasemti 5 litrai, kuriuos sumaišius paimtas mėginys skystame pavidale, o nuo grotelių nuimtos kietosios dalelės sudėtos į maišelius; mėginio ėmimas tą dieną buvo išskirtinis, nes nuotekų kanalas buvo užsikišęs, vanduo nebėgo, per trumpą laiką buvo paimtas momentinis mėginys, kuris fiksuoja konkrečią valandą bėgusio vandens kokybę. 2014-11-19 mėginyje nustatytas chromo koncentracija 99,2 mg/l (sutartinė koncentracija 2 mg/l) (civ. byla Nr. 2-3345-772/2015, 35 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kad 2014-11-04 mėginys, kurio rezultatai užfiksuoti 2014-11-11 tyrimų protokole Nr. 182, buvo paimtas ne sutartyje nurodytoje vietoje, o 2014-11-19 mėginys buvo paimtas ne eilinio patikrinimo tvarka, bet susidarius ekstremaliai situacijai, pasemiant po atkimšimo ištekėjusias nuotekas, tai buvo vienkartinis mėginys, atspindintis momentinį taršos lygį, kyla klausimas, ar šių mėginių rezultatais galėjo vadovautis ieškovas, apskaičiuodamas kainą už vandens nuotekų tvarkymo paslaugas laikotarpiu nuo 2014-11-12 iki 2014-12-09.

Nuotekų tvarkymo kainos nustatymo principai reglamentuoti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnyje: 1. Kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su viešojo vandens tiekimo veikla. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą bei sudaryti abonentams (vartotojams) priimtinas sąlygas naudotis viešuoju geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu, taip pat mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius. 2. Kainodara nustatoma vadovaujantis nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“. Nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi priklausyti nuo abonento (vartotojo) išleidžiamų teršalų kiekio ir taršos pobūdžio. 3. Viešieji vandens tiekėjai, vadovaudamiesi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, apskaičiuoja tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, teikia tvirtinti savivaldybių, kurių teritorijose tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas, taryboms.

2007-01-31 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 126 patvirtintos Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos punktai nustato Viešosios vandens tiekimo sutarties šalių teises ir pareigas bei atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, tačiau Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos nenumato, kaip turėtų būti į nuotekų valyklas priimamos gamybinės nuotekos ir nenumato šių nuotekų užterštumo kontrolės. Nesant gamybinių nuotekų valymo sutarčių standartinių sąlygų, šalys sudaro sutartis, kuriose individualiai aptaria sąlygas, kurios turi neprieštarauti CK, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui ir kitiems teisės aktams.

Šalių sudarytos 2012-10-18 sutarties Nr. J82143 ir 2014-11-17 papildomo susitarimo sąlygų analizė leidžia teigti, kad sutartimi šalys susitarė dėl padidėjusios viršsutartinės taršos apmokestinimo, t.y. sutarties 27¹ punktas numatė, kad „Abonentui išleidus nuotekas, kuriose teršiančių medžiagų koncentracijos viršija sutarties 1.8 punkte deklaruotas išleidžiamų nuotekų užterštumo koncentracijas, jis privalo sumokėti vandens tiekėjui už padidėjusios ir (ar) specifinės taršos nuotekų valymą pagal tyrimo metu nustatytas teršiančių medžiagų koncentracijas už kiekvieną viršytą taršos elementą indeksuojant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 priedėlio 2 dalyje nustatytais koeficientais. Šiuo atveju laikoma, kad abonentas šias nuotekas leido visą laikotarpį nuo šį faktą patvirtinusios nuotekų mėginio paėmimo iki kito šį faktą paneigusio nuotekų mėginio paėmimo. Per šį laikotarpį išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal apskaitomo mėnesio vidutinį paros kiekį“. Be to, 27³ punktu šalys susitarė, kad „Abonentui išleidus šioje sutartyje nuotekas, kurių teršiančių medžiagų užterštumo koncentracijos, išskyrus bazines, nedeklaruotos ar nustačius 10 ir daugiau kartų viršijančias šioje sutartyje deklaruotas teršiančių medžiagų koncentracijas, jis turi sumokėti vandens tiekėjui pagal tyrimo metu nustatytas teršiančių medžiagų koncentracijas už kiekvieną viršytą ir (ar) nedeklaruotą taršos elementą už visą atskaitinį laikotarpį (mėnesį) indeksuojant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 priedėlio 23 dalyje nustatytais koeficientais. ..“. Nors cituotame tekste nenurodoma, kokia yra pagal šį punktą mokėtinos pinigų sumos prigimtis, teismas, atsižvelgdamas į ieškovo atstovės paaiškinimus posėdžio metu, sprendžia, kad minėtu punktu šalys susitarė dėl abonentui taikomos baudos už nuotekų su didesne negu 10 kartų už deklaruotą taršą išleidimą.

Ieškinio patikslinime ieškovas nurodo, kad sąskaita Nr. HRSF377306 yra paskaičiuota pagal susitarimo 27 punkte nurodytas kainos paskaičiavimo nuostatas, tačiau cituojamas 27³ punktas, kuriame, teismo vertinimu, įtvirtintas susitarimas dėl baudos už nuotekų su didesne negu 10 kartų už deklaruotą taršą išleidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo ginčijamo 2014-11-19 mėginio rezultatais yra remiamasi apskaičiuojant mokėtinas sumas dviejose sąskaitose: sąskaitoje Nr. HRSF377306 skaičiuojama laikotarpiu nuo 2014-11-19 iki 2014-11-28, o sąskaitoje Nr. HRSF429106 - laikotarpiu nuo 2014-11-29 iki 2014-12-09. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas mokėtinas sumas skaičiuoja iki kito mėginio paėmimo (o ne už visą atskaitinį laikotarpį (mėnesį)), už mokėtinas sumas skaičiuoja ir PVM (bauda nėra PVM objektas), daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovas paskaičiavo kainą (o ne baudą) už padidėjusios taršos nuotekų valymą. Teismas sutinka, kad išleidus didesnės negu deklaruota taršos nuotekas, atsakovas turėtų mokėti didesnę nustatytą kainą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad gamybos procesas nėra pastovus, kaina turi būti nustatoma ne tik vadovaujantis principu „teršėjas moka“, bet ir nediskriminavimo principu, juo labiau, kad nuotekų valymo paslaugos yra teikiamos tik ieškovo ir paslaugų teikimo kainų konkurencingumo nėra.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad 2014-11-04 mėginys paimtas ne iš tos vietos, kurią numatė šalių 2012-10-18 sudaryta sutartis Nr. J82143; 2014-11-19 mėginys paimtas ne eilinio patikrinimo tvarka atliekant nuotekų kontrolę, bet susidarius ekstremaliai situacijai, pasemiant po atkimšimo ištekėjusias nuotekas, tai buvo vienkartinis mėginys, atspindintys momentinį taršos lygį, todėl šių mėginių rezultatais neturėjo būti remiamasi apskaičiuojant atsakovo mokėtinas sumas už nuotekų tvarkymo paslaugas.

Atsakovas taip pat abejoja ginčo sąskaitose nurodyto nuotekų kiekio teisingumu, teigdamas kad fiksuojamam išleidžiamų nuotekų mastui įtakos turi pašaliniai veiksniai. Atsakovas pateikė įrodymus, kad ne kartą kreipėsi į vandens tiekėją dėl debitomačio darbo, taip pat GPRS grafiką, teigdamas, kad debitomačio parodymai priklauso nuo transporto judėjimo (61-67 b. l.). Ieškovas pateikė UAB „Siem Techa“ atsakymą į ieškovo paklausimą, kuriame nurodoma, kad nuotolinio valdymo sistema, kuria naudojasi abonentas, vadovautis negalima, nes kliento sistemoje rodomas momentinis debitas, kurio debitomatis fiziškai nebematuoja, nuotolinio nuskaitymo sistema yra tik informacinio pobūdžio, o debitomatyje yra metrologiškai kontroliuojamas rodmenų įtaisas – skaičiuotuvas Mag6000 su LCD ekranu, būtent pagal šį įtaisą turi būti vykdomi prekybiniai sandoriai (97, 98 b. l.).

Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog 2012-10-18 sutarties Nr. J82143 vykdymo eigoje nesutiko su debitomačiu nustatytais nuotekų kiekiais bei nepateikė kitų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų kategoriška išvada apie sąskaitose užfiksuotų duomenų neatitikimą buvusiai faktinei padėčiai, todėl argumentus dėl netikslaus išleistų nuotekų kiekio atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl priešieškinio reikalavimo. Priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti ieškovo 2015-03-09 raštu Nr. S-917 atliktą UAB „Odos gaminiai“ ir Ko 2015-02-25 sumokėtos įmokos paskirstymą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio.

CK 6.54 straipsnyje nustatyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Taigi pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį šalys sutartimi gali nustatyt nustatyti ir kitokį įmokų paskirstymą, negu jis nustatytas šiame CK straipsnyje, tačiau taikant CK 6.54 straipsnyje reglamentuojamą įmokų paskirstymo tvarką būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių santykius vykdant prievolę pagal paslaugų tiekimo sutartį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2015-02-25 raštu Nr. S-15-031 informavo, kad bankiniu pavedimu Nr. 17 į ieškovo sąskaitą pervedė 1419,84 Eur, minėtame pavedime mokėjimo paskirtis nurodyta „už 2014 metų lapkričio ir gruodžio mėnesių vandens taršą pagal praėjusių 2 metų vidurkį“. Ieškovas nurodo, kad atliktą mokėjimą užskaitė eiliškumo tvarka: pilnai užskaitė PVM sąskaitą faktūrą Nr. HRSF481134 524,69 Eur sumai (sąskaita pateikta už laikotarpį nuo 2014-10-31 iki 2014-11-03) ir dalį PVM sąskaitos faktūros Nr. HRSF377306 – 895,15 Eur sumai (sąskaita pateikta už 2014 m. lapkričio mėnesį). Vertinant nurodytą mokėjimo paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad duomenų, jog iki kreipimosi į teismą atsakovas buvo skolingas ieškovui, nėra, ieškovas turėjo teisę atsakovo įmoką priimti ir priskirti ją 2014 m. lapkričio mėnesį suteiktoms paslaugoms apmokėti. Nesutikimą su tokiu įmokų paskirstymu atsakovas taip pat argumentuoja tuo, kad atsakovas buvo aiškiai išreiškęs nesutikimą su kai kuriomis ieškovo išrašytomis sąskaitomis, todėl ieškovas neturėjo teisės vienašališkai paskirstyti įmokas ir tuo labiau dalį įmokos priskirti sąskaitai, dėl kurios vyksta teisminis ginčas.

Nagrinėjamu atveju teisminis ginčas vyksta dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. HRSF377306, kuri yra iš dalies apmokėta 895,15 Eur suma, šią suma sąskaitos apmokėjimui priskyrus iš atsakovo 2015-02-25 mokėjimo pavedimo Nr. 17. Nors atsakovas nurodo, kad jam nekyla pareiga apmokėti PVM sąskaitos faktūros Nr. HRSF377306, tačiau ginčija tik tą dalį sąskaitos, kuri paskaičiuota, atsakovo teigimu, remiantis neteisingais debitomačio parodymais ir nesilaikant reglamentavimo paimtų mėginių rezultatais.

Teismui atmetus atsakovo argumentus dėl debitomačio parodymų neteisingumo, pripažintina, jog dalis PVM sąskaitos faktūros Nr. HRSF377306 išrašyta pagrįstai, todėl laikytina, kad ieškovo atliktas 2015-02-25 įmokos paskirstymas, 895,15 Eur sumą paskiriant PVM sąskaitos faktūros Nr. HRSF377306 apmokėjimui, atsakovo teisių nepažeidė, todėl priešieškinys atmestinas.

Teismui konstatavus, kad ieškovas, skaičiuodamas nuotekų valymo kainą, nepagrįstai rėmėsi 2014-11-04 ir 2014-11-19 mėginių tyrimo rezultatais, teismas sprendžia, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. HRSF377306 atsakovo mokėtina suma yra 12784,89 Lt (25025,47-12240,58); PVM nuo šios sumos yra 2684,83 Lt; viso su PVM - 15469,72 Lt (4480,34 Eur), sąskaita dalinai apmokėta (895,15 Eur), todėl pagal šią sąskaitą faktūrą ieškovui priteistina 3585,19 Eur. Pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. HRSF429106 atsakovo mokėtina suma yra 6349,07 Lt (56756,67-50407,60), PVM nuo šios sumos yra 1333,30 Lt, viso su PVM - 7682,37 Lt (2224,97 Eur), sąskaita dalinai apmokėta (21,33 Eur), todėl pagal šią sąskaitą faktūrą priteistina suma yra 2203, 64 Eur. Remiantis išdėstytu, pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. HRSF377306 ir Nr. HRSF429106 ieškovui iš atsakovo priteistina 5788,83 Eur.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo dienos (2015-01-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 1063 Eur žyminis mokestis (3, 20 b. l., civ. byla Nr. 2-3345-772 2, 38 b. l.). Už ieškinį, jį patikslinus, mokėtinas žyminis mokestis yra 832 Eur, todėl žyminio mokesčio permoka (231 Eur) grąžintina ieškovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintas 20 procentų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 166 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 31 Eur žyminis mokestis už priešieškinį ir 1209, 98 Eur atstovavimo teisme išlaidų; prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, advokato atstovavimo išlaidos neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

Atmetus 80 procentų ieškinio reikalavimų, iš ieškovo atsakovui atitinkamai turėtų būti priteistos teisinės pagalbos išlaidos. Nagrinėjamu atveju atsakovui patyrus 1209,98 Eur atstovavimo teisme išlaidų, 80 procentų suma skaičiuotina nuo 605 Eur sumos, nes formaliai pripažintina, kad 1/2 teisinės pagalbos išlaidų susijusios su priešieškiniu, o kita ½ - su atsikirtimais į ieškinį. Todėl ieškinį tenkinus 20 procentų, o priešieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistina 484 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistina 318 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis LR CPK 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., 279 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Šiaulių vandenys“ iš atsakovo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko 5788,83 Eur (penki tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 83 ct) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-01-13 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Odos gaminiai“ ir Ko iš ieškovo UAB „Šiaulių vandenys“ 318 (trys šimtai aštuoniolika eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui UAB „Šiaulių vandenys“ 231 Eur (du šimtai trisdešimt vienas euras) žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.