Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Vigrė“ atstovui įmonės direktoriui E. G. ir atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei J. M.-M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vigrė“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, jog įstatymais nėra reglamentuota kada pirkėjas gali būti laikomas neblaiviu, o tai, kad žmogus svirduliuoja gali būti ne tik neblaivumo pasekmė.

Atsakydamas į pareiškėjos argumentą, kad Departamentas pažeidė Įstatymo 35 str. 2 p. atsakovas pažymi, jog nuo 2014-11-01 galiojančioje Įstatymo redakcijoje nustatytas ne 1 mėn., o 2 mėn. terminas. Terminas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika skaičiuojamas nuo Departamento 2015-08-05 protokolo Nr. ATK2-136 surašymo dienos, todėl Skundžiamas nutarimas priimtas laiku.

Atsakovas pažymi, jog ekonominė sankcija pareiškėjai skirta pagal Departamento 2015-08-05 protokolą Nr. ATK2-136, kuris surašytas vadovaujantis iš Komisariato 2015-07-27 gauta informacija. Nesutikdamas su pareiškėjos argumentu, jog pardavėjas nežino, kada asmuo laikytinas neblaiviu, remiasi LVAT praktika, Įstatymo 26 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 2 p. ir 3 p. Teigia, jog pardavėjas asmens blaivumą turi nustatyti atsižvelgdamas į Metodiką ar kitais būdais įsitikinti kiekvienu konkrečiu atveju. Įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. reikalavimas yra imperatyvus, jame įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, todėl užtenka nustatyti vien faktą, kad alkoholiniai gėrimai yra parduoti neblaiviam asmeniui tam, kad būtų pakankamas pagrindas taikyti sankcijas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai pažymėjo, jog asmuo, kuriam buvo parduoti alkoholiniai gėrimai buvo akivaizdžiai neblaivus ir jokių specialių priemonių jo neblaivumui nustatyti nereikėjo, nes tai matėsi iš jo elgesio ir būklės. Skundžiamas nutarimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2015-10-01 nutarimo taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-112/15, kuriuo jai skirta 579 Eur bauda už Įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. (Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims) pažeidimą.

Pareiškėja neginčija fakto, jog alkoholinius gėrimus pardavė neblaiviam asmeniui, tačiau nurodo, jog sankcija jai negalėjo būti skirta, nes pardavėjams nėra sudaryta galimybė nustatyti pirkėjų blaivumą, o be to, sankcija skirta praleidus Įstatymo 35 str. 2 p. nustatytą 1 mėn. terminą.

Visų pirma pažymėtina, jog pareiškėja vadovaujasi negaliojančia Įstatymo 35 str. 2 d. redakcija, nes ginčui aktualiu laikotarpiu galiojanti (nuo 2014-11-01) Įstatymo 35 str. 2 d. nustato, jog šio Įstatymo 34 str. 1 d. nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidus Įstatymo 35 str. 2 d. nustatytų terminų nutarimui priimti, kadangi terminas skaičiuotinas nuo protokolo surašymo dienos. Nagrinėjamu atveju Departamentas pilnai surinkęs tyrimui reikalingą medžiagą surašė 2015-08-05 protokolą Nr. ATK2-136, pagal kurį buvo priimtas Skundžiamas nutarimas. Atsižvelgiant į tai, jog Skundžiamas nutarimas priimtas 2015-10-01, o protokolas surašytas 2015-08-05, akivaizdu, jog terminas nutarimui priimti yra nepraleistas. Pažymėtina, jog tokios praktikos laikomasi ir LVAT praktikoje, kurioje nurodyta, jog bylos nagrinėjimo termino skaičiavimui yra reikšminga kada atsakovas gavo medžiagą apie padarytą pažeidimą ir kada baigė nagrinėti bylą (žr. pvz., LVAT 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1308-261/2015). Aiškinant Įstatymo 35 str. 2 d., darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Įstatymo pažeidimą), dviejų mėnesių terminas yra pradedamas skaičiuoti (LVAT 2015-11-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1825-143/2015). Įstatymo 35 str. 2 d. numatyto termino pradžios skaičiavimo momentu (pažeidimo nustatymo diena) laikoma protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A492-2209/2013, A525-1565/2013, A444-1727/2013). Šio ginčo atveju nėra duomenų, kad atsakovas vilkino bylos nagrinėjimą iki protokolo surašymo, todėl dviejų mėnesių terminas baudai skirti skaičiuotinas nuo protokolo apie padarytą teisės pažeidimą surašymo dienos, kadangi būtent protokolo surašymo diena vertinama kaip data, patvirtinanti įrodymų pakankamumą Skundžiamam nutarimui priimti. Taigi, terminas Skundžiamam nutarimui priimti nėra praleistas.

Teismas nagrinėjamu atveju turi įvertinti, ar pardavėja turėjo galimybę įsitikinti asmens girtumą rodančiomis ypatybėmis – sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pareigą ūkio subjektui, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojui, imtis reikiamų priemonių tam, kad nebūtų pažeistas minėtas Įstatymo draudimas. Pažymėtina, kad konkretus pareigos, užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. reikalavimas, turinys nėra atskleistas. Todėl ūkio subjektas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (LVAT 2013-08-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Nagrinėjamu atveju Departamento 2015-08-14 raštas Nr. S-(4.3-3)-2201 „Dėl pranešimo“ (b. l. 27–28) ir 2015-08-05 protokolas Nr. ATK2-136 (b. l. 29–30) patvirtina, jog asmuo, kuriam buvo parduoti alkoholiniai gėrimai šlitinėjo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, nustatytas 2,24 prom. neblaivumas.

Minėtų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, patvirtina, kad pardavėja turėjo ir galėjo nustatyti, jog alkoholinius gėrimus siekiantis įsigyti asmuo, yra neblaivus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus. Be to, Įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. įtvirtintas imperatyvas, turint galvoje alkoholinių gėrimų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai, vidaus teisės aktai, numatantys darbuotojų pareigą įsitikinti, ar pirkėjas yra blaivas, esant abejonei alkoholinių gėrimų neparduoti) priemonių, kad toks įstatyme įtvirtintas reikalavimas būtų veiksmingai užtikrintas. Todėl šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėjos darbuotoja nepastebėjo pirkėjo girtumo, nors turėjo galimybę tuo įsitikinti, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją nuo atsakomybės.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Vigrė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.