Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Altagis“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys buvo susitarusios žodžiu dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylų sudarymo. Šalių nurodytas aplinkybes patvirtina 2016m. kovo 7d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini), kurią pripažįsta abi šalys. Iš šalių paaiškinimų bei minėtos sąskaitos matyti, kad šalys buvo sudariusios CK 6.700 straipsnyje numatytą projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktus darbus. Byloje nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovo atsiskaitymo su ieškove už atliktus darbus.

11. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad pagal ieškovės išrašytą sąskaitą yra atsiskaitęs, ir pateikė teismui pinigų paėmimo kvitą. 2016m. kovo 7d. pinigų paėmimo kvite yra užfiksuota, kad atsakovas sumokėjo ieškovei 1710 Eur, kvite yra abiejų šalių parašai. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad atsakovas, pasirašęs ant pinigų paėmimo ir kvito, kuriame buvo iš anksto padėtas ieškovės įmonės vadovo parašas, pinigų realiai nesumokėjo. Ieškovė šias aplinkybes įrodinėjo dokumentais apie pinigų paėmimo kvito anuliavimą, savo paaiškinimais bei liudytojo parodymais, garso įrašu, šių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.

12. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę civiliniame ginče dalyvaujantys asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). CK 6.65 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį įvykdymą. Kai kreditorius yra verslininkas, priimdamas pinigus jis privalo išduoti specialios formos dokumentą (šiuo atveju pinigų paėmimo kvitą). Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). Atsakovas pateikė teismui skolos dokumentą – pinigų paėmimo kvitą, patvirtinantį aplinkybę, kad skola kreditoriui yra grąžinta, todėl ieškovė privalėjo leistinais įrodymais paneigti šią prezumpciją.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2016m. kovo 25d. informavo atsakovą, kad pagal 2016m. kovo 7d. PVM sąskaitą- faktūrą (duomenys neskelbtini) išrašytą ir abiejų šalių pasirašytą 2016m. kovo 7d. pinigų paėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) anuliavo. Ieškovė pateikė į bylą 2016m. kovo 30d. kasos pajamų orderį, kasos pajamų orderio kvitą ir 2016m. kovo mėnesio kasos knygos kopiją, iš kurių matyti, kad pinigų paėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), po jo anuliavimo, buvo išrašytas kitam asmeniui. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18straipsnio 1dalis numato, kad pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama. Jei padaryta klaida, pinigų apskaitos dokumentas anuliuojamas ir surašomas naujas. Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 1 punktas numato, kad pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės reglamentuoja pinigų priėmimo kvito ir pinigų išmokėjimo kvito naudojimo, išrašymo ir apskaitos ypatumus. Pinigų priėmimo kvitas ir pinigų išmokėjimo kvitas yra grynųjų pinigų priėmimo ir išmokėjimo dokumentas, kuris, tinkamai užpildytas ir turintis visus šiose taisyklėse nurodytus privalomus rekvizitus, patvirtina prekių (paslaugų) pardavimo ar prekių (antrinių žaliavų ir pan.) pirkimo ūkinės operacijos įvykdymo faktą (3 punktas). Jeigu išrašant kvitą padaroma klaida, jis pripažįstamas sugadintu. Taisyti įrašus kvite draudžiama (15 punktas). Sugadinti ar klientų grąžinti kvitai žymimi užrašu „Sugadinta“ ar „Grąžinta“ ir pasirašomi atsakingo asmens. Klientams išduotų kvitų grąžinimas įforminamas prekių grąžinimo (paslaugų atsisakymo) aktu, kuriame nurodoma kvito serija ir numeris, pinigų suma ir prekių (paslaugų) pavadinimai, atsakingo asmens ir grąžinančio asmens vardai, pavardės ir parašai. Sugadinti ar klientų grąžinti kvitai kartu su prekių grąžinimo (paslaugų atsisakymo) aktais perduodami ūkio subjekto buhalterijai ir saugomi Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka kartu su tos dienos įplaukas patvirtinančiais kasos dokumentais (16 punktas). Šios taisyklių nuostatos rodo, kad anuliuoti pinigų paėmimo kvitą galima tik išrašant kvitą dėl padarytų klaidų arba klientui jį grąžinus. Taisyklės nenumato atvejų, kad kvitą išrašęs asmuo turėtų teisę anuliuoti pas jį esantį pinigų paėmimo kvito vieną egzempliorių, praėjus kuriam laikui po ūkinės operacijos pabaigos. Tokia situacija prieštarautų Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatoms, jog apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ieškovė yra verslo subjektas, todėl jai turi būti žinomos įstatymo nuostatos. Todėl aplinkybė, jog ieškovė anuliavo pinigų paėmimo kvito pas ją esantį egzempliorių, neįrodo, kad ieškovė pinigų iš atsakovo negavo, kai atsakovas turi abiejų šalių pasirašytą pinigų paėmimo kvitą, patvirtinantį prievolės įvykdymą.

14. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį, be kita ko, reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Jis remiasi vidiniu savo įsitikinimu, kuris turi būti grindžiamas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais. Faktą yra pagrindas pripažinti įrodytu, t. y. pakankamai patikimai nustatytu, jeigu iš byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertina teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti ir vertinti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, jo prigimtį, pobūdį, taip pat turinį sudarančius duomenis, taip pat įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę.

15. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės dėl atsiskaitymo pagal išrašytą sąskaitą bei kvitą keitėsi. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais sutinka. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė teigė, jog atsakovui ieškovės vadovo pasirašytas pinigų paėmimo kvitas buvo perduotas per klaidą. Ieškovė pateiktame dublike nurodė, kad jos darbuotojas S. B. buvo atvykęs pas atsakovą paimti pinigų už atliktą darbą, tačiau atsakovas, pasirašęs pinigų paėmimo kvitą, jo nebegrąžino, pinigų nesumokėjo. Ieškovė savo poziciją grindė tuo, kad pasitikėjo atsakovu, o atsakovas elgėsi nesąžiningai. Tačiau atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – 2016m. rugsėjo 9d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Altagis‘‘ ieškinį atsakovei UAB ,,Alkos projektai‘‘ dėl skolos priteisimo. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima apelianto teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje. Pateiktame sprendime matyti, kad ieškovė buvo pateikusi ieškinį teismui dėl skolos priteisimo, kuriame įrodinėjo analogiškas aplinkybes, kaip ir šioje byloje – jog skolininkas per klaidą pasiėmė išrašytą pinigų paėmimo kvitą pinigų nesumokėjęs, o ieškovė pinigų paėmimo kvitą anuliavo. Aplinkybės, jog ieškovė ne pirmą kartą per klaidą atiduoda skolininkui buhalterinės apskaitos dokumentus, o po to juos anuliuoja, ieškovės pozicijos pasikeitimas bylos nagrinėjimo metu sudaro pagrindą abejoti ieškovės paaiškinimų patikimumu ir jais vadovautis.

16. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl skolos priteisimo, jį taip pat grindė liudytojo S. B. parodymais. Liudytojas teigė, kad jam nuvykus su ieškovės išrašyta sąskaita ir vadovo pasirašytu pinigų paėmimo kvitu pas atsakovą, atsakovas pasirašė dokumentus, tačiau pinigų nesumokėjo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vertinant šalių pateiktus įrodymus reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti, suprasti ar kitaip įsisavinti tam tikras aplinkybes, jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų aiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų aiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. spalio 14d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Nagrinėjamoje byloje apklaustas liudytoju buvo asmuo - S. B., kuris yra ieškovės įmonės darbuotojas. Toks asmuo teismo gali būti vertinamas kaip suinteresuotas šalies naudai. Todėl pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas sprendimą vadovavosi subjektyviais, silpnais pagal prigimtį ir suinteresuoto pagal bylos aplinkybes liudytojo parodymais.

17. CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012m. birželio 6d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Nors į bylą pateiktas garso įrašas padarytas be atsakovo sutikimo, tačiau ieškovės vadovo bei atsakovo pokalbis buvo įrašinėjamas atsakovo darbo vietoje, pokalbyje dalyvavo tik šalys, buvo kalbama apie dalykinius reikalus, šiuo atveju garso įrašas gali būti pripažintas leistinu įrodymu. Jeigu šalis siejo teisiniai santykiai, skolininkas sąskaitą yra apmokėjęs, tačiau šias aplinkybės kita šalis – ieškovė - neigia, garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje nepripažįstamas neteisėtu įrodymu rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis. Tokiu atveju garso įrašas galėtų būti pripažintas leistina įrodinėjimo priemone, nes ji padaryta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinto žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principo. Tačiau nagrinėjamu atveju iš garso įrašo neaišku, kada jis yra padarytas. Iš garso įrašo matyti, kad ieškovės vadovas pokalbio pradžioje pasako atsakovui, kad ,,reikia apmokėti‘‘, po to šalys ginčijasi dėl to, ar tinkamai atlikti kadastriniai matavimai. Pokalbio metu ieškovės atstovas nurodė, kad sąskaita yra išrašyta ir ją reikia apmokėti. Nors ieškovės atstovas teigia, kad įrašymo įrenginį nusipirko tikslu įrašyti pokalbį su atsakovu po to, kai jis, pasirašęs ant pinigų paėmimo kvito vieną jo egzempliorių pasiliko sau, o realiai pinigų nesumokėjo, garso įraše apie šias aplinkybes visiškai neužsimenama. 2017m. gegužės 12d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl įrašytame pokalbyje neatsispindi paminėta situacija. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė yra atlikusi ir daugiau kadastrinių matavimų pagal jo užsakymus, šias aplinkybes pripažino ir ieškovės atstovas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad iš garso įrašo turinio, kurią padarė ieškovė, negalima padaryti išvados, jog šalys įrašyto pokalbio metu kalba būtent apie atliktus kadastrinius matavimus, už kuriuos 2016m. kovo 7d. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini). Ieškovės teismui pateiktas garso įrašas negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas pakankamai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.

18. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pateiktų įrodymų visuma ir turinys yra nepakankama faktui, kad atsakovas nesumokėjo pinigų už ieškovės atliktus darbus, įrodyti ir priteisti ieškovei skolą iš atsakovo. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį atsakovui dėl skolos ir palūkanų priteisimo atmesti (CK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovės pateiktas garso įrašas negalėjo būti klausomas, nes jis padarytas neteisėtai. Nors kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakojo apeliacinio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pagal CK 220 straipsnio 2 dalį nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų, kuriuose užfiksuotas privataus asmens gyvenimas, parodymas ar paskelbimas viešame teismo posėdyje leidžiamas tik su to asmens sutikimu. Tačiau, kaip jau buvo paminėta, garso įrašas nėra susijęs su atsakovo privataus gyvenimo pažeidimu, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą pagarsinti garso įrašą viešo teismo posėdžio metu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

20. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju priima naują sprendimą, perskirsto bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje.

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės UAB „Altagis“ ieškinį, jai bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas - 500,00 Eur už atstovavimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, jog yra pagrindas atsakovui iš ieškovės priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

22. Kadangi bylinėjimosi išlaidos pirmojoje instancijoje, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei neviršijo minimalios nustatytos sumos, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

23. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, spręstinas klausimas dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas prašo priteisti 539,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė apie patirtas išlaidas įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovui iš ieškovės priteisti 539,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Altagis“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Altagis“ atsakovui A. B. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 539,00 Eur (penkis šimtus trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.