Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-30 · Administracinė byla Nr. I-711-505/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-30
Bylos Nr.
I-711-505/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
P. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-711-505/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02429-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.5;55.1.1
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui P. J., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. J. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 590 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde, atsiliepime (b. l. 5-10, 70) nurodė, jog jis nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje ir jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose (Nr. 244, 223, 139), kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko teisės aktuose nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos, o kameroje esantys baldai dar labiau mažino plotą. Teigė, jog kamerose trūko vietos prie stalo, trūko spintelių, dėžių, kėdžių, pakabų (daiktus laikė lagaminuose, krepšiuose), iš tualeto sklido nemalonus kvapas, nes įrengta mechaninė ventiliacija nepajėgi išraukti šį kvapą, į kameras nepatekdavo grynas oras, todėl buvo karšta, tvanku, drėgna. Pažymėjo, kad pasivaikščioti galėjo tik vieną valandą per parą, pasivaikščiojimo kiemeliai maži, trūko ploto. Kamerose nesudaryta galimybė skalbti apatinius rūbus, nėra šilto vandens, neįrengta džiovykla. Dušu naudotis galėjo tik vieną kartą per savaitę 10-15 minučių, vesdavo visus kameroje buvusius 6-7 asmenis, o čiaupų buvo tik keturi. Minėjo, jog išduotas čiužinys, užklotas, pagalvė susidėvėję, plėmuoti, kūnas niežėjo. Kamerose nebuvo grafiko dėl visapusiško jų valymo, nebuvo informacijos, pas ką galima kreiptis dėl tokios paslaugos. Kamerose neįrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai. Maistas neskanus, nekokybiškas, atšalęs, porcijos mažos. Atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta pareiškėjui neturtinė žala, kuri pasireiškė nuolatine streso būsena, diskomfortu, emocine depresija, sumažėjusiu pasitikėjimu savimi, sutrikusiu visaverčiu gyvenimu.. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą (b. l. 14-19, 77-79) nurodė, jog pareiškėjui būnant Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) buvo užtikrintas teisės aktų normomis nustatyta asmeniui tenkančio minimalaus ploto norma.

Suimtųjų teisė kas dieną vieną valandą pasivaikščioti gryname ore įtvirtinta ir sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 11 punkte. Pareiškėjui ši teisė buvo užtikrinta: Kauno TI įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 11,22 kv. m iki 17,43 kv. m. Teisės aktai nereguliuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui ploto normos.

Lietuvos higienos normos HN76:2010 21 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Kauno TI sanitarinių mazgų įrengimas visiškai užtikrina higienos normų laikymąsi. Pagal minimo punkto reikalavimą sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, jo konstrukcija neleidžia kanalizacijos dujoms išeiti į patalpą. Taip pat Lietuvos Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kauno TI įrengti sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, užtikrinančią tinkamą kamerų oro kokybę.

Sanitariniame mazge įrengti praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), ji turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, ir pagal tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą atskirtas nuo kameros 2,1 m aukščio atitvarais užtikrinančią higienos normų laikymąsi. Pažymėjo, kad minimame punkte nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Kauno TI įrengdamas sanitarinius mazgus teisės aktų nepažeidžia

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 VI skirsnio 24 str. įtvirtintas reikalavimas, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14.10 p. nustatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas.

Kauno TI įrengti dvejų tipų langai - atidaromi su dvigubais rėmais ir neatidaromi. Kameros su atidaromais langais ventiliuojamos per langus, o sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji ventiliacija. Kamerose, kurių langai neatidaromi veikia mechaninė ventiliavimo sistema - šviežias oras į kamerą įpučiamas, ir ištraukiamas netinkamas. Neatidaromuose languose įrengtos ventiliavimo grotelės

Užtikrinant kamerų higienines sąlygas Kauno TI dėl profilaktinio užkrėstumo kenkėjais ir jų naikinimo yra sudariusi sutartį su Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotimi, kuri pagal sutarties 3.1 p. atlieka vabzdžių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) bei graužikų kontrolę ir naikinimą (deratizaciją). Kauno TI pretenzijų dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikėjui neturi. Pareiškėjas teigia, kad Kauno TI čiužiniai ir antklodės eksploatuojami be užvalkalų, todėl yra purvini. Šis jo teiginys yra melagingas ir siekiantis suklaidinti teismą. Lovos skalbiniai atvykusiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodami ir kas savaitę skalbiami.

Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. l - 88 patvirtinto „Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašo“ 7 punkte nustatyta, kad kiekvienam suimtajam ar nuteistajam suteikiama galimybė 10 min. pasinaudoti dušu, 8 punkte nustatyta, kad esant didesniam suimtųjų skaičiui nei duše yra vietų, galimybė pasinaudoti dušu gali būti pratęsta iki 5 min. Kauno tardymo izoliatoriuje yra trys dušų patalpos po tris vietas ir viena - keturių vietų. Plotai: 10,84; 10,12; 12,16 ir 14,23 kv. m. Absoliučią daugumą Kauno TI laikomų suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušais tvarka patenkina.

Kauno tardymo izoliatoriaus kameros yra įrengtos taip, kaip reikalauja tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Prie stalų gali laisvai sėdėti keturi asmenys. Praktika rodo, kad neretai valgant prie jų susėda ir šeši valgantieji. Asmenys, nesutilpę prie stalų valgo sėdėdami ant lovų.

Aliarminis iškvietimas įrengtas visose Kauno TI kamerose, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjo buvimo metu jie visi veikė. Patikrinus suimtųjų, nuteistųjų pareiškimų, prašymų, pasiūlymų ir skundų nagrinėjimo dokumentus pareiškėjo ar kartu kalėjusių asmenų skundų dėl neveikiančio aliarminio iškvietimo mygtuko nerasta. Laikytina, kad skundo dalis dėl aliarminio iškvietimo mygtukų yra nepagrįsta.

Maisto tiekimą kalinamiems asmenims nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 5 p. Pagal jį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Suimtiesiems nedraudžiama įsigyti papildomai maisto produktų, tai leidžia Įstatymo 28 straipsnio nuostata, teigia, kad suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka.

Patikrinus Kauno TI „Suimtųjų, nuteistųjų pareiškimų, prašymų, pasiūlymų ir skundų bei jų nagrinėjimo dokumentų“ bylas pareiškėjo pareiškimų, prašymų, pasiūlymų ir skundų dėl maitinimo kiekio ir kokybės Kauno TI nerasta. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas buvimo Kauno TI metu maitinimu buvo patenkintas.

Maitinimo paslaugos kokybę (taip pat ir jusliškai ar paragaujant) tikrina Maitinimo paslaugos kokybės ir virtuvės patalpų tikrinimo komisija. Pažymėjo, kad maisto skonis (skanu - neskanu) yra subjektyvus pojūtis, todėl pareiškėjo tvirtinimas, kad Kauno TI išduodamas maistas neskanus yra jo asmeninė subjektyvi nuomonė.

Patikrinus „Atsakymų suimtiesiems, nuteistiesiems į jų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) bei skundus registrą (49)“ pareiškėjo skundų dėl patalynės kokybės nerasta. Atkreipė teismo dėmesį į pateikiamą pareiškėjo kameros kortelę, kurioje išvardinti jam perduoti patalynės reikmenys. Pareiškėjas pretenzijų dėl patalynės kokybės nenurodė.

Jei, kaip pareiškėjas teigia, jo teisės buvo pažeistos, jis galėjo imtis tam tikrų veiksmų, kad neteisėtas elgesys būtų pašalintas. Tačiau pareiškėjas nesikreipė į Kauno TI atsakingus pareigūnus ar kitas valstybės institucijas pagal jų kompetenciją dėl nuteistųjų gyvenimo sąlygų ištyrimo ir gerinimo. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad kalinamas buvo kankinamas, tačiau nepateikė įrodymų, kuo kankinimas pasireiškė ir kokia konkrečiai neturtinė žala, jei tokia buvo, jam buvo padaryta. Mano, kad Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 3 590 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Pareiškėjui, atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 74 str. 1 d.). Pareiškėjo, atsakovės atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo kalinamas perpildytose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Pareiškėjas nurodė, jog jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjo asmens įskaitos kortelės, kameros kortelės (b. l. 80, 81) bei atsakovo parengtos 2017 m. vasario 21 d. pažymos Nr. II-835 „Apie P. J. laikymo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje“ (b. l. 82-90) duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 244, 221, 139, 223, 341, 337, 336 buvo laikomas nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. gegužės 2 d.

Iš teismui pateiktos Kauno TI 2017 m. vasario 21 d. pažymos Nr. II-835 „Apie P. J. laikymo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje“ matyti, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI iš viso buvo laikomas 365 paras, iš kurių 69 paras jo laikymo sąlygos neatitiko Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo laikymo Kauno TI metu, kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, jis buvo 3,21 kv. m, 3,58 kv. m (iki 3,6 kv. m nustatytos normos trūko 0,39 kv. m, 0,02 kv. m gyvenamojo ploto), todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Darytina išvada, jog pareiškėjui kalint Kauno tardymo izoliatoriuje visą laikotarpį (viso 69 paras) nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje. Nors pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie sveikatos būklę, jos pablogėjimą, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą (ABTĮ 56 str. 1 d.), tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerose esantis inventorius užimą kameros gyvenamąjį plotą, todėl realiai tenkantis gyvenamasis plotas dar labiau sumažėja.

Atmestini pareiškėjo teiginiai dėl kameroje esančių baldų užimamo ploto, kadangi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nenumato, kad į šio įsakymo 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-189-422/2015).

Pareiškėjas skunde teigė, jog jis dėl ploto trūkumo buvo priverstas gulėti arba sėdėti..

Byloje pateiktas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-29 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į sporto kambarį, kompiuterių klasę ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) patvirtina, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo dienomis nuo 10 val. iki 16.30 val. ir nuo 17 val. iki 21 val., savaitgaliais bei švenčių dienomis nuo 9 val. iki 15.30 val. suteikta galimybė lankytis sporto kambaryje ir kompiuterių klasėje (Aprašo 4 p.), o suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo dienomis nuo 16.30 val. iki 21 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 15.30 val. sudaryta galimybė sportuoti ir mankštintis pasivaikščiojimo kiemuose su sportine įranga (Aprašo 5 p.) (b. l. 54-56). Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos aprašu sudaryta galimybė įstaigoje suimtiesiems ir nuteistiesiems sportuoti ir mankštintis, gerinant jų fizinę ir sveikatos būklę (b. l. 50-53).

Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog būtent jo kalinimo Kauno TI metu atsakovas pažeidė minėtų tvarkų aprašų nuostatas ir tuo pačiu pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, jog dėl jo pažeistos teisės pajudėti (sportuoti) jis kreipėsi į Kauno TI administraciją, todėl pareiškėjo skundo aplinkybės dėl nesuteiktos galimybės pajudėti (sportuoti) pripažintinos nepagrįstomis (ABTĮ 56 str. 1 d.).

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose trūko vietos prie stalo, trūko spintelių, dėžių, kėdžių, pakabų (daiktus laikė lagaminuose, krepšiuose), iš tualeto sklido nemalonus kvapas, nes įrengta mechaninė ventiliacija nepajėgi išraukti šį kvapą, į kameras nepatekdavo grynas oras, todėl buvo karšta, tvanku, drėgna.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - ir Taisyklės), reglamentuojančių kamerų įrengimą III skyriuje nurodyta, jog kameroje, be kitų nurodytų būtinų inventoriaus daiktų, turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (Taisyklių 14.5 p., 14.6 p., 14.7 p., 14.8 p.). Kamerų baldai ir inventorius turi būti pagaminti ir įrengti taip, kad jų nebūtų galima lengvai išardyti ar naudoti užpuolimui (Taisyklių 17 p.). Iš į bylą pateiktų foto lentelių (b. l. 26, 27) duomenų matyti, jog Kauno TI kamerose esantis inventorius bei jo eksploatavimas atitinka teisinį reglamentavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus nustatė, kad atsižvelgus į kamerų plotus, baldų skaičius bei dydis laikytini pakankamais, kadangi didesnių ir daugiau baldų nebūtų galima laikyti teisės aktų nustatyto dydžio kameroje, todėl atmestini pareiškėjo teiginiai dėl spintelių, kėdžių, dėžių kamerose trūkumo. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus nustatė, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog valgant neužtekdavo vietos prie stalo. Pažymėtina, kad valgymas nėra ilgas procesas, todėl per tą laiką, kurį reikalinga palaukti norint pavalgyti prie stalo, maistas itin neatšąla ir gali būti valgomas sėdint ant lovos. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl netinkamų maitinimosi sąlygų nepripažįstama pažeidimu pagal Konvencijos 3 straipsnį, o kituose teisės aktuose ši kalinamojo teisė nėra reglamentuojama ir negali lemti neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų dėl Kauno TI gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos ventiliacijos, drėgmės. Atsakovas nepateikė ginčo laikotarpiu tikrintų kamerų, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, drėgmės galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (ventiliacijos, drėgmės) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl minėtų kalinimo sąlygų neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas teismui nurodė, kad į pasivaikščiojimo kiemelius buvo išvedamas tik vienai valandai, o patys pasivaikščiojimo kiemeliai labai maži.

Suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimo gryname ore tvarką nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis, įtvirtinantis nuostatą, jog suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiuo atveju pareiškėjas neneigia, kad 1 valandos trukmės pasivaikščiojimai buvo užtikrinti, todėl pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamos pasivaikščiojimų trukmės taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemuose vienam asmeniui tenkančio ploto normos pažeidimo, atmestini kaip nepagrįsti, nes nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 18-21 punktuose, reglamentuojančiuose pasivaikščiojimo kiemų įrengimą, nei Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.), patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, nei Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio d. įsakymu Nr. V-908 vienam asmeniui tenkanti pasivaikščiojimo kiemo ploto norma nėra nustatyta.

Pareiškėjas minėjo, kad nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti rūbų ir juos išsidžiovinti, kamerose neįrengta karšto vandens tiekimo sistema.

Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose, patvirtintose teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad tardymo izoliatorių kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas, metalinė lova, spintelė, stalas, 2 taburetės arba stalo ilgio suoliukai, maisto produktų spintelė arba lentyna, sieninė viršutinių drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, valymo inventorius ir elektrinis virdulys. Skalbinių džiovyklos įrengimas nėra nustatytas. Drabužių džiovinimo įranga pagal reikmę turi būti įrengiama džiovykloje. Cituojamas teisės aktas nenumato galimybės įrengti viršutinių rūbų džiovinimo vietos kameroje, tačiau įpareigoja tardymo izoliatoriaus administraciją įvertinti reikmę ir džiovinimo įrangą įrengti atskiroje patalpoje – džiovykloje. Kamerose išsiskalbtus rūbus kalintys asmenys gali džiovintis sanitariniuose mazguose, kuriuose veikia ištraukiamoji ventiliacija (b. l. 30, 31).

Į bylą pateiktas Kauno TI direktoriaus 2009 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-117 (2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1-17 redakcija) patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos aprašas (b. l. 48-49) patvirtina, kad asmeniniai rūbai yra skalbiami. Pagal aprašo 3 p. suimtieji ir nuteistieji šia paslauga gali pasinaudoti kartą per savaitę. Iš suimtojo ar nuteistojo asmeninės sąskaitos rezervuojama pinigų suma, kuri atlikus paslaugą, bus išskaičiuota (Aprašo 10 p.). Minėto aprašo 11 p. reglamentuota, jog suimtasis ar nuteistasis, negaunantis piniginių įplaukų ir kurio nelanko giminės bei artimieji, raštu kreipiasi į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininką dėl galimybės išskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių rūbų (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) įstaigos skalbykloje, bet ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Byloje nepateikta įrodymų (jų nepateikė ir pareiškėjas), jog neturėdamas asmeninių lėšų, būtų kreipęsis dėl viršutinių rūbų skalbimo. Pažymėtina, jog teisė aktai nenumato karšto vandens tiekimo kamerose. Todėl atmestini pareiškėjo teiginiai dėl nesudarytų sąlygų rūbų skalbimui ir džiovinimui bei dėl kamerose netiekiamo karšto vandens.

Pareiškėjas nurodė, kad į dušą vesdavo visus kameroje gyvenančius žmones, nors dušų tik keturi, todėl neužtekdavo skirto liko nusiprausti po dušu.

Lietuvos Respublikos vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu ir gauti išskalbtą patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) ir apatinius drabužius. Iš byloje pateikto Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1-209 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašo matyti, jog kiekvienam suimtajam ar nuteistajam suteikiama galimybė 10 min pasinaudoti dušu (13 punktas), esant didesniam suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui nei duše vietų, galimybė pasinaudoti dušu pratęsiama 10 min (14 punktas) (b. l. 38-39).

Minėtas aplinkybes patvirtino ir pats pareiškėjas savo skunde, pažymėdamas tik tai, kad prausimuisi po dušu skirta per mažai laiko. Taigi, Kauno TI užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų teisę pasinaudoti dušu, ne rečiau kaip kartą per savaitę, kaip numatyta Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 68 punkte (Higienos norma, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) ir Higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte. Atsakovo veiksmuose neteisėtos veiklos požymių nėra, dėl to pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo šiuo klausimu yra atmestini.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog išduodami čiužiniai, užklotai, pagalvės blogos kokybės.

Tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose, tiek Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1-109 patvirtintoje suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodamų higienos priemonių, patalynės, kito inventoriaus aprūpinimo ir naudojimo pagal paskirtį tvarkos apraše numatyta, kad kiekvienam naujai atvykusiam į įstaigą suimtajam (nuteistajam) išduodamos higienos priemonės (skalbiamasis muilas, tualetinis muilas, tualetinis popierius), patalynė (paklodė, užvalkalas antklodei, užvalkalas pagalvei) bei kitas inventorius (čiužinys, pagalvė, antklodė, rankšluosčiai 2 vnt., lėkštė, dubenėlis, puodelis, šaukštas) (4 punktas) (b. l. 45-46). Iš byloje pateikto tardymo izoliatoriui (kalėjimui) priklausančių daiktų, išduotų kalinamajam (nuteistajam) laikinai naudotis, sąrašo matyti, jog teisės aktais nustatytą patalynės ir kito inventoriaus kiekį gavo, už gautus daiktus pasirašė, pasirašė, pretenzijų neturėjo (b. l. 81). Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovas pažeidė minėtų aktų nuostatas ir tuo pačiu pareiškėjo teises ir teisėtus interesus (sanitarijos poreikius), todėl atmestinas pareiškėjo teiginys dėl čiužinių, užklotų, pagalvių eksploatavimo reikalavimų pažeidimų (ABTĮ 56 str. 1 d.).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerose nebuvo grafiko dėl visapusiško jų valymo, nebuvo informacijos, pas ką galima kreiptis dėl tokios paslaugos

Pažymėtina, jog pagal Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos aprašą (toliau – Tvarka), patvirtintą Kauno TI direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji (b. l. 44). Tvarkos 6 punkte numatyta, kad atsakingas už kamerų tvarkymą asmuo tvarko kamerą, plauna grindis, sanitarinius įrengimus, vėdina patalpas ir palaiko kameroje švarą bei tvarką. Pagal Pagrindinio gyvenamųjų patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2010 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1-99, 4 punktą pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą atlieka visi toje patalpoje esantys suimtieji ir nuteistieji (b. l. 43). Pareiškėjas teigė, kad nebuvo jokio pagrindinio patalpų valymo, todėl spręstina, kad pareiškėjas bei kartu su juo kalėję asmenys nevykdė numatytos pagrindinio gyvenamųjų patalpų valymo vykdymo tvarkos reikalavimų.

Pagal Suimtiesiems ir nuteistiesiems higienos priemonių išdavimo taisykles, patvirtintas Kauno TI direktoriaus 2013 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1-248, asmenims išduodamos higienos priemonės, skirtos kamerų, kriauklių, unitazų ir kt. valymui ir dezinfekavimui (b. l. 47). Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno TI administraciją dėl neišduodamų priemonių kamerų tvarkymui, o Kauno TI administracija pareiškėjui atsisakė suteikti prašomas priemones. Teismas konstatuoja, kad šis pareiškėjo skundo reikalavimas laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skundžiasi, jog kamerose nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas nustato, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Kaip nurodė, atsakovės atstovas, aliarminis iškvietimas įrengtas visose Kauno TI kamerose, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), pareiškėjo buvimo metu jie visi veikė (b. l. 77). Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog nesant iškvietimo mygtuko, jis jautėsi nesaugus, blogai miegojo. Tačiau šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais apie pareiškėjui realiai kilusią žalą dėl minėtos aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs nusiskundimus įstaigos administracijai dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo.

Pareiškėjas minėjo, kad tiekiamas maistas buvo neskanus, nekokybiškas, atšalęs, porcijos mažos.

Dėl pareiškėjui Kauno TI tiekto maisto teismas pažymi, kad Maitinimo organizavimo taisyklėse nustatyta, jog maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei. Remiantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas maitinami pagal „Valgiaraštį dirbantiems vyrams“, „Valgiaraštį dirbančioms moterims“, „Valgiaraštį nepilnamečiams“, „Valgiaraštį nėščioms moterims“, „Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims“, „Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams)“, „Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms)“ atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes maistą subalansuojant individualiai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytos Maitinimo organizavimo taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, jog specialus maitinimas asmenims skiriamas esant gydytojo(ų) specialisto(ų) išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015, 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1778-442/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad gydytojas būtų rekomendavęs ar skyręs specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas. Nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos skirti kitokį nei racionalų, t. y. tinkamą maitinimą, darytina išvada, kad Kauno TI neturėjo individualiai koreguoti pareiškėjo maitinimo. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas kitų pretenzijų Kauno TI tiektam maistui nereiškė, o byloje nėra duomenų apie netinkamą tiekiamo maisto kokybę, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog Kauno TI pareiškėjui buvo tiekiamas nekokybiškas maistas.

Byloje duomenų apie pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimą būtent dėl jo kalinimo sąlygų Kauno TI vertinamuoju laikotarpiu nėra pateikta. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba (b. l. 99-101). Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 15 str. 1 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kalinimas perpildytose kamerose nurodytu kalinimo laikotarpiu sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią. Dar daugiau, toks perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, kas savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam 3 590 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Kauno TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų. Byloje nepateikta įrodymų, kad nagrinėjamu atveju būtent kalinimas pažeidžiant nustatytą minimalaus ploto reikalavimą, pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad Kauno TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (pvz., už kiekvieną praleistą dieną Kauno tardymo izoliatoriuje kalinamiems asmenims yra priteisiamas vidutiniškai nuo 4 iki 7 eurų atlyginimas už vieną kalinimo netinkamomis sąlygomis dieną (žr. 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1992-624/2015; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015, 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-342-858/2015) bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 3 590 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 420 Eur, kuri ir priteistina pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, o kita pareiškėjo skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui P. J. (gim. (duomenys neskelbtini) ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (kodas (duomenys neskelbtini) ), 420 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė