- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-22
- Bylos Nr.
- eAS-649-556/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02617-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės meras
- Advokatai
- Laura Daumantaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės merui dėl potvarkio panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė (toliau – ir Bendruomenė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės mero potvarkį „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo“ (toliau – ir Potvarkis).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. Kauno miesto savivaldybės interneto tinklapyje buvo paskelbta informacija apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), detaliojo plano keitimą, kurio tikslai: 1) padalyti žemės sklypą į du žemės sklypus, suformuojant atskirą žemės sklypą kapinėms; 2) sudaryti sąlygas darniai Kauno miesto savivaldybės teritorijos raidai, nuosekliai erdvinės ir funkcinės integracijos politikai įgyvendinti, teritorijų sanglaudai, kompleksiškai spręsti socialinius uždavinius; 3) numatyti nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą, tikslingą naudojimą ir pažinimą; 4) derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų. Potvarkiu pradėtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto valdybos 1997 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 449 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano ir miesto valdybos 1993 m. spalio 5 d. potvarkio Nr. 1203-v pripažinimo netekusiu galios“, keitimas. Potvarkis ne tik, kad sukels pareiškėjui materialias neigiamas teisines pasekmes – juo duodama eiga detaliajam planavimui, kurio tikslai aiškiai nesuderinami su pareiškėjo veikla, atliekamomis funkcijomis ir interesais, tačiau ir sudaro pagrindus iš pareiškėjo valdymo ar pareiškėjo siekiamos nuosavybės paimti žemės sklypą ar didžiąją jo dalį.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė priimti Bendruomenės skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti 22,50 Eur žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas, įvertinęs ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, nurodė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. LVAT taip pat ne kartą yra nurodęs, jog vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu ketina inicijuoti teisme ginčą dėl Potvarkio panaikinimo, kuriuo pradėtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinto Kauno miesto valdybos 1997 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 449, keitimas, nustatyti planavimo tikslai, pavesta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti minėto sklypo detaliojo plano keitimą. Iš skundo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su galimu žemės sklypo padalijimu.
Teismas pažymėjo, kad detalieji planai priskiriami kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams, rengiamiems vietovės lygmeniu (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 242 p.). Ginčijamu Potvarkiu pradedamos žemės sklypo detaliojo plano keitimo procedūros turi būti atliekamos laikantis Teritorijų planavimo įstatyme nustatytų teritorijų planavimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą (Teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 1 d.). Rengiant detalųjį planą, teritorijų planavimo procesą sudaro trys etapai: 1) parengiamasis; 2) rengimo; 3) baigiamasis (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 1 d.; Taisyklių 251 p.). Kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 7 d.). Detaliųjų planų keitimą ir koregavimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 312 p.). Parengiamajame etape planavimo organizatorius, be kita ko, aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į Taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios išduotų planavimo sąlygas (Taisyklių 256.4 p.). Baigiamajame etape kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai viešinami (vyksta supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiūlymų nagrinėjimas ir konsultavimasis arba viešas svarstymas), derinami teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje, tikrinami teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinami ir registruojami Teritorijų planavimo dokumentų registre (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 6 d.).
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi galimybę savalaikiai dalyvauti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo procese, teikti pastabas ir pasiūlymus detaliojo plano keitimo organizatoriui Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodyta tvarka. Kadangi ginčijamu Potvarkiu detaliojo plano keitimo procedūros tik pradedamos, nėra priimti jokie teritorijų planavimo sprendiniai, o tik išspręstas procedūrinis klausimas dėl detaliojo plano keitimo procedūros pradžios, todėl Potvarkis laikytinas tarpiniu procedūriniu dokumentu, negalinčiu sukelti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Teismas akcentavo ir tai, kad įvairiose detaliojo plano keitimo (planavimo proceso) stadijose gali būti priimtas ir pareiškėjo pageidaujamas sprendimas (pvz., žemės sklypo keitimo detaliajam planui gali nepritarti Teritorijų planavimo komisija, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, teritorijų planavimo dokumentas nepatvirtinamas, ar pan.).
Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, suformuluotą reikalavimą ir prie skundo pridedamus dokumentus, teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas Potvarkis yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nepažeidžiantis pareiškėjo teisių ar įstatymais saugomų interesų, negali būti teisme nagrinėtinos bylos objektu, todėl skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas pastebėjo ir tai, kad teismui teikiamą skundą pasirašė advokatė Laura Daumantaitė. Prie skundo pridedamas sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. TPS101278-15-0618 išrašas patvirtina, kad advokatė įsipareigojo atstovauti Bendruomenę dėl valstybinės žemės nuomos. Nagrinėjamu atveju ginčas keliamas dėl žemės sklypo detaliojo plano keitimo. Nesant pateikto pilno sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. TPS101278-15-0618 dokumento (pateiktas išrašas), teismui kilo abejonių, ar skundą teismui pareiškėjo vardu pateikė (jį pasirašė) įgaliotas vesti bylą asmuo (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).
Nagrinėjamu atveju skundas nėra priimtas, todėl pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nespręstas. Atsisakius priimti skundą, grąžintas už šį skundą sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).
III.
Pareiškėjas Bendruomenė atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo dėl Potvarkio panaikinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju Potvarkis ne tik sukels, tačiau jau ir dabar sukelia pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes, kadangi jis 1998 m. kovo 9 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N19/98-0274 pagrindu norimą detaliuoju planu suplanuoti Žemės sklypą nuomojasi iš Lietuvos Respublikos ir jame vykdo islamiškų pamaldų, apeigų ir kitos socialinės-religinės veiklos organizavimą. Be to, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2356-423/2022 pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) yra įpareigota priimti sprendimą dėl neatlygintino suteikimo pareiškėjui nuosavybėn šį Žemės sklypą, ir tik dėl to, kad NŽT neteisėtai nevykdo šio įsiteisėjusio teismo sprendimo, pareiškėjas dar nėra jo savininkas. Potvarkis ne tik, kad sukels pareiškėjui materialias neigiamas teisines pasekmes – juo duodama eiga detaliajam planavimui, kurio tikslai aiškiai nesuderinami su pareiškėjo veikla, atliekamomis funkcijomis ir interesais. Kol galioja pareiškėjo norimas ginčyti Potvarkis, tol NŽT juo remsis ir neperdavinės pareiškėjo nuosavybėn Žemės sklypo. Potvarkio 4 punkte nurodyta, kad šis potvarkis per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas teismui. Kartu su šiuo atskiruoju skundu teikiamas ir dėl techninės klaidos su pradiniu skundu nepateiktas Bendruomenės ir Advokatų profesinės bendrijos sudarytas susitarimas prie sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. TPS101278-15-0618, kad Bendrijai buvo pavesta spręsti visus ginčus dėl Žemės sklypo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad ginčijamu Potvarkiu detaliojo plano keitimo procedūros tik pradedamos, nėra priimti jokie teritorijų planavimo sprendiniai, o tik išspręstas procedūrinis klausimas dėl detaliojo plano keitimo procedūros pradžios, todėl Potvarkis laikytinas tarpiniu procedūriniu dokumentu, negalinčiu sukelti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog Potvarkis ne tik, kad sukels pareiškėjui materialias neigiamas teisines pasekmes – juo duodama eiga detaliajam planavimui, kurio tikslai aiškiai nesuderinami su pareiškėjo veikla, atliekamomis funkcijomis ir interesais. Be to, Potvarkio 4 punkte nurodyta, kad šis potvarkis per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas teismui.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-289-552/2021; 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-408-520/2021 ir kt.). Dėl to skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-408-520/2021). Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-289-552/2021; 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-408-520/2021).
Pareiškėjo skundžiamu Potvarkiu Kauno miesto savivaldybės meras, vadovaudamasis, be kita ko, Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi (detalieji planai pradedami rengti merui priėmus sprendimą dėl detaliojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų; detaliųjų planų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius) nusprendė pradėti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto valdybos 1997 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 449, keitimą, nustatė planavimo tikslus, pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti nurodyto detaliojo plano keitimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Potvarkio turinį, teisinį reguliavimą (Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas dėl detaliojo plano keitimo, teritorijų planavimo proceso etapų), sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Potvarkiu yra išspręstas procedūrinis klausimas dėl detaliojo plano keitimo procedūros pradžios, jis yra priimtas pradiniame etape, juo nėra priimami jokie teritorijų planavimo sprendiniai, o tik pavesta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti nurodyto detaliojo plano keitimą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiamas Potvarkis yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriuo sudarytos prielaidos pradėti detaliojo plano keitimo procedūrą.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl Potvarkyje nurodytos apskundimo tvarkos, pažymi, kad skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl administracinio akto gali būti paduotas skundas administraciniam teismui, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2023 m. lapkričio 21 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas nurodė, kad išlaidas patyrė dėl to, jog Potvarkyje buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas teismui. Atsižvelgus į priimtą teismo procesinį sprendimą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.