Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Židinys“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo L. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundu argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė konstatuodamas, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad 2017 m. balandžio 25 d. Administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartimi Nr.DB-SUT_PUVDGN-17-009 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigoja teikti namui, adresu (duomenys neviešinami), administravimo, eksploatavimo, komunalines paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, paslaugos buvo suteiktos. Ieškovė nesutikdama su skundžiamu sprendimu argumentuoja, kad pateikti statinio apžiūros aktai patvirtina, kad tam tikra apimtimi paslaugos atsakovei buvo suteiktos. Be to nurodė, kad ieškovės apskaitos per valstybinę mokesčių inspekciją duomenys rodo, kad atsakovas priėmė ir apskaitė ieškovo teiktas už paslaugas sąskaitas. Taip pat ieškovė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir prašo jį mažinti.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

12. Remiantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (4 dalis).

13. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai. Paslaugų teikėjas turi teisę reikalauti atlyginimo tik už suteiktas paslaugas, kurios patenkina kliento interesus. Būtent paslaugų teikėjui tenka tinkamo paslaugų suteikimo fakto įrodinėjimo našta. Jeigu paslauga lieka nesuteikta ar suteikta netinkamai, neatsiranda ir kliento pareigos ją apmokėti. Pagal šio straipsnio 3 dalį, suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.

14. Byloje kyla ginčas dėl paslaugų sutarties vykdymo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei paslaugas. Šios Sutarties priede (bendroji dalis) numatyta, kad paslaugos – tai Administratoriaus teikiamos gyvenamųjų namų administravimo, eksploatavimo, priežiūras ir kitos paslaugos. Administravimas – gyvenamųjų namų butų bei kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai Administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Administratorius (ieškovė) įsipareigojo: Teikti Paslaugas vadovaujantis 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintu STR 1.12.05:2002 (2010-12-31 redakcija STR 1.12.05:2010) „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo, taip pat kitais gyvenamųjų namų administravimą ir priežiūrą reguliuojančiais teisės aklais (2.1.1. punktas); Stebėti ir vertinti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų būklę bei savininkų lėšomis organizuoti ir vykdyti jų remonto, atstatymo darbus (2.1.2. punktas); Teikti arba organizuoti paslaugų teikimą gyvenamajame name, kuriame Patalpų savininkas turi Patalpas. Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumai pageidaujant, už papildomą atlygį organizuoti kitų, šioje Sutartyje ar teises aktuose nenumatytų paslaugų teikimą ar dorini atlikimą (2.1.3. punktas) ir kt. Taigi, ieškovė be kita ko, įsipareigojo paslaugas teikti vadovaudamasi 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ reikalavimais. Pavyzdiniuose nuostatuose nurodyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Pavyzdinių nuostatų 3 punktas).

15. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae), tai reiškia, jog apeliacinėje instancijoje negalima remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos pirmosios instancijos teismo. Draudžiama apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą grįsti skundą aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme.

16. Apeliaciniu skundu ieškovės yra teigiama, kad ieškovės apskaitos per valstybinę mokesčių inspekciją duomenys rodo, kad atsakovė priėmė ir apskaitė ieškovo teiktas už paslaugas sąskaitas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šių argumentų ieškovė pirmosios instancijos teisme neteikė, pirmosios instancijos teismas jų netyrė ir dėl jų nepasisakė. Tai lemia, jog tokie (pirmosios instancijos teisme nenurodyti) argumentai nevertintini ir apeliaciniame procese ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

17. Ieškovė apeliaciniu skundu argumentuoja, kad visa apimtimi ieškinio atmesti nebuvo pagrindo, kadangi ieškovė pateikė statinio apžiūros aktus, kurie įrodo, kad paslaugos atsakovei buvo suteiktos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vienas aktas yra net ne (duomenys neviešinami) apžiūros aktas, o kiti surašyti nesilaikant Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“ nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad paslaugų suteikimo faktą atsakovei patvirtina statinio apžiūros aktai dėl toliau nurodomų priežasčių.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė į bylą pateikė keturis statinių apžiūros aktus: 2018 m. rugsėjo 17 d., 2019 m. sausio 15 d., 2020 m. gruodžio 18 d., 2021 m. spalio 22 d. Nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 18 d. statinio apžiūros aktas yra statinio, kuris yra adresu Šaulių g. 16, Klaipėda. Taigi, šis statinio apžiūros aktas yra netgi ne to pastato dėl kurio administravimo kilo ginčas byloje. Vadinasi, ieškovei pirmosios instancijos teismui pateikė tris statinio, esančio (duomenys neviešinami), apžiūros aktus, kuriais įrodinėja paslaugų suteikimo faktą atsakovei.

19. Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“ 88.3 punkte nurodoma, kad periodines namo apžiūras organizuoja ir atlieka techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas namo inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, dalyvaujant namo savininkų atstovui (jei išrinktas). Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (93 punktas). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (95 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinierinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (96 p.). Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane. Jei dėl paskelbtos nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino valstybės ar savivaldybės teritorijoje, siekiant užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą, būtina atlikti sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus, jie organizuojami ir atliekami pagal atsakingų institucijų rekomendacijas ar nurodymus (97 punktas). Ilgalaikį planą ir lėšų kaupimą plane numatomiems darbams valdytojas derina su namo savininkais, organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka namo savininkų patvirtintų ilgalaikių planų įgyvendinimą (98 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jei atsakovės nedalyvavimą statinio apžiūroje ieškovė ir galėtų pagrįsti, tačiau to, kad apie statinio apžiūros aktus atsakovė buvo informuota ieškovė nepateikė jokių duomenų. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas į statinio apžiūras turėjo būti kviečiamas atsakovės atstovas ir statinių apžiūros aktai turėjo būti pateikti atsakovei po to, kai jie buvo sudaryti, kad būtų sprendžiama dėl nustatytų statinio aktais trūkumų ir organizuojami tvarkymo darbai, tačiau ieškovė šioje byloje nepateikė jokių įrodymų nei, kad atsakovės atstovė dalyvavo apžiūrint statinį, nei, kad jai buvo pateiktas susipažinti statinio apžiūros aktas. Kaip nustatyta iš 2018 m. rugsėjo 17 d. statinio apžiūros akto statiniui jau 2018 m. kaip vienas iš defektų konstatuotas stogo dangos pažeidimas, aptiktas vienos įlajos nesandarumas ir rekomenduojama atlikti lokalius dangos, įlajos remonto darbus. 2019 m. sausio 15 d. statinio apžiūros akte konstatuota, kad būtina pakeisti elektros instaliaciją, kad ji atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus, atlikti stogo renovacijos darbus, kadangi stogo danga vietomis nesandari. Jeigu ieškovė teigia, kad statinio apžiūros aktai įrodo, kad šių statinio apžiūros aktų apimtimi buvo suteiktos paslaugos, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad pagal statinio apžiūros aktus buvo atlikti kokie nors remonto darbai ar apie jų būtinumą būtų buvusi informuota atsakovė, statinio apžiūros aktai buvo surašyti nesivadovaujant Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“ numatyto reglamentavimo, negalima konstatuoti, kad statinio apžiūros aktai įrodo, kad ieškovė suteikė paslaugas atsakovei. Be viso to, kad statinio apžiūros aktai surašyti nedalyvaujant atsakovei, jos nesupažindinus su statinio apžiūros aktais, jei ieškovė mano turinti teisę į atlygį už paslaugas, kurias apima statinio apžiūros aktai, visiškai neaišku, kodėl už statinio apžiūros aktus nuo 2018 m. sąskaitos už šias ieškovės įvardijamas statinių apžiūros paslaugas, nebuvo teikiamos atsakovei nuo 2018 m.

21. Nagrinėjamu atveju nors ieškovė argumentuoja, kad paslaugos bent jau dalinai buvo suteiktos, kadangi tai pagrindžia statinio apžiūros aktai. Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“ 88.3 punkte nurodoma, kad būtent periodines namo apžiūras organizuoja ir atlieka techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas namo inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, dalyvaujant namo savininkų atstovui (jei išrinktas). Ieškovė šiuo atveju pateikė sutartį, kuri buvo sudaryta su bendrija, taigi, ieškovė turėjo duomenis apie namo atstovą. Taigi, pagal teisinį reglamentavimą į statinio apžiūras turėjo būti kviečiamas namo atstovas. Tačiau ieškovė, minėta, nepateikė duomenų nei apie tai, kad namo savininkų atstovas buvo informuotas apie atliekamą statinio apžiūrą, nei apie tai, kad namo atstovas dalyvavo atliekant statinio apžiūrą. Be kita ko nėra duomenų ir apie tai, kad statinio apžiūros aktai būtų buvę pateikti namo savininkų atstovui. Minėta, kad statinio apžiūros aktuose konstatuoti defektai, tačiau nepateikta duomenų apie tai, kad aktai būtų teikti namo savininkų atstovui susipažinti. Taigi, statinio apžiūros aktai negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais, kad ieškovė suteikė paslaugas atsakovei.

22. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė į civilinė bylą pateikė sąskaitas už 2017 m. – 2018 m. laikotarpį. Tačiau visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nebuvo įrodyta, kad šios sąskaitos būtų buvusios teiktos atsakovei ir byloje nenustatyta, kad atsakovė žinojo apie tai, kad jai išrašytos sąskaitos už paslaugas už kurias atsakovei kilo pareiga atsiskaityti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti tiek paslaugų pagal sutartį teikimą, tiek ir sąskaitų už suteiktas paslaugas pateikimą atsakovei ar pastato patalpų savininkams, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė PVM sąskaitas – faktūras išrašytas atsakovei už administravimą laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio. Sutarties bendrosios dalies 1.2 punkte nurodo, kad už suteiktas paslaugas priskaičiuotus mokesčius patalpos savininkas atsiskaito kiekvieną mėnesį pagal pateikiamas PVM sąskaitas – faktūras. Pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas apmokėjimo terminas – per 30 dienų. Tačiau šių teismui pateiktų sąskaitų apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepakanka konstatuoti nei, kad paslaugos buvo suteiktos, nei kad atsakovei kilo pareiga atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas. Juo labiau, kad ieškovė šias sąskaitas pateikė tik teismui, tačiau nepateikė įrodymų, kad sąskaitos buvo teiktos atsakovei, jei paslaugos buvo teikiamos nuo 2017 metų. Šiuo konkrečiu atveju būtent paslaugų teikėjui teko tinkamo paslaugų suteikimo fakto įrodinėjimo našta, kurios ieškovė neįrodė ir niekaip nepateisino to, kodėl tik praėjus daugiau nei penkeriems metams kreipėsi į teismą dėl skolos už namo administravimo paslaugas.

23. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė 2019 m. gegužės 21 d. atsakovei siuntė skolos suderinimo aktą. Skolos suderinimo aktu ieškovė atsakovės prašė patvirtinti, kad galutinis skolos likutis yra 2 873,49 Eur. Atsakovės buhalterė nurodė, kad skolos likutis 0,00 Eur bei paprašė nurodyti, pagal kokius dokumentus ieškovė skaičiuoja skolą. Atsakovei neapmokėjus pagal skolos suderinimo aktą nurodytos sumos, nesutinkant su nurodyta suma, ieškovė nesiėmė veiksmų, kad pateikti daugiau duomenų atsakovei dėl nurodomos susidariusios skolos ar prisiteisti skolą ir tik 2022 m. liepos 5 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės.

24. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstytą, taip pat į tai, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės apmokėjimo už paslaugas pagal ginčo šalių sudarytą sutartį, tuo labiau, jog šių paslaugų suteikimo fakto nepatvirtina byloje esanti medžiaga.

25. Skundžiamame sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės po 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir trečiajam asmeniui. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir trečiajam asmeniui pritesimo ir prašo bylinėjimosi išlaidas mažinti. Nurodo, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos per didelės ir mažintinos atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, vyko tik vienas teismo posėdis, buvo teikiama pasikartojanti informacija.

26. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės atstovas pirmosios instancijos teismui prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė išlaidos, susijusios su atsiliepimo į ieškinį surašymą, susipažinimas su atsakovo pateiktais dokumentais, dalyvavimas bylos nagrinėjime, papildomų įrodymų rinkimas. Iš viso nurodė, kad patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė įrodymus, kurie pagrindė atsakovės apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas. Trečiasis asmuo nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 2 420 Eur. Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas sudarė atsiliepimo į ieškinį parengimas ir pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad už teisines paslaugas apmokėta.

28. Rekomendacijų 7, 8.2 punktai numato, kad už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčius. Atsakovė atsiliepimą į ieškinį pateikė 2022 m. rugsėjo 29 d. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. I ketvirtį buvo 1 729,90 Eur. Trečiasis asmuo atsiliepimą į ieškinį pateikė 2023 m. sausio 20 d. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. II ketvirtį buvo 1 780,5 Eur.

29. Taigi, vien įvertinus išlaidas, kurios buvo patirtos atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimams į ieškinį rengti, jos neviršija maksimalaus leidžiamo priteisti dydžio už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Atsakovės atveju maksimalus dydis už atsiliepimą į ieškinį pateikimą būtų 4 324,75 Eur, o trečiojo asmens būtų 4 451,25 Eur. Taigi, nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovei ir trečiajam asmeniui per didelės.

30. Taip pat nustatyta, kad byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį 2023 m. sausio 25 d. Posėdis truko 51 minutę. Rekomendacijų 9 p. numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 8.19 p. numato, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Taigi, šiuo atveju maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis už atsakovės atstovavimą teismo posėdyje būtų 172,99 Eur, o trečiojo asmens – 178,05 Eur.

31. Taip pat nustatyta, kad atsakovė teikė papildomus įrodymus 2022 m. lapkričio 17 d. ir lapkričio 18 d. teismui pateikė įrodymus, kad atsakovė sudarius sutartis su kitais paslaugų teikėjais, 2022 m. gruodžio 21 d. ir 2023 m. sausio 24 d. pateikė rašytinius įrodymus. Rekomendacijų 8.16 punktas numato, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4. Taigi, šiuo atveju atsakovė pateikė keturis prašymus dėl įrodymų prijungimo prie civilinės bylos, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme apėmė ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas už papildomų įrodymų rinkimą, kurių maksimalus galimas reikalauti atlyginti dydis šiuo atveju būtų 2 767,84 Eur (0,4x1 729,90x4).

32. Ieškovė teigia, kad trečiasis asmuo neteikė jokių reikšmingų duomenų byloje, o tik pasikartojančią informaciją. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutartį dėl kurios pasirašymo ir paslaugų teikimo kilo ginčas, pasirašė buvęs atsakovės valdybos pirmininkas L. A.. Į bylą jis buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, kadangi buvo nuspręsta, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Iš informacinės pažymos nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 21 d. posėdžio metu ieškovės atstovas prašė trečiojo asmens dalyvavimą pripažinti būtinu kitame posėdyje, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Trečiasis asmuo teikė atsiliepimą į ieškinį, 2023 m. sausio 25 d. trečiojo asmens atstovas dalyvavo posėdyje. Manytina, kad trečiojo asmens atstovui reikėjo laiko susipažinimui bylos situacija, šalių pateiktais įrodymais, jų pozicijomis, bei laiko trečiojo asmens konsultavimui ir atsiliepimo į ieškinį parengimui, pasirengimui dalyvauti teismo posėdyje. Todėl išlaidos ir jų dydis laikytinos pagrįstomis.

33. Teisėjų kolegija nemato pagrindo mažinti atsakovei ir trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi įvertinus atsakovės ir trečiojo asmens atstovų darbo laiko sąnaudas, procesinių dokumentų turinį ir apimtis priteistos atsakovei ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos po 2 420 Eur pirmosios instancijos teisme nelaikytinos per didelės, o kaip tik proporcingos ir adekvačios nagrinėjamos bylos kontekste.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimai buvo atmesti, teisingai nustatė ir įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020). Teisėjų kolegija įvertino esminius apeliacinių skundų argumentus ir dėl jų pasisakė, dėl kitų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

37. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinį skundą atmetus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

38. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 1 210,00 Eur. Pateikė tai pagrindžiančius duomenis.

39. Trečiasis asmuo pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 968,00 Eur. Pateikė tai pagrindžiančius duomenis.

40. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, taigi, ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovei ir trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina visa apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Židinys“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ 1 210 Eur (tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui L. A. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.