Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui J. R. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – VASA) teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo J. R.: 1) 9,46 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos (toliau – Rinkliava), susidariusios už 2021 m..; 2) 0,51 Eur delspinigių; 3) 24,20 Eur atstovavimo išlaidų.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti elektroniniu paštu. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei delspinigių priteisimo.

Nustatyta, kad teisme gautas VASA prašymas priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą 9,46 Eur už 2021 m., susidariusių 0,51 Eur delspinigių bei 24,20 Eur atstovavimo išlaidų.

Byloje yra pareiškėjos atsakovui suformuoti mokėjimo pranešimai, kurie patvirtina susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį.

Iš byloje esančių valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas, esantis Vilniaus miesto savivaldybėje, todėl atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Rinkliavos nuostatai nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 6.6 papunktis (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.).

Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 39 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.). Kaip apskaičiuojama rinkliavos pastovioji ir kintamoji dalys nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja Rinkliavų nuostatų 52 punktas. Rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.

Rinkliavų nuostatų 59 punkte (redakcija galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad administratorius suformuoja ir rinkliavos mokėtojams iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. pateikia mokėjimo pranešimą už nekilnojamojo turto objektus, kuriems galima nustatyti tikslų plotą. Mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį); tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos; pasirinkus mokėjimus kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos (Rinkliavos nuostatų 60 punktas (redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.).

Rinkliavų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą vietinę rinkliavą, išskyrus atvejus, kai už vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus taikomos šios straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos teisinės pasekmės, savivaldybės taryba turi teisę nustatyti delspinigius. Pažymėtina, kad delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal MAĮ nustatyto delspinigių dydžio. Rinkliavos nuostatų 83 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) buvo/yra nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 84 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą. Delspinigių dydis yra apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį (Rinkliavos nuostatų 86 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.).

MAĮ 99 straipsnyje nustatyta, kad delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų. Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis. Paskutinį kartą delspinigių dydis yra nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1K-084, ir yra 0,03 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Remiantis MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi, delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoju, t. y., kad ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, atžvilgiu nebuvo atliekų turėtojas, taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, kad visą įsiskolinimą ar jo dalį atsakovas būtų sumokėjęs ar kad jis būtų visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti delspinigių, skaičiuojant nuo kiekvienos pradelstos dienos 0,03 proc., laikytinas pagrįstu ir patenkinamas.

Įvertinus visas šias aplinkybes, pareiškėjos VASA prašymas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą ir delspinigius tenkintinas, pareiškėjai iš atsakovo J. R. priteisiant 9,46 Eur už 2021 m. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, 0,51 Eur delspinigių.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 24,20 Eur atstovavimo išlaidų (patirtų sumokant už advokato suteiktas teisinės pagalbos paslaugas).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; to paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatyta tvarka.

Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai jos buvo būtinos siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018; 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018; 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022).

Vertinant tai, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma ir šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, kadangi tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.

Įvertinus tai, kad byloje ginčo klausimu nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme; atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką (LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022) šioje byloje konstatuotina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai gauti neatitinka būtinumo kriterijaus ir todėl tokių išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš atsakovo – pareiškėja nepateikė konkrečių ir objektyviais duomenimis paremtų argumentų, sudarančių pagrindą manyti, jog ji nebuvo pajėgi savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos arba jog kreipimasis į teismą be advokato pagalbos jai lemtų žymias papildomas sąnaudas, dėl kurių jos teisė į veiksmingą teisminę gynybą būtų apribota.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, juridinio asmens kodas 304195262, iš atsakovo J. R., (duomenys neskelbtini) 9,46 Eur (devynis eurus keturiasdešimt šešis euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir 0,51 Eur (penkiasdešimt vieną euro centą) delspinigių už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai administracinėje byloje apmokėti atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.