- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-17
- Bylos Nr.
- AN2-100-875/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00154-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Kategorijos
- 1.2.3Kaltės formos (ANK 7 str.)
- 20.9Neteisėtas kario uniformos, atskirų jos elementų ir skiriamųjų ženklų dėvėjimas (ANK 562 str.)
- 22.10.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos – apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir – Šiaulių apskrities VMI, Institucija) vyriausiojo specialisto S. R. 2024 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. VMI-04-ANR_N-1015-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24237261219 (toliau ir – Nutarimas) L. P. (buv. L. U.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 505 straipsnio 1 dalį nubaustas 430 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. gegužės 3 d. 00.00 val. (duomenys neskelbtini), vykdęs individualią veiklą, iki 2024 m. balandžio 15 d. neįvykdė Šiaulių apskrities VMI 2024 m. sausio 25 d. Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (31.3Mr)FR0706-205 VMI pateikti „Pajamų mokesčio deklaraciją“ (forma GPM311) už 2022 m., kuri pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 ir 3 d. nuostatas turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės mėn. 1 dienos, atitinkamai iki 2023 m. gegužės 2 d., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo, patvirtintų įstatymo Nr. IX-2112, 40 str. 2 d.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. P. 2025 m. birželio 10 d. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną jo atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimu L. P. skundas tenkintas, Institucijos nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pateikto skundo ir Institucijos atsiliepimo į skundą argumentus, teismo posėdyje apklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir liudytoją, išklausęs Institucijos atstovą, apylinkės teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymio – kaltės. Žemesnės instancijos teismo vertinimu, Institucija nepateikė neabejotinų įrodymų, kad L. P., būdamas (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje, turėjo objektyvią galimybę pateikti pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 m. iki 2023 m. gegužės 2 d., bet jos nepateikė, todėl šią faktinę aplinkybę traktavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ir sprendė, kad asmuo dėl objektyvių priežasčių neturėjo prieigos prie interneto taip pat kitų galimybių pateikti deklaraciją, todėl negalėjo įvykdyti pareigūnų teisėtų reikalavimų. O vien tik formalus deklaracijos nepateikimo faktas negali būti pagrindas taikyti atsakomybę, kai pareiga buvo neįvykdyta dėl objektyvių, nuo asmens nepriklausančių aplinkybių.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-191-1183/2025 ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Šiaulių apskrities VMI 2024 m. birželio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-04-ANR_N-1015-2024 (ROIK 24237261219).
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas L. P. prašo jį atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
5.1. Nurodo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažįstantis. Teigia, kad 2021 m. Šiaulių apskrities VMI tik užsiregistravo kaip vykdantis individualią veiką, tačiau veiklos nevykdė. Iki tol ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 20 d. ten buvo sulaikytas. Nuo tada iki 2025 m. gegužės 29 d. atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ir tik minėtą dieną paleistas grįžo į Lietuvą. Apie paskirtą nuobaudą ir kitus įsiskolinimus sužinojo tik grįžęs į Lietuvą, kai pradėjo tvarkytis dokumentus ir pamatė atskaitymus iš banko sąskaitos.
5.2. Tvirtina apie jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) gaunamus pranešimus iš pašto, 2023 m. sužinojęs iš mamos V. U., kai jai skambino iš įkalinimo įstaigos. Pašte mama išsiaiškino, kad laiškas yra iš mokesčių inspekcijos. Tada mama, per savo VMI paskyrą 2023 m. spalio 30 d. pateikė pranešimą Šiaulių apskrities VMI, kad sūnus L. U. negali pateikti reikiamų metinių deklaracijų ir informavo, jog individuali veikla nebuvo vykdoma, o sūnus jokių dokumentų ar kokios informacijos negali pateikti, nes gyvena (duomenys neskelbtini) ir nuo 2021 m. spalio 20 d. yra sulaikytas (pranešimas pridėtas prie bylos). Iš Šiaulių apskrities VMI mama 2023 m. lapkričio 6 d. gavo atsakymą (27.13 Mr)-D2-9380 2023-11-06), kuriame išaiškinta, kad, remiantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, mama neturėjo teisės informuoti ir atskleisti informacijos apie sūnų. Institucija daugiau jokių veiksmų neatliko ir toliau siuntė registruotus pranešimus, į kuriuos nei mama, nei jis neturėjo galimybės atsakyti.
5.3. Dėl Institucijos atsiliepime nurodytų aplinkybių apie tai, kad jo įkalinimo metu vis tik buvo pateikta viena pajamų deklaracija – už 2022 metus nurodo, kad tuo metu tikrai buvo įkalinimo įstaigoje ir pats tos deklaracijos negalėjo užpildyti, nes neturėjo jokios galimybės, galbūt jo mama kokio pažįstamo paprašė tai padaryti, jis nežino, praėjo nemažai laiko. Į bylą pateikta jo gynėjos pažyma apie jo suėmimo laiką, patvirtina tai, kad jis buvo suimtas ir atliko laisvės atėmimo bausmę. Pažymi, kad tuo laikotarpiu negalėjo nei pats perduoti jokių duomenų VMI, nei pats gauti kokią nors informaciją iš institucijų, nes nei prieigos prie savo elektroninio pašto, nei prie kitų informacinių ryšių sistemų įkalinimo įstaigoje jis neturėjo, viskas buvo uždrausta. Galima buvo paskambinti tik per įkalinimo įstaigos telefoną ir tik šeimos nariams, telefono numeriu, kurį patvirtindavo įstaigos vadovybė.
5.4. Visą laiką nuo sulaikymo dienos 2021 m. spalio 20 d. iki teismo nuosprendžio 2023 m. sausio 4 d. vyko ikiteisminiai tyrimai, teisminiai procesai, kurie trukdavo ir 7 savaites iš eilės, kasdien jis buvo vežamas į tą įstaigą, kurioje buvo nagrinėjama byla, vežiojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Per visą suėmimo laikotarpį buvo perkeltas į 7 įkalinimo įstaigas. Patekus į naują įstaigą, norėdamas paskambinti šeimos nariams, vėl turėdavo kreiptis į tos įstaigos vadovybę, kad patvirtintų šeimos narių telefono numerius ir gautų leidimą jiems paskambinti, telefono pokalbiai buvo mokami. O susitikti visą tą laiką jis turėjo galimybę tik su advokatais, kalbėtis tik su šeima ir prieigos prie interneto tikrai neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas netenkintinas
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Institucija apeliaciniu skundu nesutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimu nutraukti administracinio nusiengimo bylą pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, nenustačius L. P. veiksmuose kaltės, ir tvirtina asmens veiksmuose esant visus administracinio nusižengimo požymius. Apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamu teismo nutarimu, Institucijos apeliacinio skundo ir L. P. atsiliepimo į jį argumentais, neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino bei taikė ANK normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, abejoti skundžiamu apylinkės teismo sprendimu ir jį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja, tik pasisako kai kuriais aspektais.
9. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymą.
10. L. P. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad vykdęs individualią veiklą, iki 2024 m. balandžio 15 d. neįvykdė Šiaulių apskrities VMI 2024 m. sausio 25 d. Mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti VMI „Pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta iki 2023 m. gegužės 2 d.
11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad L. P., vykdantis individualią veiklą, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė VMI metinės pajamų deklaracijos, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina deklaracijos nepateikęs dėl objektyvių priežasčių, nes aktualiu laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o Institucija tvirtina L. P. vis tik turėjus galimybę pajamas už 2022 metus deklaruoti laiku, tačiau to nepadarius dėl nerūpestingumo (nepagrįsto pasitikėjimo). L. P. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, Institucija iš esmės įrodinėja ta aplinkybe, kad nepaisant byloje pateiktų duomenų apie asmens įkalinimą užsienyje, L. P. net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pateikė (2022 m. gegužės 3 d.) ankstesnę pajamų deklaraciją (už 2021 m.), asmeniškai prisijungęs per Elektroninio deklaravimo sistemą. Jokių kitų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių L. P. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo byloje nėra. Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas pritaria skundžiamo teismo sprendimo išvadoms, kad Institucija vis tik nepateikė neabejotinų L. P. kaltės įrodymų, o vien ta aplinkybė, kad asmens įkalinimo laikotarpiu, kiek anksčiau jo vardu elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo pateikta kita pajamų deklaracija už ankstesnius metus, nėra pakankama jo kaltei dėl šioje byloje inkriminuojamo administracinio nusižengimo pagrįsti.
12. Akcentuotina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. ANK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atvejai, kuomet veika laikoma administraciniu nusižengimu, padarytu dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-81-594/2022). ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su teisine asmens pareiga vykdant veiklą žinoti jos vykdymui keliamus teisės aktų reikalavimus, o asmens galėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su objektyviomis ir subjektyviomis asmens, darančio veiką, savybėmis, suteikiančiomis ar ribojančiomis jam galimybę pasirinkti įstatymo reikalavimus atitinkantį elgesio variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-1-976/2024, 2AT-29-594/2024, 2AT-3-813/2025). Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies turinys atskleidžiamas tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo posėdžio metu apklaustas L. P. dėl esminių inkriminuojamo administracinio nusižengimo aplinkybių nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2025 m. gegužės 27 d. jis buvo suimtas ir atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), o bausmės atlikimo vietoje neturėjo jokios galimybės naudotis internetu, el. paštu, galėdavo tik telefonu paskambinti šeimos nariams į Lietuvą. Pats į Lietuvą grįžo tik 2025 m. gegužės 27 d, tuomet ir sužinojo apie jo atžvilgiu Institucijos priimtą nutarimą. Bausmės atlikimo metu iš mamos sužinojo, kad VMI jam siunčia pranešimus, dėl ko ji 2023 m. spalio 30 d. VMI pranešė, kad sūnus atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tuomet mama iš VMI gavo atsakymą, kad Institucija negali jai suteikti jokios informacijos. Jis pats paskambinti į VMI neturėjo galimybės, nes skambinant į Lietuvą būdavo reikalingas numerio patvirtinimas, t. y. įkalinimo įstaiga būtų turėjusi susisiekti su VMI, informuoti, kad toks asmuo nori paskambinti, tačiau jis nežino, ar įkalinimo įstaigos atstovai būtų taip padarę. Dėl 2022 m. gegužės 3 d. pateiktos deklaracijos už 2021 metus, jis nurodė nežinantis, kas ją pateikė. Tokius L. P. parodymus dėl minėto įvykio patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja V. U. (L. P. mama), nurodžiusi ir tai, kad bausmės atlikimo A. metu ji su sūnumi bendravo tik telefonu, ne vaizdo skambučiu, sūnus negalėjo naudotis mobiliojo ryšio telefonu, interneto prieiga, o už savo sūnų deklaracijos ji neteikė, neturėjo tokio įgaliojimo, nei sūnaus prisijungimo duomenų prie VMI paskyros ir nežino, kas tai padarė. Administracinėn atsakomybėn patraukto L. P. nurodytas aplinkybes apie suėmimą ir laisvės atėmimo bausmės atlikimą (duomenys neskelbtini), o taip pat V. U. pranešimą VMI apie sūnaus įkalinimą užsienyje patvirtina į bylą pateikti rašytiniai duomenys (b. l. 44–45, 77–79). Šių duomenų pagrindu žemesnės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje neįrodyta, jog L. P., būdamas (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje, galėjo pateikti pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 m. iki 2023 m. gegužės 2 d., nes byloje nebuvo paneigta, kad jis dėl objektyvių priežasčių neturėjo prieigos prie interneto ar kitų galimybių pateikti deklaraciją.
14. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo nutarime, su kuo sutinka ir aukštesnės instancijos teismas, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, kuris suponuoja, jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kartu pabrėžtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog kaltinime aktualiu laikotarpiu L. P. iš tiesų buvo suimtas ir atliko laisvės atėmimo bausmę užsienyje, o jo galimybės naudotis bet kokiomis ryšio priemonėmis (taip pat ir gauti bei siųsti pranešimus el. paštu ar deklaruoti pajamas) buvo ribotos. Tokias aplinkybes paneigiančių duomenų Institucija nepateikė. Vien ta aplinkybė, kad 2022 m. gegužės 3 d., t. y. L. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jo vardu buvo prisijungta per Elektroninio deklaravimo sistemą ir pateikta ankstesnė pajamų mokesčio deklaracija už 2021 m., nepaneigia kilusių abejonių dėl įkalinto asmens objektyviai apribotų galimybių tai padaryti, juolab, kad pats asmuo nurodo nepamenantis, kas ir kaip galėjo pateikti šią deklaraciją. Tuo tarpu pati Institucija, disponuodama informacija apie tai, kad asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę ir privalėdama patikrinti pateiktus duomenis bei surinkti asmens kaltę pagrindžiančius įrodymus, šios savo pareigos neatliko (ANK 567 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).
15. Esant tokioms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas sutinka su teismo išvada šiuo atveju nesant pagrindo L. P. veiksmuose konstatuoti vieno iš administracinio nusižengimo būtino subjektyviojo požymio – kaltės. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog kaltė yra vienas pagrindinių teisės pažeidimo požymių, o atsakomybė be kaltės (objektyvusis pakaltinamumas) yra nesuderinama su teisinės valstybės ir pagrindiniais žmogaus teisių principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).
16. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Institucija L. P. už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nubaudė nepagrįstai, todėl Institucijos nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena šioje administracinio nusižengimo byloje nutraukta pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.
Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.