Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Danutės Švitinienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. ir nukentėjusiojo K. A. atstovo advokato A. Misevičiaus apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. B., remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukta.

Iš V. B. priteista 374,70 eurai turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 550 eurų proceso išlaidų K. A..

Taip pat iš V. B. priteista 46,04 eurai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už K. A. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. B. atžvilgiu baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukta ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo už tai, kad jis 2023 m. spalio 11 d. apie 16.55 val. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu tyčia medine lazda smogė du kartus K. A. į dešinės rankos dilbį, vieną kartą į kairės rankos plaštaką ir vieną kartą į nugarą, tokiais veiksmais dėl poodinės kraujosruvos dešiniajame dilbyje ir odos nubrozdinimo kairėje plaštakoje, nukentėjusiajam K. A. nežymiai sutrikdė sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose neginčijamas įrodymų vertinimas, nustatytos faktinės aplinkybės bei atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. padarytos veikos atitiktis BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiams. Nukentėjusiojo atstovas skunde reiškia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu V. B. veiksmus laikyti mažareikšmiais ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to abejuose skunduose ginčijama nuosprendžio dalis, kuria išspręstas nukentėjusiojo civilinio ieškinio klausimas: atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės prašo įvertinti jo sunkią finansinę padėtį ir sumažinti priteistą sumą, o nukentėjusiojo atstovas prašo K. A. civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

9. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Įstatymas nepateikia detalesnių nuorodų, kokie požymiai turėtų ar galėtų lemti veikos pripažinimą mažareikšme. Teismų praktikoje aiškinama, kad nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020, 2K-112-648/2022, 2K-195-976/2022, 2K-27-976/2023, 2K-68-976/2023 ir kt.).

10. Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla už fizinio skausmo sukėlimą ar už nežymų sveikatos sutrikdymą. Aptariamu atveju nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-299-648/2015, 2K-152-689/2021), nes žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių, todėl asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Žinoma, tai neturėtų būti suprantama taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso negali taikyti BK 37 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau šiose bylose, sprendžiant padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, turi būti itin kruopščiai įvertintas šio įstatymo saugomo gėrio pažeidimo būdas bei laipsnis. Tyčiniai nusikaltimai, kuriais buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, padaryti panaudojant įrankius ir priemones, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbius organus, naudojant intensyvų, taip pat ilgalaikį fizinį smurtą, smurtą naudojant prieš daugiau nei vieną nukentėjusįjį ir kt., neturėtų būti pripažįstami mažareikšmiais.

11. Vertinant objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą, pažymima, kad V. B. tyčiniais veiksmais buvo padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir tai yra tas atvejis kai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kaltininko veiksmai paprastai nelaikomi mažareikšmiais. Pagal specialisto išvadą V. B. ne mažiau kaip dvejais trauminiais poveikiais K. A. padarė sužalojimus - poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje ir odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje. Tokie sužalojimai specialisto kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 43-44). Be to K. A. buvo padarytas sužalojimas nugaros srityje - tai įrodyta paties nukentėjusiojo bei policijos pareigūnų G. P. ir M. N. parodymais. Šie pareigūnai matė smūgio su pagaliu ant nukentėjusiojo striukės nugarinės dalies, juosmens srityje išilginę žymę su galimai nuo pagalio likusiais nutrupėjusiais senais dažais (t.1, b.l.8-9). V. B. santykį su padaryta nusikalstama veika rodo tai, kad jis nors ir neneigė smurto nukentėjusiojo atžvilgiu naudojimo, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu stengėsi sumažinti jo pavojingumą, kategoriškai tvirtindamas, kad iš nukentėjusiojo rankų ištraukta sena ir sutrūnijusia lazda sudavė tik vieną kartą į dešinę ranką, po ko lazda perlūžo, o į plaštaką ir į nugarą smūgių nesudavė. Teigė, kad smūgis į ranką buvo nestiprus, jo K. A. per storą striukę negalėjo jausti. Savo veiksmus stengėsi pateisinti, nesigaili juos padaręs, nukentėjusiojo neatsiprašė (1 t., b.l. 11-12, 25-36, 43-44, 48-49, 122-125). Taigi, byloje nenustatyta jokių ypatingų aplinkybių, mažinančių V. B. ir jo veiksmų pavojingumą, kurių pagrindu jam inkriminuota veika galėtų būti pripažinta mažareikšme. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. B. atžvilgiu nepagrįstai taikytas BK 37 straipsnis ir byla nutraukta dėl mažareikšmiškumo. Šioje dalyje nuosprendis naikintinas ir V. B., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtina bausmė (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

15. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023). Jeigu BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

16. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Individualizuojant V. B. skirtiną bausmę, t. y. nustatant jos rūšį ir dydį, atsižvelgiama į tai, kad padarytas baigtas tyčinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. B. anksčiau neteistas, tačiau 2021 metais du kartus baustas administracine tvarka už K. A. priklausančio turto sugadinimą ir nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. V. B. charakterizuoja ir tai, kad jam Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro archyvo duomenimis 2018-07-04 jau buvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas BK 38 straipsnyje numatyta tvarka (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), t. y. nereabilituojančiais pagrindais, pripažinus, kad jis padarė smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Aptartomis aplinkybėmis daroma išvada, kad V. B. trūksta įgūdžių, leidžiančių konstruktyvai ir taikiai spręsti konfliktines situacijas, kylančias tarp jo ir aplinkinių žmonių, o savo veiksmų beatodairiškas teisinimas viso proceso metu rodo, kad jis kaltu savęs nelaiko ir ateityje nesistengs savo elgesio keisti (1 t. b.l. 191-195). V. B. yra senatvės pensininkas, teigia turintis rimtų sveikatos problemų, todėl klausimas dėl viešųjų darbų nespręstinas, o įvertinus tai, kad V. B. yra garbaus amžiaus, teisiamas pirmą kartą, taip pat atsižvelgus į kitas aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios bausmės vidurkis, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Dėl civilinio ieškinio

17. Nukentėjusysis K. A. baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs ieškinį dėl 374,70 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš V. B. (t. 2, b. l. 114). Nurodė, kad turtinę žalą sudaro sugadinto telefono dėklo vertė – 15 eurų, išlaidos už skiepą nuo stabligės – 29,70 eurai, išlaidos už nedarbingumo metu samdomų darbuotojų atliktą tvarto dezinfekciją - 300 eurų ir avių priežiūrą – 30 eurų. Neturtinę žalą K. A. grindė tuo, kad jo atžvilgiu buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, kurio metu patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus, jautėsi nesaugus, pažemintas prieš kaimo bendruomenę (t. 1, b. l. 156, 109-111).

18. Pirmosios instancijos teismas pilnai patenkino ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, konstatavęs, kad šios išlaidos patvirtintos jo pateiktais įrodymais ir yra adekvačios byloje nustatytoms aplinkybėms. Civilinio ieškinio prašymas priteisti 2000 eurų neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir priteista 500 eurų, motyvuojant nedideliu sveikatos sutrikdymo mastu, V. B. turtine padėtimi ir paties nukentėjusiojo provokuojančiu elgesiu.

19. Kaip minėta, tiek V. B., tiek K. A. nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas nukentėjusiojo civilinio ieškinio klausimas: V. B. manymu, teismas priimdamas sprendimą šioje dalyje, neatsižvelgė į jo sunkią sveikatos ir finansinę padėtį, ir kad K. A. siekia pasipelnyti iš jo. Tuo tarpu K. A. mano, kad teismo priteista 500 Eur dydžio neturtinės žalos suma yra neproporcinga atsižvelgiant į tai, jog buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, sutrikdyta sveikata, dėl ko patyrė nepatogumų ir pažeminimą vietos bendruomenės akyse.

20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su turtinę nukentėjusiojo žalą patvirtinančiais dokumentais, daro išvadą, kad dalis K. A. patirtos turtinės žalos nėra patvirtintos įrodymais. Pagal nukentėjusiojo pateiktus medicininius dokumentus jis buvo laikinai nedarbingas tik aštuonias dienas nuo 2023 m. spalio 12 d. iki 2023 m. spalio 20 d. ir byloje nėra jokių įrodymų, kad tvartas būtinai turėjo būti dezinfekuotas būtent jo nedarbingumo laikotarpyje, kaip ir nėra jokių įrodymų, kad šį darbą, nebūdamas sužalotas, būtų atlikęs pats nukentėjusysis. Už gyvūnų priežiūrą K. A. mokėjo du kartus: 2023 m. spalio 16 d. E. K. 400 eurų ir 2023 m. spalio 23 d. G. B. 550 eurų. Iš pateiktų dokumentų akivaizdu, kad K. A. gyvūnų pats neprižiūrėjo – šiam darbui samdo darbuotojus, todėl jo trumpalaikis nedarbingumas jokios įtakos šiam procesui nepadarė ir jokių papildomų išlaidų šioje dalyje dėl to jis nepatyrė. Kitos išlaidos, susijusios su skiepu nuo stabligės – 29,70 eurai ir 15 eurų vertės telefono dėklo sugadinimu įvykio metu, dėl ko nukentėjusysis turėjo įgyti naują, yra pagrįstos mokėjimo dokumentais (1 t. b.l. 157,158), todėl dėl nagrinėjamo įvykio nukentėjusiajam skundžiamu nuosprendžiu priteista turtinė 374,70 eurų turtinė žala mažintina iki 44,70 (29,70+15) eurų.

21. Nukentėjusysis K. A. taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria priteista 500 eurų dydžio neturtinė žala – mano, kad teisinga satisfakcija už patirtą fizinį skausmą ir nepatogumus bei pažeminimą yra 2000 eurų. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos kriterijais ir atsižvelgė į tai, kad V. B. nukentėjusįjį sužalojo tyčiniais veiksmais, tačiau nukentėjusiajam nepadaryta tokių sužalojimų, kurie galėtų kelti nerimą dėl jo sveikatos ateityje, būtų apribotas bendravimas, sukelti dideli nepatogumai. Teismas taip pat įvertino V. B. turtinę padėtį bei provokuojantį paties nukentėjusiojo elgesį. Minėtomis aplinkybėmis teismas nustatė teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, užtikrinančią proporcingą nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, nes tokia suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz. byla Nr. 2K-130-387/2023).

Dėl proceso išlaidų

22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

23. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusįjį K. A. atstovavo jo pasikviestas advokatas A. M., kuriam už paslaugas K. A. sumokėjo 550 eurų. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 1R-184 „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ laikė, kad prašoma už teisines paslaugas suma nėra per didelė, todėl ją priteisė iš V. B.

24. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo K. A. atstovui sumokėtą ir pirmos instancijos priteistą 550 eurų sumą sudaro 250 eurų už civilinio ieškinio surašymą ir du kartus po 150 eurų už dalyvavimą teismo posėdžiuose (2 t., b. l. 115, 116, 135, 138). Teisėjų kolegija visiškai pritaria, kad tokio dydžio nukentėjusiojo patirtos išlaidos už jam nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teisme suteiktas teisines paslaugas yra adekvačios, todėl jų atlyginimo dydį mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.

25. Be to, nukentėjusiojo atstovas dėl skundžiamo pirmos instancijos teismo nuosprendžio K. A. vardu surašė apeliacinį skundą ir už tai K. A. atstovui sumokėjo 100 eurų (2 t. b. l. 170-171). Ši suma taip pat atitinka minėto 2022 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 1R-184 kriterijus, t. y. nėra per didelė, todėl, atsižvelgiant ir į tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas, ji papildomai priteistina iš nuteistojo.

26. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui pateikta 2024-09-09 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (toliau – VGTPT) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad iš V. B. valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 160,14 eurų.

27. Kadangi nagrinėjamoje byloje VGTPT 2023-11-16 yra priėmusi sprendimą skirti V. B. 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą vienerių metų laikotarpiui (2 t., b. l. 100-102), todėl už teisinės pagalbos V. B. suteikimą apeliacinės instancijos teisme VGTPT patirtų išlaidų valstybės naudai priteisti nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B., remiantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukta ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje bei per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalį ir iš nuteistojo V. B. nukentėjusiajam K. A. priteistą 374,70 (trijų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 70 centų) turtinės žalos dydį sumažinti iki 44,70 (keturiasdešimt keturių eurų 70 centų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. B. K. A. 100 (vieną šimtą) eurų jo patirtoms atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. B. apeliacinės instancijos teisme priteisimo iš nuteistojo netenkinti.