- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-753-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30821-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Dori darbai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dori darbai“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Dori darbai“ ieškinį atsakovui M. M. dėl 132 Eur skolos, 3,96 Eur palūkanų, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-06 sprendimu ieškinį tenkino pilnai bei priteisė ieškovei iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2020-02-07 padavė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydama priteisti 121 Eur bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo.
5. Teismas nustatė, kad prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo ieškovės pateiktas 2020-02-07, t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės, kuomet buvo atidėtas sprendimo priėmimas ir paskelbimas.
6. Teismas pažymėjo, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, posėdžiai vyko 2019-11-28, 2019-12-17 ir 2020-01-30, šalys ne kartą teikė procesinius dokumentus. Ieškovė šioje byloje paskutinį procesinį dokumentą teikė 2019-12-16. Teismo vertinimu, nuo šios dienos iki kito paskirto teismo posėdžio 2020-01-30 ieškovė turėjo pakankamai laiko pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad ieškovė neturėjo galimybių pateikti įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, dėl ko prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Teismas klausimą išsprendė labai formaliai, neatsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, byloje vyko ne vienas teismo posėdis, t. y. 2019-11-28, 2019-12-17 ir 2020-01-30. Atsakovas ginčijo jam reiškiamus reikalavimus, todėl ieškovė pagrįstai ir objektyviai negalėjo numatyti bylos eigos, t. y., kad byla bus baigta nagrinėti iš esmės 2020-01-30 posėdžio metu. Būtent dėl to, kad bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka, ieškovė pagrįstai ir objektyviai negalėjo pareikšti teismui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 2020-01-30 posėdžio metu.
7.2. PVM sąskaita faktūra Nr. BKT0000028 už teisinę pagalbą buvo išrašyta 2020-01-30, t. y. tą pačią dieną, kai buvo nagrinėjama civilinė byla. PVM sąskaita faktūra buvo apmokėta praėjus tik vienai darbo dienai po 2020-01-30 posėdžio, t.y. 2020-02-02. Dokumentai, patvirtinantys, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo apmokėtos, teismui buvo pateiktos 2020-02-03.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Ginčo esmė – teismo nutarties atsisakyti priimti papildomą teismo sprendimą teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 263 straipsnis).
10. CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas. Papildomas sprendimas yra procesinė priemonė, skirta pašalinti sprendimo, kuriuo baigtas bylos nagrinėjimas, trūkumus ir netikslumus. Teismas gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
11. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo bylos proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje teismo instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017). Taigi papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.
12. Įstatymo draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės patirtų išlaidų įrodymus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
13. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi, remiantis CPK 441 straipsnio 1 dalies norma (bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių 2 000 Eur), buvo nutarta civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Todėl bylos šalims, juo labiau, kad jas atstovavo kvalifikuoti teisininkai, turėjo būti žinoma, kad byla iš esmės bus išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
14. Bylos duomenys apie bylos proceso eigą patvirtina, kad byloje buvo paskirtas rašytinis teismo posėdis 2019-11-28, tačiau bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, atsakovui pateikus prašymą išreikalauti iš ieškovės papildomus duomenis, pagrindžiančius ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Kitas rašytinis teismo posėdis buvo paskirtas 2019-12-17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, ieškovei pateikus prašymą teismui išreikalauti jos prašomus duomenis iš UAB „Tele2“, ir ta pačia nutartimi paskirtas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020-01-30. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis ieškovės atstovui advokatų profesinei bendrijai „Euroteisės biuras“ per EPP išsiųsta 2019-12-18, todėl laikytina įteikta 2019-12-19 (CPK 179 straipsnio 2 dalis).
15. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pirmosios instancijos teismas iš UAB „Tele2“ išreikalavo ieškovės prašomus duomenis ir juos ieškovės atstovui išsiuntė per EPP 2012-12-20. Bylos duomenimis, jokių kitų šalių prašymų iki rašytinio teismo posėdžio, kuris įvyko 2020-01-30, byloje nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad byla yra elektroninė, todėl minėtos aplinkybės ieškovei bei jos atstovui turėjo būti neabejotinai žinomos. Išdėstytų aplinkybių kontekste, spręstina, kad nebuvo pagrindo ieškovei prognozuoti, kad 2020-01-30 teismo posėdžio metu byla nebus nagrinėjama iš esmės. Todėl ieškovės argumentai, kad ji objektyviai negalėjo numatyti bylos eigos, t. y., kad byla bus baigta nagrinėti iš esmės 2020-01-30 posėdžio metu, laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais byls duomenims.
16. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei jų pagrindimą ieškovė teismui pateikė 2020-02-03, t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės, teismui išėjus priimti sprendimo. Prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo ieškovė nenurodė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių ji iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Todėl, nors prašymas ir pateiktas iki procesinio sprendimo paskelbimo, kuo remiasi apeliantė, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė nesant pagrindo priimti papildomą sprendimą. Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas klausimą išsprendė labai formaliai, neatsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei tinkamai taikė procesines teisės normas dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
17. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m kovo 3 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.