Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-12-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-623-1170/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-12-13
Bylos Nr.
A6.-623-1170/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00954-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė (pirm.)
Pažeidėjas
H. K.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.- 623-1170/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00888-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Laurai Baziukevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. K.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei K. P.,

teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio adresu (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. K., būdamas UAB „Duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini), žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo) ar imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., taip pat nuo 2022 m. sausio 27 d. iki bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 1 bei 2 punktuose numatytos pareigos neįvykdė ir nesiėmė veiksmų, siekiant atkurti įmonės mokumą, ar į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Duomenys neskelbtini“ nesikreipė.

H. K. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad įmonėje nedirbo, užsiėmė tik įmonių pirkimu ir pardavimu. UAB ,,Duomenys neskelbtini“ pardavė kitam asmeniui, minėtą įmonę pirko prieš 1-2 metus, po to, įmonę pardavė V. R. Kaip įmonės (duomenys neskelbtini) jis neatliko jokių funkcijų. Jis neatsimena tikslios datos, kada pirko ir pardavė minėtą įmonę. Nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. jis buvo minėtos įmonės (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. įmonė priklausė ne jam. Dėl pateiktų deklaracijų H. K. nurodė, kad 2020 m. gegužės 14 d. ir gegužės 27 d. neteikė deklaracijų VMI. Jis nežino, kodėl VMI teikė tokią informaciją. H. K. nurodė, kad pirktas įmones administruodavo tol, kol parduodavo, jis jokių papildomų veiksmų neatlikdavo. Įmonė ,,Duomenys neskelbtini“ prieš pirkimą priklausė įmonei, kuri užsiima įmonių steigimu. Jis nežino kokia veikla užsiėmė ,,Duomenys neskelbtini“, steigimo aktuose buvo nurodyta daug veiklos rūšių. Dėl ,,Duomenys neskelbtini“ bankroto H. K. parodė, kad buvo susitikę su bankroto administratoriumi, jis nurodė naujo įmonės pirkėjo kontaktus. Jis nežino ar jie buvo susisiekę. Apie tai, kad buvo siunčiami VMI nurodymai nurašyti mokestines nepriemokas, jis nurodė, kad nežino, kadangi nebuvo gavęs jokių pranešimų. Prieš perkant įmones jos yra patikrinamos dėl mokumo (b. l. 31-32).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. R., parodė, kad jis laikinai buvo įsigijęs įmonę „Duomenys neskelbtini“, tačiau ją įsigijo dėl to, kad užsiima įmonių pirkimo – pardavimo veikla. Šią įmonę jis įsigijo iš H. K., tačiau ją įsigijus paaiškėjo, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ turi daug įsiskolinimų. H. K. apie minėtą faktą prieš įsigyjant įmonę jo neinformavo, todėl jis šią įmonę ir vėl grąžino H. K.

Teismo posėdžio metu apklausta VMI atstovė K. P. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas H. K. jokių veiksmų, skirtų susidariusiam įsiskolinimui padengti nesiėmė, taip pat VMI neinformavo, kad jis užsiima įmonių pirkimu – pardavimu.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ kreditore yra VMI. VMI duomenimis, įmonės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams 2022 m. liepos 22 d. sudarė 42729,60 Eur nesumokėjus įmonės deklaruoto 2020 m. kovo bei balandžio mėnesių mokestinių laikotarpių pridėtinės vertės mokesčių ir šio mokesčio delspinigių. UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo įsteigta (duomenys neskelbtini). Šios įmonės (duomenys neskelbtini) laikotarpiais nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., taip pat nuo 2022 m. sausio 27 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo, buvo H. K. VMI pareiškime nurodyta, kad įmonė veiklą vykdė pakankamai trumpą laikotarpį – galimai nuo 2020 m. kovo – balandžio mėnesių. VMI pareiškimo pateikimo teismui metu įmonė veiklos nevykdė, įmonė turi pradelstų nepadengtų įsipareigojimų kreditorei – VMI, su mokesčių administratoriumi nebendradarbiauja, nevykdo įsipareigojimų, nurodymų bei įsiskolinimų nemoka. VMI 2022 m. kovo 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „Duomenys neskelbtini“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo iškelta nemokumo (bankroto) byla. VMI pareiškime taip pat nurodyta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“, įskaitant ir jos (duomenys neskelbtini) H. K., tinkamai ir laiku nepasinaudojo galimybe ikiteisminėje stadijoje – VMI 2021 m. gruodžio 20 d. pateikus pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie inicijuojamą nemokumo procesą savo pastangomis inicijuoti bankroto bylą. Be to, įmonės (duomenys neskelbtini) nepasinaudojo ir teise išdėstyti, apginti savo poziciją dėl įmonės mokumo bankroto bylos iškėlimo bylos nagrinėjimo metu, teisme, taip pat vėliau skundžiant Vilniaus miesto apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį, kuria nutarta iškelti bankroto bylą UAB „Duomenys neskelbtini“. VMI pareiškime pripažinta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ vėliausiai 2020 m. rugpjūčio 26 d., kai VMI priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką, buvo nemoki, tačiau H. K., būdamas įmonės (duomenys neskelbtini), nesiėmė jokių veiksmų, priimti sprendimus įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 2-3).

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi pagal VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo iškelta bankroto byla bei areštuotas UAB „Duomenys neskelbtini“ ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ ilgą laiką nevykdo prievolių mokėti mokesčius valstybinėms įstaigoms. VMI 2020 m. rugpjūčio 26 d. duomenimis, įmonės mokestinė nepriemoka sudarė 41 460,40 Eur, kurios išieškoti nepavyko. Įmonėje taip pat nėra nei vieno apdrausto asmens, todėl teismas pripažino, kad įmonė ne tik nevykdo įsipareigojimų, tačiau realiai nevykdo jokios ūkinės-komercinės veiklos. VĮ „Registrų centras“ duomenimis įmonės vardu nėra įregistruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonė neturi nuosavybės teise jokių transporto priemonių, todėl pripažinta, kad įmonė tikėtina jau kurį laiką negali vykdyti prievolių kreditoriams ir neturi lėšų, iš kurių galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Visų minėtų aplinkybių pagrindu, Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ yra nemoki (b. l. 9-11).

VĮ „Registrų centras“ 2022 m. spalio 10 d. Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. buvo H. K., laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini) buvo O. S., laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. sausio 27 d. – V. R., o nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. birželio 22 d. – H. K. (b. l. 52-55).

Iš VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. kovo 25 d. išrašo matyti, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. kovo 25 d. turi 42 729,60 Eur pridėtinės vertės mokesčio prievolę, kurią sudaro 40 518, 00 Eur mokestis ir rinkliava, bei 2 211,60 Eur delspinigiai.

Iš VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo apie pateiktas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas matyti, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ 2020 m. gegužės 14 d. bei 2020 m. gegužės 27 d. pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas atitinkamai už laikotarpius nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 kovo 31 d. bei nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.

Antstolio A. N. 2022 m. vasario 22 d. pažymoje apie vykdymo eigą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ įsiskolinimas yra 42 729,60 Eur išieškotojui VMI. Pagal 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą skola išieškota nebuvo. Iš skolininko išieškota 87,97 Eur suma buvo paskirstyta būtinosioms vykdymo išlaidoms. Areštuotose skolininko sąskaitose, esančiose bankuose, piniginių lėšų nenustatyta. Skolininkui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo/kilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti ieškojimą, nenustatyta. UAB „Duomenys neskelbtini“ apdraustų darbuotojų nėra.

VMI 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų sąrašo.

VMI 2021 m. gruodžio 20 d. UAB „Duomenys neskelbtini“ išsiuntė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens (duomenys neskelbtini) privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada (duomenys neskelbtini) gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens (duomenys neskelbtini) privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs visus anksčiau aptartus įrodymus, juos tarpusavyje sugretinęs ir sujungęs į vientisą įrodymų grandinę, taip pat išanalizavęs jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad H. K. veiksmai atitinka jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtį.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI pareiškimą UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo iškelta nemokumo byla (b. l. 9-11), kuri yra įsiteisėjusi. Minėtos aplinkybės pagrindu teismas pripažįsta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB „Duomenys neskelbtini“ nemokumo bylos iškėlimo, kadangi ši įmonė įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo pripažinta nemoki.

Aptariamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje pripažinta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ ilgą laiką nevykdo prievolių mokėti mokesčius valstybinėms įstaigoms. 2020 m. rugpjūčio 26 d. įmonės mokestinė nepriemoka sudarė 41 460,40 Eur, kurios išieškoti nepavyko. Įmonėje taip pat nėra nei vieno apdrausto asmens, kas patvirtina, kad įmonė ne tik nevykdo įsipareigojimų, tačiau realiai nevykdo jokios ūkinės-komercinės veiklos. VĮ „Registrų centras“ duomenimis įmonės vardu nėra įregistruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonė neturi nuosavybės teise jokių transporto priemonių, todėl pripažinta, kad įmonė tikėtina jau kurį laiką negali vykdyti prievolių kreditoriams ir neturi lėšų, iš kurių galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai.

Šios aptartos ir Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatytos aplinkybės atitinka Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kortelėje esančių elektroninių dokumentų, kurie buvo išvardinti ir šio nutarimo aprašomojoje dalyje, turinį, o būtent – mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. kovo 25 d. išrašo, mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo apie pateiktas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, antstolio A. N. 2022 m. vasario 22 d. pažymos apie vykdymo eigą Nr. (duomenys neskelbtini), VMI 2020 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), VMI 2021 m. gruodžio 20 d. UAB „Duomenys neskelbtini“ pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turinį.

Tiek iš Vilniaus apygardos teismui VMI pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Duomenys neskelbtini“ iškėlimo, tiek iš VMI Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikto pareiškimo dėl administracinės teisenos pradėjimo H. K., matyti, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ dėl įmonės 2020 m. gegužės 14 d. bei 2020 m. gegužės 27 d. deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimo susidarė 42 729,60 Eur mokestinė nepriemoka, kurią sudaro 40 518,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio bei 2 211,60 Eur delspinigių suma. Nenustatyta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ susidariusį įsiskolinimą būtų padengusi. 2020 m. rugpjūčio 26 d., 2020 m. lapkričio 4 d. bei 2020 m. gruodžio 7 d. buvo priimti sprendimai nurašyti bei išieškoti mokestinę nepriemoką, tačiau šių sprendimų įgyvendinimas buvo nesėkmingas - įmonė neturėjo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Akivaizdu, kad įmonė neturėjo jokių realių galimybių atsiskaityti su VMI. Atitinkamai, tuo metu įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas užimančiam asmeniui atsirado pareiga imtis veiksmų siekiant atkurti juridinio asmens mokumą arba pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Iš byloje surinktų, nutarime aptartų bei įvertintų įrodymų matyti, kad H. K. UAB „Duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini) dviem laikotarpiais – nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. bei nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. birželio 22 d. (b. l. 52-55). Nors bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn traukiamas H. K. nurodė, kad šiai įmonei (duomenys neskelbtini), tik šią įmonė nupirko ir vėliau pardavė, tačiau iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad pastarasis pakankamai ilgą laiko tarpą – nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., bei nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. birželio 22 d., buvo minėtos įmonės (duomenys neskelbtini). Minėtos aplinkybės teismui nesuteikia pagrindo sutikti su H. K. teismo posėdžio metu išsakytais teiginiais apie jo sąsajų su UAB „Duomenys neskelbtini“ stoką. Priešingai, anksčiau aptarti duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad H. K. UAB „Duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini) buvo pakankamai ilgą laiko tarpą, todėl buvo saistomas įmonės (duomenys neskelbtini) tenkančių teisių bei pareigų.

Pabrėžtina, jog juridinio asmens (duomenys neskelbtini) pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada (duomenys neskelbtini) gali nevykdyti šios pareigos. Vien tai, kad pasak H. K., jis užsiima įmonių pirkimu bei pardavimu, nereiškia, kad įsigijęs įmonę – tapęs jos (duomenys neskelbtini), jis netenka pareigos imtis visų, jam kaip įmonės (duomenys neskelbtini), tenkančių pareigų, įskaitant ir pareigą, susijusią su įmonės mokumo atkūrimu ar nemokumo proceso inicijavimu. Juo labiau, kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, patvirtinančių pastarojo (duomenys neskelbtini) UAB „Duomenys neskelbtini“, laikotarpį, pastarasis, priešingai jo teisme pateiktiems paaiškinimams, minėtos įmonės jos įsigijimo dieną neperleido kitam subjektai. Priešingai, jis šios įmonės (duomenys neskelbtini) buvo ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, po ko tik ją perleido kitam asmeniui.

Be to, teismas neturi pagrindo paneigti tą aplinkybę, kad H. K. apie UAB „Duomenys neskelbtini“ finansinę padėtį nieko nežinojo. Kaip buvo minėta ir anksčiau, pastarasis įmonei (duomenys neskelbtini) pakankamai ilgą laiko tarpą, jam buvo siųsti priminimai apie būtinybę apmokėti susidariusią mokesčių įsiskolinimą tuo pačiu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo jis kontaktavo bylos nagrinėjimo teisme metu su teismo atstovais. Be to, pastarasis, būdamas vieninteliu įmonės darbuotoju ir (duomenys neskelbtini), jau jo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu – 2020 m. gegužės 14 d. bei 2020 m. gegužės 27 d. VMI pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas. Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu minėjo liudytoju apklaustas V. R., jis įsigijęs įmonę ir pamatęs jos įsiskolinimus, šios atsisakė ir pardavė H. K., kuris jo prieš įmonės įsigijimą apie susidariusius įsiskolinimus neįspėjo. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad H. K. buvo susipažinęs su įmonės veikla ir jos finansinė padėtimi.

Tai reiškia, kad jis, užimdamas UAB „Duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini) pareigas, privalėjo atsakingai įvertinti valdomos įmonės finansinę būklę, o įmonės nemokumas jį, kaip (duomenys neskelbtini), įpareigojo ieškoti sprendimų įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

H. K. veika (neveikimas) dėl neinicijuoto nemokumo proceso atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Vien H. K. nesutikimas su padarytu administraciniu nusižengimu nereiškia, kad pastarasis yra nepagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

H. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusi nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „Duomenys neskelbtini“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo (duomenys neskelbtini) įmonei.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti H. K. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, daug kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir už administracinius nusižengimus, susijusius su juridinio asmens (duomenys neskelbtini) tenkančių pareigų vykdymo tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie pastarajam paskirtų nuobaudų apmokėjimą negauta. H. K. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta H. K. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis 1600 Eur. Taikyti H. K. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 10 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 160 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

H. K. paskirtos 1600 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 160 Eur (šimtą šešiasdešimt eurų) baudos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) (nuo 2020 m. birželio 26 d. ši sąskaita uždaroma), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-623-1170/2022 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė