Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. gynėjo advokato Algio Turso apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su automobiliu „Mercedes-Benz CLK 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su automobiliu „Mercedes-Benz B 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės, paskirtos už BK 182 straipsnio 1 dalyje (veika, susijusi su automobiliu „Mercedes-Benz B 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, sumažintos vienu trečdaliu ir E. K. paskirtos atitinkamai 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir dalinio bausmių sudėjimo būdu bei E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

E. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jai iš E. K. priteista 3000 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtos E. K. ekstradicijos išlaidos (2214,56 Eur) pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš E. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

E. K. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad automobilio negali parduoti kitiems asmenims, 2014 m. spalio 1 d. pasirašydamas lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „A“ įsigijo automobilį „Mercedes-Benz CLK 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią (sutartį) turėjo mokėti mėnesines įmokas po 337,97 Lt (97,88 Eur) iki 2019 m. gruodžio 1 d., tačiau jam nesumokėjus nei vienos įmokos UAB „A“ su juo nutraukė sutartį, pagal kurią jis privalėjo grąžinti automobilį UAB „A“, tačiau jis, neturėdamas jokios teisės ir turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą (pinigines lėšas už lizingo būdu įsigytą automobilį), 2014 m. spalio 28 d. pardavė automobilį „Mercedes-Benz CLK 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. R., kuris apie jo vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, o M. R. 2015 m. gegužės 14 d., apie 16.30 val., Mažeikių mieste, prie prekybos centro „Eifelis“ (Žemaitijos g. 72/Senkelio g. 14a) su nukentėjusiąja E. J. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią iš nukentėjusiosios E. J. įsigijo automobilį „BMW 318“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) o E. J. įsigijo UAB „A“ priklausantį automobilį „Mercedes-Benz CLK 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais E. K. savo naudai įgijo UAB „A“ priklausantį 8500 Lt (2461,77 Eur) vertės turtą.

E. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 1 d., apie 14.00 val., veikdamas kartu su R. B., prie prekybos centro „Maxima“ Vilniuje, Salininkų g. 131, nutylėdami esmines aplinkybes apie automobilio „Mercedes-Benz B 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių priklausomybę UAB „A“, kurio valdytoja pagal 2014 m. lapkričio 3 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „A“ buvo R. B., ir neturėdami UAB „A“ leidimo disponuoti transporto priemone, pateikdami tyčia suteptą transporto priemonės – automobilio „Mercedes-Benz B 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), sudarė transporto priemonės – automobilio „Mercedes-Benz B 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį su A. G., pagal kurią A. G. sumokėjo 10 000 Lt (2896,20 Eur) sumą, tokiu apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą ir nukentėjusiajam A. G. padarė 10 000 Lt (2896,20 Eur) turtinę žalą.

E. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 1 d., apie 14.00 val., veikdamas kartu su R. B., prie prekybos centro „Maxima“ Vilniuje, Salininkų g. 131, turėdami tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, žinodami, kad automobilis „Mercedes-Benz B 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso įmonei „A“, transporto priemonės – automobilio „Mercedes-Benz B 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartyje su A. G. melagingai nurodė, kad R. B. yra transporto priemonės savininkė ir gali disponuoti transporto priemone be jokių apribojimų ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2014 m. gruodžio 1 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo apgaule įgyjant A. G. turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistojo E. K. gynėjas advokatas A. Tursas prašo baudžiamosios bylos dalį dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, susijusios su automobiliu „Mercedes-Benz CLK 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti nesant nukentėjusiojo skundo, o baudžiamosios bylos dalį dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, susijusių su automobiliu „Mercedes-Benz B 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Apeliacinės instancijos teismui nenutraukus baudžiamosios bylos, prašo E. K. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba ją švelninti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Dėl 2014 m. spalio 1 d. veikos teismas nurodo, kad E. K., parduodamas automobilį ,,Mercedes-Benz CLK 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgavo UAB ,,A“, o dėl 2014 m. gruodžio 1 d. veikos – apgavo A. G., nors automobilis ,,Mercedes-Benz B 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise taip pat priklausė UAB ,,A“. Šios išvados yra nenuoseklios ir prieštaraujančios viena kitai. Be to, nebuvo apklausti UAB ,,A“ darbuotojai ir nėra duomenų, kad E. K. apgavo bendrovės darbuotojus ir sudarydamas automobilio lizingo sutartį pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

1.2. Teismas netinkamai paskyrė bausmes, t. y. nepagrįstai nustatė vienodo dydžio laisvės atėmimą tiek už veikas, dėl kurių padarymo E. K. prisipažino, tiek už veikas, dėl kurių neprisipažino, taip pat neįskaitė E. K. sulaikymo Anglijoje laikotarpio.

1.3. UAB ,,A“, kaip nukentėjęs asmuo, nebuvo padavusi pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ši bendrovė 2015 m. lapkričio 2 d. raštu ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, kad dėl E. K. sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir automobilio negrąžinimo bendrovei padaryta 3645,15 Eur žala ir prašė bendrovę pripažinti civiliniu ieškovu. 2017 m. vasario 7 d. bendrovė raštu informavo, kad nebeturi pretenzijų dėl automobilio ,,Mercedes-Benz CLK 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, UAB ,,A“ pareiškimo nepadavė, savęs nelaikė nukentėjusiąja, taip pat nepareiškė civilinio ieškinio ir nereikalavo atlyginti žalos, o teismas neapklausė nei vieno šios bendrovės darbuotojo ar įgalioto asmens.

1.4. E. J. prarado automobilius ir patyrė žalą dėl sandorių sudarymo su M. R., o E. K. su E. J. iki aptariamų sandorių sudarymo nebendravo ir nieko nesiūlė jai pirkti. ,,BMW“ ir ,,Mercedes-Benz CLK 430“ pirkimo–pardavimo dokumentai nepatvirtina, kad E. J. buvo automobilių pirkėja (pardavėja), dėl ko ji nepatyrė žalos. Netgi vadovaujantis prielaida, kad ji buvo automobilio ,,Mercedes-Benz CLK 430“ pirkėja, tarp jos galimai patirtos žalos ir E. K. veiksmų neegzistuoja priežastinis ryšys.

1.5. E. K. sudarė sandorį tik su UAB ,,A“, su šia bendrove juos sieja išimtinai sutartiniai civiliniai santykiai. Taip pat E. K. pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes, susijusias su sukčiavimu A. G. atžvilgiu. Nuteistasis su nukentėjusiuoju atsiskaitė, sudarė taikos sutartį, žalą atlygino. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad E. K. susitaikė su nukentėjusiuoju A. G., dėl ko jis turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. E. K. kaltę pripažino visiškai, atlygino žalą, pateiktas susitarimas su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, atleidimo ir baudžiamosios bylos nutraukimo. Be to, nuo E. K. padarytų veikų praėjo 7 (septyneri) metai, nuteistasis per šį laikotarpį nenusikalto, gyvendamas užsienyje dirbo, todėl egzistuoja visos BK 38 straipsnyje įtvirtintos sąlygos.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų, turėjusių neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla. Iš nuteistojo E. K. atstovo advokato A. Turso apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad E. K. nusikalstamai sukčiavo perleisdamas automobilį „Mercedes-Benz CLK 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. R., ir prašo baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, nesant nukentėjusiojo skundo, o dalyje dėl sukčiavimo neteisėtai parduodant automobilį „Mercedes-Benz B 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo

Sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis) esmė – neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie skolininko asmenybę ar jo turtą. Tačiau apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2004, 2K-336/2014).

Šios bylos bei apeliaciniame skunde pateiktų argumentų kontekste svarbūs ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklosto civiliniai santykiai, ar veika perauga į nusikalstamą. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-133/2010, 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-526/2014, 2K-7-27-746/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. K. 2014 m. spalio 1 d. pasirašydamas lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „A“, įsigijo automobilį „Mercedes-Benz CLK 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią (sutartį) turėjo mokėti mėnesines įmokas po 337,97 Lt (97,88 Eur) iki 2019 m. gruodžio 1 d., tačiau jam nesumokėjus nei vienos įmokos UAB „A“ su juo nutraukė sutartį, pagal kurią jis privalėjo grąžinti automobilį UAB „A“, tačiau jis 2014 m. spalio 28 d. perleido minėtą automobilį M. R., kuris apie jo vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, o M. R. 2015 m. gegužės 14 d. apie 16.30 val. Mažeikių mieste, prie prekybos centro „Eifelis“, adresu Žemaitijos g. 72/Senkelio g. 14a, su nukentėjusiąja E. J. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iš nukentėjusiosios E. J. įsigijo automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o E. J. įsigijo UAB „A“ priklausantį automobilį „Mercedes-Benz CLK 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais veiksmais savo naudai įgydamas UAB „A“ priklausantį 8 500 LT (2461,77 Eur) vertės turtą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje vertino, kad E. K. kaltę sukčiaujant rodo tiek UAB „A“, tiek M. R. klaidinančių aplinkybių pateikimas ir sukūrimas, be kita ko, tai, kad E. K. savo veiksmais UAB „A“ atstovus įtikino, kad naudosis automobiliu ir mokės sutartas įmokas iki kol automobilis pereis jo nuosavybėn, nors nuo pat pradžių ketino automobilį parduoti. Tokią išvadą pagrindžia tai, kad E. K., žinodamas, jog neturi teisės perleisti automobilio tretiesiems asmenims, netrukus po sutarties su UAB „A“ pasirašymo, nepradėjęs mokėti mėnesinių įmokų, automobilį perleido kitam asmeniui – M. R., kuris, bylos duomenimis, nežinojo, kad automobilis nuosavybės teise priklauso UAB „A“, o E. K. yra tik šio automobilio valdytojas lizingo sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija su šiuo teismo vertinimu iš esmės sutinka ir papildomai pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai atskleidžiami ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. K. veiksmai, kuriais jis, prisiimdamas sutartinius įsipareigojimus, įgijo teisę valdyti automobilį „Mercedes-Benz CLK 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau, nemokėdamas lizingo sutartimi sulygtų mokėjimų ir perleisdamas automobilį trečiajam asmeniui M. R., su kuriuo išmainė UAB „A“ priklausantį automobilį į kitą automobilį, taip siekdamas įgyti visišką nuosavybės teisę į M. R. priklausiusį automobilį, siekiant jį parduoti ir taip pasipelnyti, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. padarė sukčiavimo veiką (BK 182 straipsnio 1 dalis).

Šiame kontekste pažymėtina, kad vien tai, jog nebuvo apklausti UAB ,,A“ darbuotojai, kurie patvirtintų, kad E. K. juos apgavo ir sudarydamas automobilio lizingo sutartį pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nepaneigia aplinkybės, jog E. K. svetimą turtą įgijo apgaule, kadangi, kaip minėta, šis specialusis sukčiavimo sudėties požymis (apgaulė) šioje byloje nustatytas, be kita ko, įvertinus objektyvias su nusikalstamos veikos padarymu susijusias aplinkybes: įmokų pagal lizingo sutartį visišką nemokėjimą, E. K. veiksmus, sąmoningai pažeidžiant sudarytą lizingo sutartį ir neteisėtai perleidžiant automobilį kitam asmeniui, neinformuojant jo apie šio automobilio teisinį režimą, taip pat uždažant automobilio „Mercedes-Benz CLK 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo vietą, kurioje nurodomas automobilio savininkas. Kadangi šie E. K. apgaulę rodantys veiksmai rodo didesnį padarytos veikos pavojingumą, jie negali būti vertinami tik kaip civilinis deliktas. Tai, kad E. K. su UAB „A“ siejo civiliniai teisiniai santykiai, nepaneigia jo atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad UAB ,,A“, kaip nukentėjęs asmuo, nebuvo padavusi pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su automobiliu „Mercedes-Benz CLK 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas nepagrįstai.

BK 182 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su automobiliu „Mercedes-Benz CLK 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios E. J. 2015 m. birželio 26 d. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2015 m. gegužės 14 d. pareiškėja Mažeikių mieste prie prekybos centro „Eifelis“ su M. R. apsikeitė automobiliais, mainų būdu gavo „Mercedes-Benz CLK 430, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra paimtas lizingu bendrovėje UAB „A“, lizingas neišmokėtas. Pareiškėjai dėl šio įvykio padaryta 3000 Lt žala (t. 1, b. l. 23). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. J. prarado automobilį ir patyrė žalą dėl sandorio sudarymo su M. R., bylos duomenimis nustatyta, kad E. K. M. R. šį automobilį neteisėtai perleido nenurodydamas, kad jo savininkas yra UAB „A“ ir automobilis nėra išpirktas pagal lizingo sutartį, todėl, M. R. automobilį perleidus E. J., dėl E. K. nusikalstamo sukčiavimo žalą galiausiai patyrė būtent E. J., t. y. tarp E. K. nusikalstamų veiksmų ir E. J. padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Aplinkybė, kad E. J. pati nedalyvavo apsikeičiant automobiliais su M. R., o vietoje jos automobilį už E. J. pinigus iškeitė nukentėjusiosios buvęs vyras A. J., taip išreikšdamas jos valią, t. y. veikdamas jos vardu, dėl ko pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti E. J. duomenys, nepaneigia, jog E. J. buvo automobilio „Mercedes-Benz CLK 430, valst Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėja ir patyrė žalą. UAB „A“ rašte dėl E. K. policijai pranešta, kad 2014 m. spalio 1 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su E. K. buvo nutraukta 2014 m. gruodžio 5 d. UAB „A“ iniciatyva, kadangi klientas nevykdė įsipareigojimų (nevykdė mokėjimų). Po sutarties nutraukimo, remiantis sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2014 m. rugsėjo 15 d. tarp UAB „A“ ir UAB „B“, pastariesiems buvo pateiktas pavedimas (2014 m. gruodžio 11 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) sugrąžinti jų automobilį „Mercedes-Benz CLK 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „B“ darbuotojai ieškojo automobilio, tačiau jo nerado. Nutraukus su klientu lizingo sutartį visais atvejais (pagal lizingo sutartį) reikalaujama grąžinti transporto priemonę. Dėl E. K. sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir automobilio negrąžinimo UAB „A“ padaryta 3645,15 Eur žala. Į policiją dėl minėto įvykio nesikreipta. Kadangi šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35935-15 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, prašo įtraukti UAB „A“ į baudžiamąjį procesą, kadangi automobilis „Mercedes-Benz CLK 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra UAB „A“ nuosavybė ir dėl to yra padaryta 3645,15 Eur žala (t. 3, b. l. 137). Atkreiptinas dėmesys, kad dėl E. K. veiksmų nukentėjo tiek UAB „A“, tiek E. J., todėl bet kurio iš šių asmenų pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Pastebėtina, kad UAB „A“ išreiškė savo valią būti įtrauktai į jau pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl jai E. K. veiksmais padarytos žalos, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo tinkamo subjekto – nukentėjusiojo valios pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su automobiliu „Mercedes Benz CLK 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl paskirtos bausmės dydžio ir kitų su bausme susijusių klausimų

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai paskyrė bausmes – nepagrįstai nustatė vienodo dydžio laisvės atėmimą tiek už veikas, dėl kurių padarymo E. K. prisipažino, tiek už veikas, dėl kurių neprisipažino. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra tik vienas iš minėtų kriterijų, reikšmingų skiriant bausmę. Todėl apelianto akcentuojamas vienodo dydžio bausmių tiek už veiką, dėl kurios padarymo E. K. prisipažino, tiek už veiką, kurios nepripažino, skyrimas savaime nereiškia, kad už skirtingas veikas paskirtos bausmės yra netinkamai individualizuotos. Šiame kontekste pažymėtina, kad vieną iš sukčiavimo veikų, susijusią su automobiliu „Mercedes Benz CLK 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis padarė bendrininkaudamas su R. B., o tai parodo didesnį veikos pavojingumą. Taigi, nepaisant to, kad E. K. pripažino kaltę dėl šios veikos padarymo, jam pagrįstai buvo paskirta tokio paties dydžio bausmė kaip ir už kitą veiką, dėl kurios padarymo jis neprisipažino.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Pagal šį straipsnį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kai kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Minėta, kad E. K. pripažino kaltę tik dėl veikų, susijusių su automobiliu „Mercedes Benz CLK 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (BK 180 straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis). Iš 2021 m. spalio 8 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas su šioms veikomis susijus įrodymus tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, numatyta BPK 273 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamu nuosprendžiu už šių veikų padarymą paskirtos bausmės, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažintos vienu trečdaliu ir po to subendrintos su bausme, paskirta už veiką, dėl kurios padarymo E. K. neprisipažino, t. y. nesumažinta bausme. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju BK 64¹ straipsnio nuostatos galėjo būti taikomos tik tuo atveju, jeigu E. K. būtų pripažinęs visas jam inkriminuotas veikas, atlikus sutrupintą įrodymų tyrimą dėl visų veikų.

Kadangi nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ar civilini ieškovo apeliaciniai skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis), o nagrinėjamu atveju jų nepateikta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamo BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo nekeistinas.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįskaitė E. K. sulaikymo Anglijoje laikotarpio į bausmę.

BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. BPK 140 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. Šios nuostatos taikytinos ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo buvo suimtas užsienio valstybėje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-303/2016).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitė E. K. laikino sulaikymo ir suėmimo terminą nuo 2016 m. kovo 18 d. 23.07 val. iki 2016 m. kovo 18 d. 23.40 val., nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. 23.55 val. iki 2022 m. sausio 10 d. (4 t., b. l. 104, 105, 194; 5 t., b. l. 8–10, 29-31, 37–40, 183–186). Atkreiptinas dėmesys, kad be nurodytų laikotarpių byloje nėra jokios informacijos, kuriam laikotarpiui ir kokiu pagrindu E. K. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktos informacijos matyti, kad E. K. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje 2020 m. kovo 28 d., 07.20 val. (vietos laiku), tačiau nenurodoma, kokiu pagrindu ir kokiam laikui (4 t., b. l. 151). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko 2021 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime dėl E. K. paieškos pateikta informacija, kad ieškomasis E. K. tuo metu gyveno Jungtinėje Karalystėje. Minėtos šalies kompetentinga institucija priėmė sprendimą ieškomąjį perduoti Lietuvai, tačiau E. K. dėl tokio sprendimo nesutiko ir pateikė apeliaciją, perdavimas buvo atidėtas. Vėliau E. K. perėmimas buvo planuojamas 2021 m. birželio 10 d., tačiau neįvyko E. K. neatvykus į oro uostą (4 t., b. l. 186). Taigi, iš pateiktos informacijos matyti, kad E. K. Jungtinėje Karalystėje nebuvo laikomas sulaikytas, siekiant užtikrinti jo perdavimą Lietuvos Respublikai pagal išduotą Europos arešto orderį, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl E. K. sulaikymo Jungtinėje Karalystėje neįskaitymo į bausmę atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, klausimą dėl kardomojo kalinimo įskaitymo į bausmės atlikimo laiką galima iškelti ir nuosprendžio vykdymo metu (BPK 361 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra pagrindas E. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su automobiliu „Mercedes-Benz B 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi E. K. kaltę pripažino visiškai, atlygino žalą, pateiktas susitarimas su nukentėjusiuoju A. G. dėl žalos atlyginimo, atleidimo ir baudžiamosios bylos nutraukimo. Taip pat teigiama, kad yra pagrindas E. K. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba ją švelninti.

Iš nukentėjusiojo A. G. 2021 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis ir E. K. susitaikė, žala pilnai atlyginta, jokių pretenzijų neturi. Prašo baudžiamąją bylą nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu (5 t., b. l. 132).

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

Kita vertus, tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas ad hoc (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinamos pirmosios trys BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606/2006). ???

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygos buvimo, teismas, be kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, atsižvelgia į tai, kad E. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei ir nesunkų tyčinį nusikaltimą valdymo tarkai, susijusį su dokumentų klastojimu; E. K. administracine tvarka per penkerius metus Lietuvoje nebaustas (5 t., b. l. 88), iš viso teistas 5 kartus, 4 kartus – už nusikalstamas veikas nuosavybei, be to, 2014 m. spalio 29 d. teistas Lenkijos Respublikoje (5 t., b. l. 89–107), skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu E. K. vis dar nebuvo sumokėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos. Nors E. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimo ir dokumento suklastojimo bei panaudojimo, susijusių su automobiliu „Mercedes-Benz B 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, atlygino žalą nukentėjusiajam A. G. (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), E. K. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, t. y. recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas ir dokumento suklastojimas bei panaudojimas, susijęs su automobiliu „Mercedes-Benz B 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste vien tai, kad E. K. atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam A. G., prisipažino dėl šios veikos ir gailisi ją padaręs, nėra pakankamas pagrindas atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrįsto pagrindo manyti, kad E. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas teigiamai vertina aplinkybę, kad E. K. po paskutinio padaryto nusikaltimo daugiau nenusikalto, tačiau tai nėra pakankama aplinkybė išvadai, jog E. K. daugiau nepažeis baudžiamojo įstatymo. Kaip minėta, E. K. ne vieną kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, šiuo metu Lietuvoje nedirba, kaip nurodo, uždarbiauja užsienyje, taigi šiuo atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad E. K. vėl nebandys pasipelnyti pažeisdamas įstatymą. Taip pat nurodytų neigiamai E. K. charakterizuojančių duomenų kontekste atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl švelnesnės bausmės taikymo galimybės. Kaip minėta, už tokio pat pobūdžio nusikaltimus E. K. yra teistas ne vieną kartą, paskutinę nusikalstamą veiką padarė esant recidyvui, taigi už ankstesnius nusikaltimus paskirtos bausmės E. K. teigiamo poveikio nepadarė. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už abi sukčiavimo veikas skyrė artimą minimaliai – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad paskirta bausmė yra per griežta.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo E. K. gynėjo advokato Algio Turso apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.