- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-378-538/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02539-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- S. K.
- Pareiškėjas
- D. N.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. K. (S. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. N. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo S. K. (S. K.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2SP-4839-676/2023 pagal teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtintą šalių taikos sutartį.
2. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo nevykdo pareigos mokėti sutartą išlaikymą ir yra susidaręs 2 100 Eur įsiskolinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino. Išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2SP-4839-676/2023 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį. Teismo argumentai:
3.1. Teismo nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, šalių dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir ji paskirta vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, todėl suinteresuotas asmuo neturėjo teisėto pagrindo tvarkyti vaiko išlaikymo lėšas ir spręsti dėl vaiko išlaikymo lėšų panaudojimo būdo.
3.2. Išlaikymas vaikui buvo teikiamas nereguliariai, o pinigai, skirti vaiko poreikiams užtikrinti, buvo leidžiami neproporcingai, ne pagal vaiko poreikius ir būtinumą (pramogoms, kavinėms, žaidimams ir t.t.).
3.3. Suinteresuotas asmuo nepateikė teismui jokių įrodymų, kad šalys buvos susitarusios, kad pareiškėjos ir dukros gyvenimas jo bute bus vertinamas kaip išlaikymo teikimas ir įskaitytas į atsakovo mokėtiną išlaikymą. Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų, todėl nesant rašytiniam šalių susitarimui, suinteresuoto asmens geranoriškas prisidėjimas prie vaiko išlaikymo, suteikiant jam gyvenamąją vietą, nelaikytinas kaip išlaikymo teikimas.
3.4. Tarp šalių kilus ginčui dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų vykdymo, suinteresuotam asmeniui nepateikus pakankamai objektyvių įrodymų, kad jis yra įvykdęs/vykdo šalių sutartas taikos sutarties sąlygas taip, kaip numatyta taikos sutartyje, yra pagrindas vykdomojo rašto išdavimui, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas, vykdomasis raštas išduotinas.
3.5. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, todėl visos aplinkybės dėl tinkamo taikos sutarties sąlygų vykdymo, išlaikymo skolos dydžio bus nustatytos antstolio.
III. Atskirojo
skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2024 m. sausio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti pareiškėjos prašymą. Taip pat suinteresuotas asmuo prašo priteisti iš pareiškėjos D. N. bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šio atskirojo skundo surašymu ir pateikimu teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Šalys skirtingai supranta ir aiškina taikos sutartį. Pareiškėja ją aiškina taip, kad vaiko išlaikymo pinigai turi būti pervedami jai ir ji viena pati sprendžia dėl jų panaudojimo, tuo tarpu apeliantas ją aiškina kaip suteikiančią jam teisę išlaikyti dukrą, apmokant jos poreikius, kaip antai ugdymas, maistas, rūbai, pramogos ir t.t. apeliantas aiškina sutartį, remdamasis tikraisiais šalių ketinimais sutarties sudarymo metu, t. y. šalys tarėsi, kad suinteresuotas asmuo pats spręs dėl jo skiriamos išlaikymo vaikui sumos panaudojimo. Tam tikslui taikos sutarties 3 punkte ir buvo išvardinta, kam, kokiems vaiko poreikiams suinteresuotas asmuo gali skirti pinigus.
4.2. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo po to, kai tarp šalių įvyko konfliktas, todėl apeliantas laikosi pozicijos, kad pareiškėja šiuo atveju kreipėsi į teismą piktnaudžiaudama savo teise, nes jos tikslas nėra ginti tariamai pažeidžiamas vaiko teises, o nubausti apeliantą. Tai nėra sąžininga, pareiškėja iš esmės siekia, kad apeliantas būtų priverstas ginčo laikotarpiu skirti vaiko išlaikymui dvigubai. Dėl šios priežasties, įvertinus tai, kad šalys skirtingai supranta ir aiškina taikos sutartį, sutinkamai su kasacinio teismo išaiškinimais, vykdomasis raštas negali būti išduodamas.
4.3. Net jei būtų daroma prielaida, kad taikos sutartis aiškintina taip, kaip ją aiškina pareiškėja, o apelianto išlaidos vaiko rūbams, maistui ir pramogoms nelaikytinos išlaikymu, teismas nutartyje neįvertino aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu (t. y. nuo 2023 m. balandžio 25 d., kai teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, iki 2023 m. gruodžio 11 d., kai pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo) apeliantas atliko reguliarius bankinius pavedimus už dukters ugdymą vaikų darželiams, o taip pat 2023 m. rugsėjo 21 d., rugsėjo 30 d., spalio 5 d. ir spalio 7 d. atliko bankinius pavedimus pareiškėjai, kurių paskirtis - išlaikymas vaikui.
4.4. Siekiant paneigti bet kokias teismui kylančias abejones dėl galimo apelianto vengimo išlaikyti dukrą, kas galėtų būti pagrindu teismui išduoti D. N. vykdomąjį raštą, sąlygojantį jos teisę pradėti priverstinį skolos išieškojimą, 2024 m. sausio 22 d. apeliantas pervedė į D. N. sąskaitą 800 Eurų, kas yra skirtumas tarp jos nurodytos 2 100 Eurų išlaikymo skolos ir 1 300 Eurų, kurie ginčo laikotarpiu buvo sumokėti kaip dukters išlaikymas pervedant pinigus į D. N. sąskaitą banke ir apmokant už dukters ugdymą darželiams.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Įstatymai nedraudžia skirti vaiko išlaikymui daugiau nei nustatyta ir nebuvo pasirašyta jokia sutartis, ir kad pagal susitarimą leido gyventi, kažkurį laikotarpį apeliantui priklausančiame bute, nesuteikia teisės jam nemokėti vaiko išlaikymui skirtų pinigų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio l dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti, nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai.
5.2. Pareiškėja nesiekia finansiškai pasipelnyti, o siekia, kad vaiko tėvas prisidėtų bent jau finansiškai prie vaiko gerovės. Taip pat, nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, higiena, apranga ir t.t.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškai.
5.3. Bandoma suklaidinti teismą ir nuslėpti galimus įrodymus. Pavedimuose nenurodyta, kad pinigai skirti vaiko išlaikymui už kažkurį mėnesį, o tiesiog siunčiami pagal ruošinį programėlėje. Tai dar kartą įrodo, kad tai nebuvo vaiko išlaikymui skirti pinigai. Taip pat, prideda pokalbius su terorizavimu ir liepimu gražinti 800 Eur, kurie, kaip ir ankščiau minėta, nebuvo skirti vaiko išlaikymui.
5.4. Nesutinka padengti jokių patirtų apelianto išlaidų, susijusių su šia byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
8. Apeliantas nurodo, kad šalys skirtingai supranta ir aiškina taikos sutartį, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus vykdomasis raštas negali būti išduodamas. Teigia, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo po to, kai tarp šalių įvyko konfliktas, todėl jis laikosi pozicijos, kad pareiškėja šiuo atveju kreipėsi į teismą piktnaudžiaudama savo teise, nes jos tikslas nėra ginti tariamai pažeidžiamas vaiko teises, o jį nubausti. Mano, kad pareiškėja siekia, jog apeliantas būtų priverstas ginčo laikotarpiu skirti vaiko išlaikymui dvigubai. Apelianto argumentai atmestini.
9. Kaip byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų D. N. ir S. K. 2023 m. balandžio 24 d. sudarytą taikos sutartį, kurios 3 punkte šalys susitarė, kad S. K. moka dukters L. K. išlaikymui (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) kas mėnesį iki dukters pilnametystės po 300 Eur (tris šimtus eurų). Išlaikymas pradedamas mokėti nuo šios sutarties sudarymo dienos. Pinigus, skirtus dukters L. K. išlaikymui, uzufrukto teise tvarko D. N.. Išlaikymas kasmet yra indeksuojamas įstatymų nustatyta tvarka. Teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, įsiteisėjo 2023 m. balandžio 25 d. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, nes vaiko tėvas nevykdo pareigos mokėti sutartą išlaikymą ir yra susidaręs 2 100 Eur įsiskolinimas.
10. Taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (CK 6.983 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja galutinio teismo sprendimo galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 punktas).
11. Teismas, prieš tvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių sudarytos taikos sutarties 5 punkte nurodyta, kad pasirašydamos šią sutartį Šalys patvirtina, jog atidžiai susipažinusios su jos sąlygomis ir su jomis sutinka bei įsipareigoja jų sąžiningai laikytis. Šalys pareiškia, kad sutartis atitinka tikruosius šalių ketinimus ir valią. Šalys šios nutarties dėl taikos patvirtinimo neskundė. Teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, įsiteisėjo 2023 m. balandžio 25 d., taigi todėl tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis).
13. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimo. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
14. Kaip minėta, apeliantas įsipareigojo mokėti dukters išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad mokėjo dukters išlaikymui kas mėnesį po 300 Eur. Taikos sutartyje nenumatyta, kad 300 Eur išlaikymas gali būti teikiamas skiriant ne pinigines lėšas, o perkant rūbus, maistą ir pramogas, teikiant apgyvendinimo paslaugas, todėl apeliantui nepervedus 300 Eur išlaikymo dukrai, pareiškėja turėjo teisę keiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
15. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatyme yra įtvirtinta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas, todėl akivaizdu, kad, nustačius įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pažeidimo faktą, pirmosios instancijos teismas privalėjo išduoti vykdomąjį raštą.
16. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti priešingą procesinį sprendimą, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 - 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.