Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10488-642/2018, išnagrinėtoje pagal pareiškėjų D. V. ir S. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „SEB bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10488-642/2018 nutraukė pareiškėjo D. V. ir suinteresuoto asmens S. V. santuoką bei patvirtinto jų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėjas 2022 m. liepos 5 d. pateikė prašymą atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio, reguliuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi remiantis šiomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, šio straipsnio 1 dalis nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015). Įstatymo nustatyto termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 368 straipsnis).

Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnio nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (nutartį) arba nuo to momento, kai sprendimas (nutartis) įteikiamas CPK 275 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka šaliai arba tretiesiems asmenims, neatvykusiems į posėdį, kuriame skelbiamas teismo sprendimas.

Minėta, kad sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priimta 2018 m. rugpjūčio 17 d. Tą pačią dieną pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims, taip pat pareiškėją ir suinteresuotą asmenį S. V. byloje atstovavusiai advokatei išsiųstas neįsiteisėjęs teismo sprendimo nuorašas. Be to, 2021 m. balandžio 26 d. pareiškėjo pageidavimu jam buvo išduotas įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašas. Tuo tarpu pareiškėjas į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik 2022 m. liepos 15 d. Šiuo atveju matyti, kad 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra suėjęs, nežiūrint į tai ar šis būtų skaičiuojamas nuo neįsiteisėjusio ar įsiteisėjusio sprendimo nuorašo įteikimo pareiškėjui dienos.

Teismo nuomone, pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl termino praleidimo nelaikytinos svarbiomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad pareiškėją ir suinteresuotą asmenį S. V. santuokos nutraukimo byloje atstovavo advokatė, tai yra santuokos nutraukimo sutarties projektas buvo parengtas profesionalo. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 17 punkte šalių numatyta, kad patvirtintos sutarties sąlygos gali būti pakeistos tik teismo sprendimu, be kita ko, pateikta nuoroda į CK 3.53 straipsnio 3 dalį.

Pagal CK 3. 53 straipsnio 3 dalį teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies norma yra išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, todėl ji neturėtų būti plečiamai aiškinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-872/2003; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008). Išimtinėms aplinkybėms paprastai priskiriamos tos, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; kt.).

Taigi CK 3.53 straipsnio 3 dalyje atvejai iš esmės apima trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, jų išlaikymą, sutuoktinio išlaikymą ir kt.). Teismo vertinimu, 17 punkte išdėstytos sąlygos įtraukimas į Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį rodo, jog pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui buvo išaiškinta, kokias teisines pasekmes sukelia Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimas teisme. Pareiškėjo teiginiai, jog jis iki pat 2022 m. birželio 13 d., nežinojo apie ribotas galimybes pakeisti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygas yra aiškiai nepagrįsti.

Atsižvelgiant į nustatytą, darytina išvada, jog terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra suėjęs, pareiškėjas šį terminą praleido ne dėl objektyvių priežasčių, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10488-642/2018 atmestinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog suinteresuotas asmuo

S. V. byloje patyrė 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą. Šios bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui priteistinos iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo D. V. prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-10488-642/2018.

Priteisti iš pareiškėjo D. V. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui S. V..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.