Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui I. K. (I. K.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas nedalyvavimo, byloje gautas ieškovo atstovo prašymas civilinę bylą teismo posėdyje nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Esant nurodytoms aplinkybės, civilinė byla nagrinėjama šalims nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2006-10-30 atsakovas I. K. pasirašė skolos raštelį, kuriuo patvirtino, jog iš ieškovo gavo 100000,00 Lt (28962,00 Eur) paskolą žemės sklypui įsigyti (b.l. 6, 7). Byloje pateikti nekilnojamojo turto Centrinio duomenų banko išrašai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas įgijo žemės 3 žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kurie po pertvarkymo buvo padalinti į mažesnius nekilnojamojo turto vienetus (b.l. 8- 19). Byloje ieškovas pateikė 2008-05-06 pakvitavimą, iš kurio turinio matyti, jog atsakovas I. K. patvirtina, jog iš ieškovo gavo 5792,40 Eur (20000,00 Lt) kaip dalį avansinio apmokėjimo už žemės sklypus (b.l. 20). Duomenų, jog nekilnojamojo turto sandoris buvo sudarytas, byloje nėra.

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti paskolos sumą pagal 2006-10-30 skolos raštelį, palūkanas bei atsakovui perduoto avanso dalį pagal 2008-05-06 pakvitavimą.

Dėl paskolos grąžinimo

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 dalis, galiojusi sandorio sudarymo (2006-10-30 paskolos raštelio surašymo) momentu numatė, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (šiuo metu – 600,00 Eur). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, "<...> pinigus gavau <...>", "<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas"), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193-6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013. Teismų praktika. 2013, 41, p. 202-213). Pažymėtina, jog bylose dėl paskolos grąžinimo ieškovui tenka pareiga įrodyti esminių paskolos sutarties sudarymo sąlygų (paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą) egzistavimą (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2006-10-30 atsakovo pasirašyto skolos raštelio pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai paskolos teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1-6.4 straipsniai). Šią aplinkybę pripažino ir atsakovas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas suteikė atsakovui paskolą, atsakovas ją gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, gautos paskolos po pareikalavimo atsakovas negrąžino, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas reikalavimo neginčijo, jį pripažino.

Tokiu būdu esant byloje nustatytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, ieškovo reikalavimas tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 28962,00 Eur skola (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.872 straipsnis).

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą priteisti 8494,89 Eur palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2016-04-12.

Atsakovas su reikalavimu nesutinka, prašo priteistinas palūkanas mažinti, taikyti ieškinio senatį.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina, jog teismų praktikoje reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas arba atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (Civilinio kodekso 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (Civilinio kodekso 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių.

Nagrinėjamu atveju paskolos raštelyje šalys neaptarė kitų prievolės nevykdymo padarinių, todėl remiantis teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, ieškovas įgijo teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų. Ieškovas reikalauja priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2016-04-12, t.y. už laikotarpį, viršijantį penkerių metų terminą.

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalis numato, jog reikalavimams dėl palūkanų ir kitų periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas ieškinio senatį taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį bei mažinti priteistinų palūkanų dydį.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia esant pagrindą taikyti ieškinio senatį bei sumažinti ieškovo reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas prievolės grąžinti paskolos sumą nevykdo nuo 2010-06-01, tokiu būdu atsakovas prievolės grąžinti paskolą terminą praleido daugiau nei penkerius metus, tačiau atsižvelgiant į sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl palūkanų pareikšti, ieškovui iš atsakovo priteistinos kompensuojamosios 5 proc. dydžio metinės palūkanos už penkerius metus, skaičiuotinos nuo praleistos sumokėti 28962,00 Eur sumos, tokiu būdu ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas mažintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 7240,50 Eur palūkanų suma (28962,00* 5 proc.* 5) (Civilinio kodekso 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis, 1.125 straipsnio 9 dalis).

Dėl avanso grąžinimo

Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5792,40 Eur avansinio apmokėjimo. Reikalavimą kildina iš 2008-05-06 atsakovo pasirašyto pakvitavimo, kuriuo atsakovas nurodo iš E. K. gavęs 20000,00 Lt (5792,40 Eur) kaip dalį avansinio apmokėjimo už žemės sklypus (b.l. 6, 20). Nurodyto pakvitavimo originalas byloje nėra pateiktas.

Atsakovas reikalavimo priteisti avansą nepripažįsta, nurodo, jog ši pinigų suma ieškovui yra grąžinta, tačiau byloje nepateikia jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus duomenis, teismas sprendžia, jog ieškovas reikalavimo dėl avanso priteisimo neįrodė, todėl reikalavimas negali būti tenkinamas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovas, reikalaudamas priteisti įsiskolinimą pagal 2008-05-06 pakvitavimą, kuris turinio ir formos prasme prilygsta skolos rašteliui (Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti reikalavimo pagrįstumą. Tačiau byloje nėra pateiktas 2008-05-06 pakvitavimo originalas, priešingai nei 2006-10-30 paskolos raštelis, kurio originalą ieškovas teismui pateikė parengiamajame teismo posėdyje, nėra pateikti kiti įrodymai, patvirtinantys ieškovo nurodytas aplinkybes. Duomenų, kodėl kartu su vienu skolos rašteliu teismui nebuvo pateiktas ir kitas dokumentas, kurio pagrindu ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti skolą, byloje nėra. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą prielaidai, jog šio dokumento (2008-05-06 pakvitavimo) originalo ieškovas neturi. Pažymėtina, jog skolos raštelio buvimas pas kreditorių sudaro pagrindą preziumuoti, jog įsiskolinimas nėra padengtas (Civilinio kodekso 6.65 straipsnis). Tačiau šiuo atveju byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti prievolės neįvykdymo faktui. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, nurodė, jog prievolę pagal 2008-05-06 pakvitavimą įvykdė, pinigines lėšas ieškovui grąžino. Nors atsakovas šių argumentų nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, tačiau šio fakto neginčijo ir pats ieškovas. Kita vertus atsakovas neginčijo kitų ieškovo reikalavimų, kurie yra pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir pastarųjų pakanka pripažinti atsakovą neįvykdžius skolinių įsipareigojimų, prisiimtų 2006-10-30 skolos rašteliu. Tokiu būdu įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių procesinį elgesį, susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, labiau tikėtina, jog prievolė pagal 2008-05-06 pakvitavimą atsakovo buvo įvykdyta. Juolab, jog nei ieškovas, nei jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo ir paaiškinimų dėl ginčo dalyko nepateikė.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas priteisti 5792,40 Eur avansą atmestinas, kaip nepagrįstas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). Ieškovas byloje pateikė įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 865,00 Eur žyminį mokestį (b.l. 21), patyrė 1000,00 Eur išlaidų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 41, 42). Teismui patenkinus dalį ieškinio reikalavimų, pripažintina, jog patenkina 84 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1566,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 punktas, 9 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2016-04-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I. K. (I. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) 28962,00 Eur (dvidešimt aštuoni tūkstančiai devyni šimtai šešiasdešimt du Eur, 00 ct) skolą, 7240,50 Eur (septyni tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt Eur 50 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-04-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1566,60 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai šešiasdešimt šeši Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016-04-13 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.