Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1773-254/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-10-27
Bylos Nr.: 2A-1773-254/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-02401-2013-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Izolda Nėnienė (pirm.), Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė (pran.)
Atsakovas: L. M. Š., R. Š.
Ieškovas: Onos O, O. D. M., V. A. M.
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Civilinė byla Nr. 2A-1773-254/2015;proceso Nr. 2-28-3-02401-2013-0;

procesinio dokumento kategorijos: 3.2.2.2; 2.3.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) ir Mindaugo Šimonio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. M. Š. ir R. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-441-329/2015 pagal ieškovų Onos O. D. M. ir V. A. M. ieškinį atsakovams R. Š. ir L. M. Š. bei pagal atsakovų R. Š. ir L. M. Š. priešieškinį ieškovams O. D. M. ir V. A. M. dėl žemės sklypo ribos nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė (toliau VĮ) Registrų centras ir A. T. teisių perėmėja N. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai, vadovaudamiesi Civilinio kodekso (toliau CK) 4.45 straipsnio nuostatomis, pareiškė atsakovams ieškinį, kuriuo prašė:

1) pripažinti teisingu jų 2012 m. rugsėjo 21 d. žemės sklypo planą, sudarytą VĮ Registrų centro Marijampolės filialo (t. 1, b. l. 22), kuriame ieškovams priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriame šių sklypų riba pažymėta skaičiumi 2, koordinatė X-6047906.61, koordinatė Y-477326.22, bei skaičiumi 3, koordinatė X-6047895.35, koordinatė Y-477362.35;

2) pripažinti atsakovų atsisakymą pasirašyti pagal šį planą sudarytą 2012 m. liepos 9 d. žemės sklypo ribų paženklinimo‑parodymo aktą Nr. 58J neteisėtu bei

3) pripažinti ieškovams teisę derinti šiuos aukščiau nurodytus dokumentus su VĮ Registrų centro Marijampolės filialu be atsakovų sutikimo.

Šalies argumentai

Atsakovai priešieškiniu prašė:

1) pripažinti teisingu jų 2012 m. liepos 23 d. žemės sklypo planą, sudarytą UAB „Narma“ (t. 2, b. l. 18), kuriame atsakovams priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriame šių sklypų riba pažymėta skaičiumi 3, koordinatė X-6047881.23, koordinatė Y-477404.43, bei skaičiumi 4, koordinatė X-6047906.61, koordinatė Y-477326.22;

2) pripažinti ieškovų atsisakymą pasirašyti pagal šį planą sudarytą 2012 m. liepos 9 d. žemės sklypo ribų paženklinimo‑parodymo aktą Nr. N498 neteisėtu bei

3) pripažinti jiems teisę registruoti pateikiamą žemės sklypo planą VĮ Registrų centro Marijampolės filiale.

Ieškovų žemės sklypas ribojasi su atsakovų žemės sklypu ir tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypų ribos nustatymo. Pagal ieškovų sklypo planą, šalių sklypų riba yra laužtinės formos iš atkarpų tarp posūkio taškų 2‑3 ir 3‑4, o pagal atsakovų sklypo planą – tiesios linijos be jokių lūžio taškų ties ieškovų ūkinio pastato (4 I1/m) kampu ir tokiu būdu atsakovų sklypo riba priartėja prie ūkinio pastato arčiau nei pagal preliminarius matavimus buvo 1 metras. Šalims nesutariant dėl žemės sklypų ribos, ieškovų ir atsakovų parengti jiems priklausančių žemės sklypų planai po atliktų kadastrinių matavimų neįregistruoti viešame registre. Abi šalys prašo pripažinti jų parengtus žemės sklypų planus teisingais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovų parengtas žemės sklypo planas, po atliktų kadastrinių matavimų jį pateikus VĮ Registrų centro Marijampolės filialui, buvo neįregistruotas, nes pažymėtos ginčo žemės sklypų ribos kadastro žemėlapyje pagal kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje atliktų matavimų duomenis, nesutapo (persidengė 0,45 m.). Pripažindamas ieškovų planą teisingu teismas rėmėsi 2014-12-12 teismo ekspertizės akto išvada ir eksperto paaiškinimu teisme, kad ieškovų pateikto žemės sklypo plane pažymėtos koordinatės Nr. 2 ir Nr. 3 ir Nr. 4 atitinka valstybinėje koordinačių sistemoje atliktų matavimų duomenis, o atsakovų žemės sklypo planas tokius duomenis atitinka tik koordinačių taškuose Nr. 3 ir Nr. 4., nes jame nėra ieškovų plane parodyto koordinačių taško Nr. 3. Be to teismas sprendė, kad svarbiausias kriterijus teisingam ginčo išsprendimui yra tarp šalių susiklostę ilgalaikiai faktiniai žemės sklypo naudojimo santykiai. Atsakovai turėjo įrodyti, kad jog ieškovų parengtame žemės sklypo plane nustatyta sklypų riba nesutampa su faktine riba, tačiau to neįrodė. O ribą nustačius pagal atsakovų planą būtų apribota ieškovų teisė tinkamai naudotis jiems priklausančiu ūkiniu pastatu, nes nebūtų išlaikyti netgi minimalūs Statybos techniniuose reglamentuose nustatyti atstumai tarp statinių ir sklypo ribos. Atsakovai teigė, kad ieškovų ūkinis pastatas pastatytas be jų sutikimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad jie būtų ginčiją minėto statinio statybą ar kitaip reiškę ieškovams pretenzijas. Teismas sprendė, kad ieškovų kadastrinių matavimų pagrindu nustatyta sklypų riba, nors ir nevisiškai atitinka pirminio planavimo dokumentus, tačiau atitinka nuo seno nusistovėjusią sklypų naudojimo padėtį ir neapriboja ieškovų teisės naudotis jiems priklausančius ūkiniu pastatų. Ją nustačius pagal ieškovų planą taip pat nebus pažeistos ir atsakovų teisės, nes juos ilgą laiką tokia situacija tenkino, jie nesiekė keisti nusistovėjusios faktinės sklypų ribos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai (toliau apeliantai) apeliaciniu skundu prašo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti šiais argumentais:

1. Esminis ieškinio reikalavimas yra pripažinti teisingu ieškovų žemės sklypo planą, kuriame šių sklypų riba pažymėta skaičiumi 2, koordinatė X-6047906.61, koordinatė Y-477326.22, bei skaičiumi 3, koordinatė X-6047895.35, koordinatė Y-477362.35. Tačiau ieškovų sklypo plane sklypų riba pažymėta ne tik šiais dviem minėtais posūkių taškais, bet ir 4, todėl ginčo sklypų ribos tarp taškų 3 ir 4 teisingumas nepatikrintas ir neišspręstas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Tokiu atveju teismas turėjo nustatyti ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes dalinis ginčo išsprendimas šiuo atveju prieštarautų vienam iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Kita vertus, galima daryti išvadą, kad teismas išsprendė ne visus reikalavimus, kadangi ribos tarp ieškovų ir atsakovų nenustatė, kas pripažintina absoliučiu skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

2. Teismas vadovavosi tik ginčo šalių faktiškai valdomu žemės sklypų kriterijumi, tačiau neatsižvelgė ir neįvertino šalių dokumentų, kad ginčo sklypus preliminariuose planuose ribojo tiesi linija, o ne laužtinė. Šią aplinkybę patvirtina abiejų sklypų archyvinės kadastro bylos. Ieškovų sklypo archyvinėje kadastro byloje esančiame 1992 m. rugsėjo 25 d. plane duomenys dėl statinių ir sklypo ribų netikslūs, todėl kelia abejonių ar ieškovai sąžiningai naudojasi savo sklypo ribomis. Be to, neatsižvelgta į VĮ Registrų centro Kadastro žemėlapio ištrauką, kurios mastelis 1:712 (t. 2, b. l. 11), ir iš kurios matyti, kad ieškovų sklypo planas šio sklypo preliminaraus sklypo atžvilgiu yra „pastumtas“ į šiaurę. Ši aplinkybė gali turėti įtakos ieškovų žemės sklypo plano netikslumui, tuo labiau, jog piečiau ieškovų žemės sklypo esantis sklypas geodeziškai nepamatuotas.

3. Teismas nenustatė ir tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad šalių pateiktų žemės sklypų planų ribų galinės koordinatės sutampa. Tai yra ieškovų plane taško 2 (koordinatė X-6047906.61, koordinatė Y-477326.22) koordinatės sutampa su atsakovų plane taško 4 koordinatėmis, ieškovų plane taško 4 koordinatės (koordinatė X-6047881.23, koordinatė Y-477404.43) sutampa su atsakovų plane taško 3 koordinatėmis. Vadinasi, atsižvelgiant į pirminius žemės sklypų planus, nesant pagrįstų duomenų dėl taško 3 ieškovų sklypo plane, darytina išvada, kad ginčo sklypų riba yra tiesi tarp minėtų sutampančių taškų, kas faktiškai idealiai atitinka atsakovų priešieškiniu prašomą nustatyti teisingąją žemės sklypo plane pažymėtą ribą.

4. Neaišku kokiais duomenimis vadovaujantis ieškovų plane nurodytas posūkio taškas 3, koks konkrečiai objektas ar riboženklis patvirtina jo koordinates. Apeliantai ginčijo tašku 3 norimą nustatyti ribą teigdami, kad tokiu būdu ieškovai siekia „pasidaryti vietos“ savo neteisėtai link sklypų ribos „praplėstiems“ statiniams (ūkiniam pastatui 4 I1/m). Teismas šių argumentų nevertino, nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė ieškovų paaiškinimams bei atsisakė priimti kaip įrodymus apeliantų prašomas pateikti nuotraukas, taip pat rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog apeliantai teisūs dėl tiesios, o ne laužtinės linijos tarp sklypų, todėl prašo šiuos įrodymus įvertinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Be to, tik sąžiningas ieškovų žemės sklypo faktinis naudojimas galėtų būti ginamas. Dėl minėto ūkinio pastato naudojimo iškilo būtinybė ir apeliantai pateikia naują įrodymą, t. y. to paties matininko ieškovams 2012 m. liepos 9 d. parengtą jų žemės sklypo planą. Iš šio plano matyti, kad jame pažymėta šalių sklypus skirianti riba yra tiesi, kurios galiniai taškai sutampa su atsakovų žemės sklypo plane pažymėtais taškais. Ir ši riba apeina ieškovų ūkinį pastatą (4 I1/m). Todėl minėtos aplinkybės paneigia ieškovų įrodinėjamą žemės sklypų ribą su tašku 3 ir leidžia daryti išvadą, kad riba tarp sklypų gali ir turi būti nustatyta tiesi tarp galinių jų ribojimosi taškų, kurie šalių planuose sutampa. Tokią ribą faktiškai atitinka atsakovų priešieškinio reikalavimas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pirmosios instancijos teismas teisingu nustatė žemės sklypo planą, sudarytą 2012-09-21 VĮ Registrų centro Marijampolės filialo, kuriame ieškovams priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovams L. M. Š., a.k(duomenys neskelbtini) ir R. Š., a.k(duomenys neskelbtini) priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), ir kuriame šių sklypų riba pažymėta skaičiumi 2, koordinatė X-6047906.6, nors ieškiniu ieškovai prašė nustatyti koordinatę X-6047906.61.

Atsiliepimas

Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:

1. Ieškinyje formuluojant reikalavimus yra išskirti (detalizuoti) tik du sklypo ribą žymintys taškai - skaičiumi 2 pažymėta koordinatė X-6047906.61, koordinatė Y-477326.22, bei skaičiumi 3 pažymėta koordinatė X-6047895.35, koordinatė Y-477362.35. Šios koordinatės išskirtos, nes iš esmės būtent dėl šios sklypo ribos dalies tarp šalių yra kilęs ginčas ir teismas šį ginčą išsprendė.

2. Dėl koordinačių atitikimo ar neatitikimo yra išsamiai pasisakyta ekspertizės akte (t. 3, b. l. 16-20), todėl ieškovai šiuo klausimu plačiau nepasisako.

3. Apeliaciniame skunde nesąžiningai keliamas klausimas, kad neaišku, kokiais duomenimis vadovaujantis ieškovų žemės sklypo plane nurodytas posūkių taškas 3, koks konkrečiai objektas ar riboženklis patvirtina jo koordinates. Į apeliantų 2012 m. spalio 30 d. užklausimą VĮ Registrų centro Marijampolės filialas pateikė 2013 m. sausio 7 d. atsakymą Nr. (2070/13)S (t. 4, b. l. 33-36), kuriame nurodė, jog ieškovų žemės sklypo sudarytame ir įregistruotame preliminarių matavimų žemės sklypo plane nurodyta, kad žemės sklypo riba eina vieno metro atstumu nuo ūkio pastato sienos. Tiksliai nustačius kampinių sklypo posūkio taškų koordinates ir įvertinus minimalų vieno metro atstumą tarp ūkinio pastato ir pro jį praeinančios sklypo ribos paaiškėjo, kad sklypo riba neina teisia linija, o yra su nedidele nuokrypa, kuri užfiksuota lūžio tašku, pažymėtu 3. Be to, byloje yra ieškovų pateikta geodezinių taškų nužymėjimo schema (t. 2, b. l. 154-155).

4. Apeliantai prie apeliacinio skundo pateikė 2012 m. liepos 9 d. žemės sklypo planą ir teigia, jog pastarasis parengtas ieškovams. Tačiau ieškovams nėra žinomas ir ieškovai nėra susipažinę su minėtu žemės sklypu. Ieškovai yra pateikę jiems parengtą 2012 m. rugsėjo 21 d. žemės sklypo planą, kurį ir prašė pripažinti teisingu.

Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus reikalavimus, kadangi teismo sprendimu nenusprendė dėl ieškovų žemės sklypo plane esančios ribos tarp taškų 3 ir 4 teisingumo, kas pripažintina absoliučiu skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su ieškovų atsiliepimu, kad ieškinyje formuluojant reikalavimus yra išskirti (detalizuoti) tik du sklypo ribą žymintys taškai - skaičiumi 2 pažymėta koordinatė X-6047906.61, koordinatė Y-477326.22, bei skaičiumi 3 pažymėta koordinatė X-6047895.35, koordinatė Y-477362.35, nes iš esmės būtent dėl šios sklypo ribos dalies tarp šalių yra kilęs ginčas. Teismas pripažino teisingu ieškovų žemės sklypo planą, sudarytą 2012-09-21 VĮ Registrų centro Marijampolės filialo, kuriame ieškovams priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovams L. M. Š. ir R. Š. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), t.y. išsprendė šalių ginčą, priešingai nei nurodo apeliantai, kurių apeliacinio skundo argumentai taip pat patvirtino ieškovų atsiliepimo aplinkybes, kad ginčo dėl jų plane nurodytos skaičiumi 4 pažymėtos koordinatės tarp šalių nebuvo, nes jos yra sutampančios abiejuose planuose.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas taikant CK 4.45 straipsnį, kuomet kilo gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl sklypų ribos, kurios nėra aiškios iš esamų dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Remiantis CK 4.45 straipsniu, jeigu sklypo savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014).

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 74 punktu, vykdytojo parengtas žemės sklypo planas ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla gali būti teikiama kadastro tvarkytojui išankstinei patikrai, jeigu vykdytojo ir užsakovo sutartyje dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo numatyta parengto žemės sklypo plano (jeigu buvo atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai) ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos išankstinė patikra arba vykdytojas to pageidauja. Šio teisės akto pagrindu, VĮ Registrų centro Marijampolės filialui atlikus ieškovų formuojamo žemės sklypo išankstinę patikrą buvo nustatyta ir 2012 m. rugsėjo 28 d. Išvadoje Nr. (2070/08)S-3485 „Dėl žemės sklypo plano“ konstatuota (t. 1, b. l. 3), jog formuojamo žemės sklypo ribos kerta pateikto patikrai ir pažymėto kadastro žemėlapyje apeliantų žemės sklypo ribas 0,45 m. Išankstinė patikra taip pat buvo atlikta apeliantų formuojamo žemės sklypo atžvilgiu, remiantis žemės sklypo kadastro duomenų byla ir padaryta tokia pati išvada dėl sklypų persidengimo. Be to, 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendime Nr. (2070/08)S-3423 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tinkamumo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui nekilnojamojo turto registre“ (t. 2, b. l. 9‑10) buvo konstatuota, jog pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla yra netinkama žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui nekilnojamojo turto kadastre. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylų kokybės nagrinėjimo komisija pastarąją išvadą dėl apeliantų žemės sklypo persidengimo (0,45 m) su gretimo ieškovų žemės sklypo ribomis laikė pagrįsta (t. 2, b. l. 7‑8). Todėl dėl šios priežasties šalių sklypų atliktų kadastrinių matavimų pagrindu žemės sklypų ribos nepažymėtos nekilnojamojo turto kadastre, o, atsižvelgiant į tai, kad šalims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, tretieji asmenys ‑ valstybės institucijos nustatyti tiksliai sklypų ginčo ribos pagal atliktus preliminarius matavimus negali, todėl šalių ginčas turi būti išspręstas teisminiu keliu.

Iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo archyvinės bylos kopijos (t. 2, b. l. 112) matyti, jog jie 2002 m. birželio 13 d. sutartimi (pirkimo-pardavimo), registro Nr. BRM-3006, įsigijo 0,30 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) g. 8. Prie ieškovų sutarties buvo pridėtas parduodamo žemės sklypo 2001 m. gruodžio 27 d. žemės sklypo Nr. 70-1A planas M1:5000, kuris neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis (Sutarties 10 p.). NTR duomenimis, žemės sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus, jo ribos 2002 m. vasario 18 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje. Šiame žemės sklypo plane gretimybėje 4‑1 nurodyta, kad nuo ūkinio pastato iki sklypo ribos yra 1 metras. Šis žemės sklypas yra sudarytas pagal taip pat ieškovų žemės sklypo archyvinėje byloje esantį 1992 m. rugsėjo 25 d. planą. Iš šių planų akivaizdu, jog brėžiant tiesią liniją tarp taškų 1 ir 4 (2001 m. gruodžio 27 d. žemės sklypo Nr. 70-1A planas M1:5000), tiek brėžiant tiesią liniją iš dešiniau esančio vieno sklypo taško į kitą viršuje esantį tašką (1992 m. rugsėjo 25 d. planas), sklypo ribos linija nėra tiesi. Iš ieškovų pateikto prašomo pripažinti teisingu žemės sklypo plano taip pat akivaizdu, jog brėžiant tiesią liniją tarp taškų 2 ir 4 (t. 3, b. l. 21) sklypo ribos linija nėra tiesi, nes taškas 3 (koordinatės X-6047895.35 ir Y-477362.35) neįeina į tiesią liniją ir yra atitolęs nuo jos. Ši išvada atitinka 2014-12-12 teismo ekspertizės akto išvadą, vertinant koordinatės 3 padėtį.

Iš apeliantams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo archyvinės bylos kopijos (t. 2, b. l. 112) matyti, jog apeliantai yra ieškovų kaimynai, jie 2005 m. balandžio 6 d. valstybinės žemės pirkimo‑pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1663, iš valstybės įsigijo 0,26 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-05368-6167, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) g. 6. Prie šios sutarties buvo pridėtas parduodamo žemės sklypo planas M1:5000 kaip neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis (Sutarties 9 p.). NTR duomenimis, žemės sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus, jo ribos 2005 m. kovo 7 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje. Priešingai nei ieškovai, apeliantai žemės sklypą įsigijo jau su panaikintu preliminariu 1992 m. liepos 7 d. planu (panaikintas 2001 m. balandžio 26 d., o įsigijo 2005 m. balandžio 6 d.), todėl tiesia linija sklypo įsigijimo metu jie negali remtis. Jų prašomas pripažinti teisingu planas yra sudarytas jau po sklypo įsigijimo - 2012 m. liepos 23 d. ir jame nėra ginčo objektu esančio taško 3, tačiau, esant panaikintam preliminariam planui, naujojo plano nėra daugiau su kuo palyginti, o apeliantų prie valstybinės žemės pirkimo‑pardavimo sutarties pridėtas žemės sklypo planas M1:5000 parodo tik žemės sklypų kadastro vietovėje žemės sklypo vietą ir plotą, tačiau ne jo koordinates.

Pagal ieškovų prašymą matavimai atlikti, sklypo ribos nužymėtos ir žemės sklypo riba suformuota vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, atsižvelgiant į 2001 m. gruodžio 27 d. sudarytą ir įregistruotą preliminarių matavimų žemės sklypo planą. Šiame preliminarių matavimų žemės sklypo plane nurodyta, jog žemės sklypo riba eina vieno metro atstumu nuo ūkio pastato sienos. Tiksliai nustačius kampinių sklypo posūkių taškų koordinates ir įvertinus minimalų vieno metro atstumą tarp ūkinio pastato ir pro jį praeinančios apeliantų sklypo ribos, visiškai sutiktina ir su teismo ekspertizės akto išvada (t. 3, b. l. 16‑20), kad sklypo riba neina tiesia linija, o yra su nedidele nuokrypa, kuri užfiksuota lūžio tašku, pažymėtu 3. Todėl apeliantai neteisūs, jog ginčo sklypus ankstesniuose planuose ribojo tiesi atkarpa. Šios nustatytos aplinkybės apeliantams buvo žinomos jau 2013 m. sausio 7 d., kuomet į jų paklausimą dėl, jų nuomone, ieškovų plano ydingumo atsakė VĮ Registrų centro Marijampolės filialas, kuris konstatavo, jog dar kartą patikrinimus matininkės paruoštus dokumentus, klaidų nerado, todėl pakartotinai prašo susipažinti su parengtu ieškovų planu ir pasirašyti ribų paženklinimo‑parodymo aktą (t. 4, b. l. 33).

Apeliantai teigia, kad teismas nenustatė ir tinkamai neįvertino tos aplinkybės, jog šalių pateiktų žemės sklypų planų ribų galinės koordinatės sutampa. Iš tiesų ieškovų plane taško 2 (X koordinatė X-6047906.61, koordinatė Y-477326.22) koordinatės sutampa su apeliantų plane taško 4 koordinatėmis, ieškovų plane taško 4 (koordinatė X 6047881.23, koordinatė Y-477404.43) koordinatės sutampa su apeliantų plane taško 3 koordinatėmis. Tačiau, priešingai nei nurodo apeliantai, šios aplinkybės leidžia įvertinti tik tai, kad sklypų ribos kraštinės (galinės) koordinatės sutampa, bet jos negali patvirtinti, kad ginčo sklypus ribojanti riba yra tiesios linijos, nes tuomet tokia išvada prieštarautų ieškovų žemės sklypo preliminariam planui. Be to, iš apeliantų minimos VĮ Registrų centro Kadastro žemėlapio ištraukos mastelio 1:712 (t. 2, b. l. 11) aiškiai matyti tarp ginčo 8 ir 6 sklypų laužtinės formos linija, o ne tiesi, todėl ir šio dokumento pagrindu apeliaciniame skunde daroma nepagrįsta išvada. Apeliantai dar nurodo, jog tai, kad ginčo sklypus ankstesniuose planuose ribojo tiesi atkarpa, o ne laužtinė, taip pat patvirtina ieškovų žemės sklypo archyvinėje bylos kopijoje esančio 1992 m. rugsėjo 25 d. žemės sklypo situacijos plano duomenys apie sklypo pločio ir statinių bei atstumų nuo jų iki sklypo ribų prieštaringumą. Apeliantai prie apeliacinio skundo pateikia papildomus dokumentus, įskaitant, kaip teigia, ankstesnį 2012 m. liepos 9 d. ieškovų žemės sklypo planą (t. 4, b. l. 11), tačiau įvertinus jų datas, taip pat išnagrinėtos bylos aplinkybes, akivaizdu, kad šie apeliantų dokumentai galėjo būti pateikti ankščiau, dar civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kas sudaro pagrindą juos atsisakyti priimti (CPK 314 straipsnis), tuo labiau, vertinant liniją tarp ribos kraštinių taškų, ji nėra tiesi.

Kasacinis teismas jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011 taip pat yra pasisakęs, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Preliminariame ieškovų 2001 m. gruodžio 27 d. žemės sklypo Nr. 70-1A plane M1:5000 ginčo žemės sklypo kraštinė pažymėta ribomis 1-4. Šių duomenų pagrindu, be tiksliųjų kadastrinių matavimų, ieškovų sklypas buvo registruotas NTR. Atlikus tiksliuosius kadastrinius ieškovų sklypo matavimus 2012 m. rugsėjo 21 d., VĮ Registrų centro Marijampolės filialo parengtame plane šio žemės sklypo plotas sumažėjo 0,0025 ha ir tapo 0,2975 ha, t. y. leistinose, pagal žemėtvarkos teisės aktus, sumažėjimo ribose (Lietuvos Respublikos žemės ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių” 23 punktas (t. 2, b. l. 13). Ieškovai sutiko su tokiu sklypo plotu ir jo ribomis, pasirašydami šio žemės sklypo plane M1:500 (t. 1, b. l. 22, t. 3, b. l. 21-22), kurio ribos praktiškai atitiko pirminius jų sklypo dokumentus, t. y. šio žemės sklypo plane ginčijamą atstumą nuo namo „N“ kampo taško 19 iki apeliantų žemės sklypo (arba abiejų žemės sklypų) ribos taško Nr. 3 yra 0,77 m., o pirminiuose dokumentuose numatyta buvo 1,0 m. Pagal atsakovų parengtą planą jų sklypo plotas sumažėtų nuo 0,2600 ha. iki 0,2586 ha. (0,0014 ha). Vertinant apeliantų argumentus, kad persidengianti žemės sklypo dalis pagal jų parengtą žemės sklypo planą turėtų atitekti atsakovams, daroma išvada, kad tuomet būtų nepaisyta savininkų interesų pusiausvyros ir atsižvelgta išimtinai į vieno savininko interesus. Kaip pagrįstai nurodyta sprendime, pagal ieškovų sklypo planą nustačius ginčo sklypų ribą, bus sudaryta galimybė ieškovams apeiti ūkio pastatą, būtent dėl ko gretimų sklypų riba pagal ieškovų pateiktą planą atkarpoje tarp taškų 2 ir 3 yra išlenkta, o ne tiesi linija. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius sklypų ribą taip, kaip pageidauja apeliantai, t. y. tiesia linija, ūkio pastato kraštinė jau ribotųsi su žemės sklypo riba, o ieškovų žemės sklypo plotas dar sumažėtų. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovų reikalavimas leidžia apginti jų teises, kartu išsaugant faktinius žemės ir statinio naudojimo santykius, kas atitinka civilinių santykių stabilumo principą.

Pasisakant dėl apeliantų argumento, jog ginčo sklypų ribos tarp taškų 3 ir 4 teisingumas nepatikrintas ir neišspręstas papildomai nurodytina, jog šioje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl taško 3, kuris preliminariame 2001 m. gruodžio 27 d. žemės sklypo Nr. 70-1A plane M1:5000 nenurodytas, ir dėl kurio teismo rezoliucinėje dalyje jis išskirtas, tačiau sprendimu teismas pripažino teisingu ieškovų parengtą žemės sklypo planą, neišskiriant atskirai kitų koordinačių taškų, todėl ginčą, kurios iš šalių planas yra teisingas, teismas išsprendė. Sutiktina su apeliantais, kad sklypo ribos, pažymėtos skaičiumi 2, koordinatė yra X-6047906.61, bet ne X-6047906.6, kaip nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje, galimai, dėl aiškaus rašymo apsirikimo, todėl sprendimas šioje dalyje patikslintinas, nes tai nekeičia jo esmės.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, tinkamai taikė CK 4.45 straipsnio nuostatas, racionaliai išsprendė ginčą dėl žemės sklypų ribos nustatymo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Iš apeliacinėje instancijoje bylą pralaimėjusios šalies – apeliantų, priteisiamos priešingai proceso šaliai – ieškovams jų turėtos (po 150 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijose teisme, kurios neviršija Rekomendacijoje įtvirtinto maksimalaus dydžio (CPK 93 straipsnio 1 d., Rekomendacijų 8.11. p.).

Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 5,91 Eur ir jas priteisiant iš abiejų apeliantų lygiomis dalimis yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, teismas šių išlaidų valstybei nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą ieškovų žemės sklypo plano sklypų ribos, pažymėtos skaičiumi 2, koordinatę X-6047906.6 ir vietoj jos nurodyti teisingą koordinatę - X-6047906.61.

Priteisti iš kiekvieno apelianto R. Š. ir L. M. Š. po 150 Eur kiekvienam ieškovui O. D. M. ir V. A. M. bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Teisėjai: Dalė BurdulienėIzolda NėnienėMindaugas Šimonis