- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-220-590/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15890-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- N. V.
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. (D.) ieškinį atsakovui M. M. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės N. V. (D.) ieškinį atsakovui M. M. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-29 nutartimi atsakovo M. M. prašymu paskyrė byloje DNR ekspertizę, pavedant ją atlikti Mykolo Riomerio teismo medicinos instituto Seriologijos ir DNR laboratorijoje dirbantiems ekspertams; pavedė ekspertams atsakyti į klausimą, ar M. M. yra N. V. (ikisantuokinė pavardė D.) nepilnametės dukros A. D. biologinis tėvas. Teismas, be kita ko, šia nutartimi taip pat informavo Mykolo Riomerio teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijoje dirbančius ekspertus, kad ekspertizės išlaidas apmokės Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.
Šalies argumentai
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-29 nutarties dalyje dėl DNR ekspertizės apmokėjimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-20 nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo kodekso numatytais atvejais bei kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismas konstatavo, kad nutarties dalis dėl ekspertizės apmokėjimo tolesnės bylos eigos neužkerta, todėl atskirasis skundas dėl šios nutarties negali būti paduodamas.
Atskiruoju skundu Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-20 nutartį. Nurodo, kad CPK 100 str. 1 d. yra numatyta, kad dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas. Remiantis CPK 79 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 str. 1 d. 1 p. prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tarpe kitų, priskiriamos ir sumos, mokėtinos ekspertams bei ekspertinėms įstaigoms už ekspertizių atlikimą. Pažymi, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. nustatyta, kad Tarnyba turi pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tik už asmenis, kuriems yra teikiama antrinė teisinė pagalbą. M. M. nėra teikiama antrinė teisinė pagalbą. Antrinė teisinė pagalba šioje byloje 2014-09-23 sprendimu Nr. (1.7.) S-3215 yra teikiama tik N. V.. Vadovaujantis CPK 90 str., šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę, turi pareigą iš anksto sumokėti teismo nustatyto dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo įpareigoti Tarnybą apmokėti DNR ekspertizės atlikimo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad ieškovė N. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. M., prašydama teismo nustatyti, kad M. M. yra jos dukros A. D., gimusios 2013-07-12, tėvas; priteisti iš tėvo M. M. išlaikymą dukrai Akvilei po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, kol dukra sulauks pilnametystės, ir 4 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovui M. M. prašant, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-29 nutartimi paskyrė byloje DNR ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimą, ar M. M. yra N. V. (ikisantuokinė pavardė D.) nepilnametės dukros A. D. biologinis tėvas. Teismas, be kita ko, šia nutartimi taip pat informavo Mykolo Riomerio teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijoje dirbančius ekspertus, kad ekspertizės išlaidas apmokės Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba). Tarnyba, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 20014-10-29 nutartimi dalyje, kurioje Tarnybai pavesta apmokėti DNR ekspertizės išlaidas, pateikė atskirąjį skundą, tačiau teismas, konstatavęs, kad nutarties dalis dėl ekspertizės apmokėjimo tolesnės bylos eigos neužkerta, dėl ko atskirasis skundas dėl šios nutarties negali būti paduodamas, 2014-11-20 nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, nesutikdama su minėta 2014-11-20 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
CPK 334 str. 1 d. nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Nagrinėjamu atveju byloje keliamas ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl 2014-10-29 nutarties dalyje dėl ekspertizės apmokėjimo, motyvuodamas tuo, kad nutarties dalis dėl ekspertizės apmokėjimo tolesnės bylos eigos neužkerta.
CPK 79 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra. Taigi, išlaidos ekspertizei apmokėti yra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
CPK 90 str. 1 d. nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas M. M., abejodamas savo tėvyste ieškovės dukros A. D., gimusios 2013-07-12, atžvilgiu, prašė teismo skirti DNR ekspertizę jo tėvystei patvirtinti arba paneigti. Taigi, DNR ekspertizė byloje buvo skirta atsakovo prašymu, tačiau sumokėti teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti teismas 2014-10-29 nutartimi įpareigojo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tokio įpareigojimo niekaip nemotyvuodamas. Tarnyba, nesutikdama su teismo nutartimi dalyje dėl ekspertizės apmokėjimo, pateikė atskirąjį skundą, kurį teismas atsisakė priimti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip jau minėta, išlaidos ekspertizei apmokėti yra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl šiuo atveju Tarnyba atskiruoju skundu ginčydama 2014-10-29 nutartį dalyje dėl ekspertizės apmokėjimo, iš esmės ginčija nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 100 str. nustatyta, kad dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi, Tarnyba turėjo teisę skųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-29 nutartį dalyje dėl ekspertizės apmokėjimo, t. y. dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, nepaisant to, kad nutarties dalis dėl ekspertizės apmokėjimo tolesnės bylos eigos neužkerta, nes tokio atskirojo skundo padavimo galimybė atskirai numatyta CPK 100 str. 1 d. (CPK 334 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai 2014-11-20 nutartimi atsisakė priimti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-29 nutarties dalies dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo. Esant nurodytiems motyvams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-20 nutartis panaikinama ir atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.