- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-1692-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15890-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- N. V.
- Atsakovas
- M. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apelianto) Vilniaus valstybės garantuotos teisinės pagalbos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-29 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. N2-23256-127/2014 pagal ieškovės N. V. (D.) ieškinį atsakovui M. M. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė N. V. (ikisantuokinė pavardė D.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad 2013-07-12 pagimdė dukrą A. D., kurios tėvas yra M. M.. Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad M. M. yra jos dukros A., gimusios 2013-07-12, tėvas; priteisti išlaikymą iš tėvo M. M. nepilnametei dukrai A. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kol dukra sulauks pilnametystės; priteisti iš tėvo M. M. susidariusį 4 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas M. M. nurodė, kad abejoja savo tėvyste ieškovės dukros A., gimusios 2013-07-12, atžvilgiu, prašė skirti DNR ekspertizę jo tėvystei patvirtinti arba paneigti ir tik po to spręsti nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-29 nutartimi nutarė paskirti civilinėje byloje Nr. N2-23256-127/2014 DNR ekspertizę, pavedant ją atlikti Mykolo Riomerio teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijoje dirbantiems ekspertams. Ekspertams pavedė atsakyti į klausimą, ar M. M. yra N. V. (ikisantuokinė pavardė D.) nepilnametės dukros A. D. biologinis tėvas. Įpareigojo M. M. ir N. V. (ikisantuokinė pavardė D.) su nepilnamete dukra A. D. nuvykti 2014 metų lapkričio 5 d. 11 val. pas ekspertus į Serologijos ir DNR ir pateikti kraujo pavyzdžius DNR tyrimui (su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir vaiko gimimo liudijimą). Įspėjo M. M., kad atsisakymas ekspertizės gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Informavo Mykolo Riomerio teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijoje dirbančius ekspertus, kad ekspertizės išlaidas apmokės Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Civilinę bylą Nr. N2-23256-127/2014 sustabdė iki bus atlikta ekspertizė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-29 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti atsakovą M. M. sumokėti už teismo ekspertizės atlikimą. Įtraukti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą į bylą trečiuoju asmeniu.
Nurodo, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2014-09-23 iki 2015-09-23 buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo dukrai A. D.. Atsakovas abejojo savo tėvyste ieškovės dukros atžvilgiu ir prašė skirti DNR ekspertizę jo tėvystei patvirtinti. Teismas paskyrė ekspertizę ir už ją sumokėti pavedė apeliantui. Apelianto nuomone, ekspertizės paprašė atsakovas, kuriam antrinė teisinė pagalba nebuvo teikiama, todėl ir išlaidas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 90 straipsnį turėtų padengti jis. Teismui savo iniciatyva paskyrus ekspertizę, jos atlikimo išlaidas turėtų sumokėti teismas, o ne ieškovė ar apeliantas (CPK 90 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Ieškovės atstovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą spręsti savo nuožiūra.
Nurodo, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-09-23 sprendimu Nr. (1.7.) S-3215 buvo paskirtas atstovauti N. V. interesus civilinėje byloje Nr. N2-23256-127/2014 dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovės interesus atstovavo pirmosios instancijos teisme. Byloje priimtas sprendimas 2014-12-18, kuris įsiteisėjo, todėl toliau N. V. interesų teisme nebeatstovauja.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2014-10-29 nutartimi nutarė įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą sumokėti ekspertizės išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2014-10-29 nutarties yra pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
CPK 90 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Jeigu teismas paskiria ekspertizę savo iniciatyva, ekspertizės atlikimo išlaidos sumokamos iš valstybės biudžeto. Nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), nei CPK nuostatos nenumato, jog nagrinėjant civilines bylas dėl tėvystės nustatymo teismas privalo skirti ekspertizę. Net jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti ir kiti patikimi įrodomieji faktai (CK 3.148 str. 1 d.).
Nustatyta, kad 2014-10-29 parengiamojo teismo posėdžio metu prašymą dėl DNR ekspertizės paskyrimo pareiškė atsakovas M. M.. Duomenų, kad atsakovui būtų paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, nebuvo pateikta, todėl teismas, 2014-10-29 nutartimi skirdamas ekspertizę, turėjo įpareigoti atsakovą sumokėti užstatą į teismo specialiąją sąskaitą už ekspertizę padengti, o ne pavesti ekspertizės išlaidas apmokėti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6-8 punktuose nurodytų išlaidų. Atsakovas M. M. nepateikė teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, todėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neturėjo būti įpareigojama sumokėti ekspertizės išlaidų.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė normas, reglamentuojančias išlaidų už ekspertizės sumokėjimą ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ji yra naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, įpareigojant atsakovą M. M. sumokėti už teismo ekspertizės atlikimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės:
Įpareigoti atsakovą M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) sumokėti 305 EUR į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą atsiskaitymui už DNR ekspertizės atlikimą (2014-12-01 Ekspertizės aktas Nr. ES 347/14(01)).