Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-08-09 · Byla Nr. 2SA-240-781/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-09
Bylos Nr.
2SA-240-781/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-04680-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Pareiškėjas
V. L.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-240-781/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04680-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4., 128.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo pagal pareiškėjos V. L. skundą, suinteresuoti asmenys: antstolė D. M., D. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. L. kreipėsi į antstolę D. M. su skundu, prašydama panaikinti 2012-03-06 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0012/10-02564, kuriuo nuspręsta panaikinti areštą skolininkui D. M. nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei Audi A4, 2005 m. laidos, valstybinis Nr. EDNF, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti antstolę D. M. tęsti vykdymo veiksmus pagal 2010-08-18 Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, vykdomąjį raštą Nr. N2-05496-127/2005. Nurodo, kad antstolė, atsižvelgdama į Vilniaus apygardos teismo 2012-02-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2SA-13-115/2012, bei į vykdomojoje byloje Nr. 0012/10/02564 turimus duomenis apie jai laikotarpiu nuo 2010-09-02 iki 2012-03-05 atliktus išlaikymo mokėjimus, atliko išlaikymo skolos perskaičiavimus ir nustatė, kad išlaikymo skolos pagal minėtą vykdomąjį dokumentą nėra, todėl priėmė patvarkymą panaikinti areštą skolininko D. M. transporto priemonei. D. M. pervestos lėšos nebuvo skirtos nepilnamečiam vaikui išlaikyti, D. M. tik vieną kartą pervedė 200 eurų sumą nepilnamečiam vaikui išlaikyti.

Antstolė D. M. pareiškėjos skundo netenkino, todėl skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjos V. L. (L.) skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolė vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą panaikinti areštą skolininko automobiliui Audi A4, 2005 m. laidos, nes nėra susidariusi skola vaikui išlaikyti, kad 2012-03-05 apskaičiuota permoka vaikui išlaikyti 1 458, 84 Lt sumai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad banko pavedimuose nėra duomenų, kad M. L. suteikia paskolą, kad CK 6.871 str. 1 d. numatyta, kad paskolos suma turi būti rašytinė, jei suma viršija 2 000 Lt, kad logiškai nepaaiškinamas dalykas, kad antroje byloje dėl antstolių veiksmų pareiškėja nurodo, kad skolininkas D. M. kreditoriams skolas grąžina naudodamasis pareiškėjos V. L. banko sąskaita, nors tarp šalių yra konfliktinė situacija, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas rašytiniais įrodymais dėl paskolų sandorių, apskaičiavimais dėl skolininko D. M. įsiskolinimo vaikui išlaikyti, spendė, jog antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nes nėra pagrindo taikyti skolininko automobiliui arešto, kai nėra įsiskolinimo vaikui išlaikyti. Teismas nurodė, kad vykdomasis raštas yra išduotas 2010-08-18 pagal 2005-05-28 įsiteisėjusį sprendimą, pareiškėja skundą grindžia jos motinos pervesta pinigų suma 2003 m., kai šalių santuoka bendru sutikimu nutraukta 2005 m. ir byloje turėjo būti išspręstas kreditoriams skolų grąžinimo klausimas.

Šalies argumentai

Pareiškėja V. L. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir jos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodo, kad D. M. pervestos lėšos nebuvo skirtos nepilnamečiam vaikui išlaikyti ir šią aplinkybę patvirtina banko sąskaitos išrašas. Iki 2010-09-02, kai ji kreipėsi į antstolę dėl išlaikymo skolos išieškojimo, D. M. tik vieną kartą pervedė 200 eurų, skirtų nepilnamečiam vaikui išlaikyti (2007-05-17), kad likę pavedimai nebuvo skirti vaikui išlaikyti (tai patvirtina ir faktas, kad pavedimuose nenurodyta mokėjimo paskirtis). Tai, kad dalyje D. M. pavedimų nurodyta mokėjimo paskirtis, reiškia, kad D. M. suvokė ir aiškiai atskirdavo, kada pinigai yra pervedami konkrečiu tikslu, t. y. vaikui išlaikyti. Be to, dalis pavedimų buvo atlikta panašiu metu, kai ir buvo pervedami pinigai vaikui išlaikyti, t. y. tai taip pat patvirtina, kad D. M. grąžindavo paskolos dalis, o ne teikė išlaikymą vaikui. Byloje esanti AB „Swedbank“ pažyma patvirtina jos teiginius, kad jos motina M. L. 2003-07-24 ir 2003-11-04 pagal žodinį susitarimą suinteresuotam asmeniui D. M. paskolino 1 429, 27 eurų sumą, paskolos suma išmokėta doleriais, iš viso nurodytomis perlaidomis D. M. buvo išmokėta 1 541,13 JAV dolerių. Pagal paskolos gavėjo ir siuntėjo M. L. susitarimą D. M. pinigus grąžino ne M. L., o V. L., atlikdamas pinigines perlaidas į jos asmeninę sąskaitą. D. M. jai grąžino 1 170 eurų ir 1 344 Lt paskolos sumos (iš viso 1 559, 25 eurus). Laikotarpiu nuo 2003 m. sausio mėn. iki 2003 m. kovo mėn. jos motina D. M. yra pervedusi 130 eurų, kuriuos D. M. grąžino į jos sąskaitą. Kadangi Western Union archyvinius duomenis apie perlaidas turi tik nuo 2003 m. kovo mėn., ji negali šių duomenų pateikti teismui. Tačiau tai, kad suteiktos paskolos ir grąžintos paskolos sumos sutampa, rodo, kad pervestos lėšos nebuvo skirtos jos ir D. M. vaikui išlaikyti. Faktą, jog pinigai nebuvo skirti nepilnamečiam vaikui išlaikyti, patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2SA-13-115/2012 nustatytos aplinkybės, t. y. pats D. M. teikiamuose teismui procesiniuose dokumentuose nelaikė, jog šie pinigai yra skirti vaikui išlaikyti. D. M., skųsdamas antstolės veiksmus, apibrėžė skundo teisinį ir faktinį pagrindą, prašė panaikinti antstolės patvarkymus areštuoti transporto priemonę bei išieškoti išlaikymo įsiskolinimą, nurodydamas, jog 5 000 eurų pervedė vaikui išlaikyti, ji įrodinėjo (ir įrodė), jog 5 000 eurų suma nebuvo skirta vaikui išlaikyti. D. M. tik atskirajame skunde pradėjo teigti, jog banko sąskaitos išrašo punktuose Nr. 3, 5, 7, 11, 13, 22, 25, 32, 44, 48, 314, 315, 408 ir 524 nurodyti pinigai tariamai buvo skirti vaikui išlaikyti. Ji, atsižvelgdama į skundo faktinį pagrindą, neturėjo procesinės pareigos įrodinėti, kad minėti pavedimai skirti vaikui išlaikyti. Dėl šios priežasties, Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2SA-13-15/2012, neturėjo teisinio pagrindo vertinti pervestas sumas, kaip skirtas vaikui išlaikyti, kadangi šie faktai ne tik kad nebuvo įrodyti, bet ir nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Teismas išėjo už skundo dėl antstolio veiksmų ribų, todėl antstolė, įvertinusi šias aplinkybes, neturėjo tiesinio pagrindo konstatuoti, kad išlaikymo skolos nėra ir privalėjo tęsti vykdymo veiksmus. Ne jos motina siekė su D. M. patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir išsiskirti, bet ji, todėl teismo teiginys, kad skolų grąžinimo klausimas turėjo būti išspręstas skyrybų byloje, yra nepagrįstas. Be to, civilinėje byloje Nr. 2SA-13-115/2012 buvo nustatyta, kad pareiškėja iš D. M. pasiskolino pinigų ir juos grąžino į jo draugo sąskaitą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolė D. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ji, vykdydama vykdomąjį dokumentą Nr. N2-05496-127/2005, nustatė, kad išieškotoja, pateikdama vykdyti vykdomąją dokumentą, raštu nurodė, kad išlaikymo skola 2010-09-02 sudarė 9 489, 44 Lt. 2012-02-10 ji gavo Vilniaus apygardos teismo 2012-02-02 nutartį, kurios motyvuojamoje dalyje teismas pažymėjo, kad skolininkas pagal minėtą vykdomąjį raštą iki 2010-09-02 išieškotojai iš viso yra sumokėjęs 7 623 Lt išlaikymo. Ji, atsižvelgdama į šią aplinkybę ir į vykdomoje byloje turimus duomenis apie išieškotojai laikotarpiu nuo 2010-09-02 iki šios dienos atliktus išlaikymo mokėjimus, 2012-03-05 atliko išlaikymo skolos perskaičiavimą ir nustatė, kad išlaikymo skolos pagal minėtą vykdomąjį raštą nėra. Dėl šios priežasties ji, skolininko prašymu, 2012-03-06 patvarkymu panaikino areštą skolininkui nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei. Teismo nutartis priimta detaliai ištyrus pateiktus įrodymus ir tinkamai pritaikius materialinės ir proceso teisės normas, todėl yra pagrįsta ir teisėta. CPK 18 str. įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas reiškia, kad teismo sprendimas yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl teismui motyvuojamoje dalyje konstatavus, jog D. M. kreipimosi į antstolį dieną (2010-09-02) faktiškai buvo sumokėjęs 7 623 Lt, šis faktas tampa įrodymu, nustatančiu įsiskolinimo dydį vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui dieną. Vilniaus apygardos teismo 2012-02-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2SA-13-115/2012, yra įsiteisėjusi ir negali būti kvestionuojama, todėl pareiškėjos teiginiai, jog teismas išėjo už skundo dėl antstolio veiksmų ribų atmestini. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog logiškai nepaaiškinamas dalykas, kad antroje byloje dėl antstolių veiksmų pareiškėja nurodo, kad skolininkas kreditoriams skolas grąžina naudodamasis pareiškėjos banko sąskaita, nors tarp šalių yra konfliktinė situacija. Aplinkybė, kad skolininkas ginčijamu pavedimu pervedė lėšas vaikui išlaikyti yra labiau tikėtina nei faktas, jog minėtu pavedimu buvo grąžinama paskola.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų apskundimo, konstatavęs, jog D. M. nėra skolingas nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo.

Byloje nustatyta, kad antstolė D. M. vykdo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-08-18 vykdomąjį raštą Nr. N2-05496-127/2005 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui mokėjimo, t. y. po 150 Lt kas mėnesį (išieškotojas V. L., skolininkas D. M. (vykdomoji byla Nr. 0012/10/02564, b. l. 1, 4). Sprendimas įsiteisėjo 2005-05-28, vykdomąjį raštą antstolė priėmė vykdyti 2010-09-02. Pateikdama vykdomąjį raštą vykdyti išieškotoja nurodė, kad išlaikymo skola 2010-08-28 yra 9 489, 44 Lt (vykdomoji byla Nr. 0012/10/02564, b. l. 1, 3). Antstolė, vykdydama vykdomąjį dokumentą, 2010-09-02 turto arešto aktu areštavo skolininkui priklausančią transporto priemonę Audi A4, 2005 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0012/10/02564, b. l. 1, 5-6), taip pat 2010-09-09 priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, kuriuo reikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti periodines išmokas pagal vykdomąjį dokumentą (vykdomoji byla Nr. 0012/10/02564, b. l. 1, 26). D. M. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės D. M. veiksmų apskundimo, kuriuo prašė panaikinti 2010-09-09 antstolės D. M. patvarkymus vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo ir lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą bei siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0012/10/02564, nes jis pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką vykdė, kad sumokėjo vaikui teiktino išlaikymo daugiau nei priteista teismo sprendimu, kurį Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011-10-24 nutartimi tenkino, tačiau Vilniaus apygardos teismas, 2012-02-02 išnagrinėjęs V. L. ir antstolės D. M. atskirąjį skundą, nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SA-13-115/2012, panaikino Vilniaus miesto 2011-10-24 nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės- pareiškėjo D. M. skundą dėl antstolio veiksmų apskundimo atmetė (vykdomoji byla Nr. 0012/10/02564, b. l. 1, 50-51, 74-75, 76-79). Vilniaus apygardos teismas šios nutarties motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad pareiškėjas iki išieškotojos kreipimosi į antstolį (2010-09-02) turėjo sumokėti 9 600 Lt (150 Lt * 64 mėn.), tačiau faktiškai buvo sumokėjęs 7 623 Lt (23 838, 34 Lt – 4 700 eurų (16 215 Lt), kad tokiu būdu pareiškėjas 2010-09-02 buvo skolingas išieškotojai 1 977 Lt (9 600 Lt – 7 623 Lt), todėl teismas padarė išvadą, jog antstolė pagrįstai priėmė vykdomąjį raštą, pradėjo vykdymo veiksmus, areštavo pareiškėjo turtą ir turėjo vykdymo išlaidų, kurias atlyginti privalo skolininkas. Antstolė D. M., gavusi 2012-02-10 Vilniaus apygardos teismo 2012-02-02 nutartį, kurioje nurodyta, kad skolininkas pagal vykdomąjį dokumentą iki 2010-09-02 išieškotojai yra sumokėjęs 7 623 Lt išlaikymo, atsižvelgdama į vykdomojoje byloje turimus duomenis apie išieškotojai nuo 2010-09-02 iki 2012-03-06 atliktus mokėjimus, atliko 2012-03-05 išlaikymo skolos perskaičiavimą ir nustatė, kad išlaikymo skolos pagal vykdomąjį raštą nėra, todėl 2012-03-06 patvarkymu panaikino areštą skolininkui nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei Audi A4, 2005 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0012/10/02564, b. l. 112). Pareiškėja V. L., nesutikdama su antstolės patvarkymu, pateikė skundą, kuriuo prašė panaikini 2012-03-06 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0012/10-02564 (vykdomoji byla Nr. 0012/10/02564, b. l. 115-117). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012-05-16 pareiškėjos V. L. skundo netenkino.

Pareiškėja savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad D. M. pervestos lėšos nebuvo skirtos nepilnamečiam vaikui išlaikyti, kad D. M., skųsdamas antstolės veiksmus, apibrėžė skundo teisinį ir faktinį pagrindą, t. y. prašė panaikinti antstolės patvarkymus areštuoti transporto priemonę bei išieškoti išlaikymo įsiskolinimą, nurodydamas, jog 5 000 eurų pervedė vaikui išlaikyti, kad ji įrodinėjo (ir įrodė), jog 5 000 eurų suma nebuvo skirta vaikui išlaikyti, kad D. M. tik atskirajame skunde pradėjo teigti, jog banko sąskaitos išrašo punktuose Nr. 3, 5, 7, 11, 13, 22, 25, 32, 44, 48, 314, 315, 408 ir 524 nurodyti pinigai tariamai buvo skirti vaikui išlaikyti, todėl ji, atsižvelgdama į skundo faktinį pagrindą, neturėjo procesinės pareigos įrodinėti, kad minėti pavedimai skirti vaikui išlaikyti, o Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2SA-13-15/2012, neturėjo teisinio pagrindo vertinti pervestas sumas, kaip skirtas vaikui išlaikyti, kad teismas išėjo už skundo dėl antstolio veiksmų ribų, todėl antstolė, įvertinusi šias aplinkybes, neturėjo tiesinio pagrindo konstatuoti, kad išlaikymo skolos nėra ir privalėjo tęsti vykdymo veiksmus.

Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. CPK 18 str. įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra CPK 182 str. 1 d. 2 p. ir 279 str. 4 d. normos. Pagal CPK 182 str. 2 d. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. CPK 279 str. 4 d. yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia. Aiškindamas nurodytas procesinės teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-203/2007; 2008-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2004-06-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2004 ir kt.). Iš Vilniaus apygardos teismo 2012-02-02 nutarties matyti, kad nagrinėjamos bylos dalykas buvo antstolės veiksmų priimant vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo, kitų su vykdomojo rašto priėmimu susijusių antstolio veiksmų (lėšų arešto, siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas) pagrįstumas (vykdomoji byla Nr. 0012/10/02564, b. l. 50-51). Be to, byloje buvo kilęs ginčas dėl nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo, kuris priteistas teismo sprendimu, mokėjimo, įsiskolinimo dydžio, ką patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2011-06-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2SA-119-520/2011 (vykdomoji byla Nr. 0012/10/02564, b. l. 72-73). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2SA-13-115/2012 pagal antstolės D. M. ir išieškotojos V. L. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-10-24 nutarties, kuria tenkintas skolininko D. M. skundas dėl antstolio veiksmų apskundimo, 2012-02-02 nutarties motyvuojamoje dalyje, spręsdamas klausimą dėl antstolės veiksmų pagrįstumo priimant vykdyti išieškotojos V. L. pateiktą vykdomąjį raštą, konstatavo, jog D. M. 2010-09-02 buvo skolingas išieškotojai 1 977 Lt, ši teismo nustatyta aplinkybė įgijo prejudicinę reikšmę ir byloje dalyvavę asmenys nebegali kitoje byloje ginčyti nustatytus faktus, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad antstolė neturėjo pagrindo konstatuoti, jog išlaikymo skolos nėra ir privalėjo tęsti vykdymo veiksmus, kadangi įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2012-02-02 nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas skolininko D. M. išlaikymo įsiskolinimas 2010-09-02, t. y. iki kreipimosi į antstolį dienos, ši aplinkybė buvo įrodinėjimo dalykas minėtoje teismo nutartyje, kadangi, kaip jau minėta, civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolės veiksmų priimant vykdomąjį dokumentą, taip pat nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo įsiskolinimo dydis. Dėl šios priežasties pareiškėjos skundo ir atskirojo skundo argumentai apie tai, kad D. M. pervestos lėšos nebuvo skirtos nepilnamečiam vaikui išlaikyti, t. y. kad iki 2010-09-02 D. M. tik vieną kartą 2007-05-17 pervedė 200 eurų skirtų nepilnamečiam vaikui išlaikyti, kad D. M. į pareiškėjos L. L. sąskaitą pinigus pervesdavo, grąžindamas jos mamos suteiktą paskolą pagal paskolos gavėjo (D. M.) ir paskolos davėjo (M. L.) susitarimą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes, priešingu atveju, būtų paneigta 2012-02-02 Vilniaus apygardos teismo priimtos nutarties res judicata galia. Kadangi įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012-02-02 nutartimi civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie pats asmenys, nustatyta, jog 2010-09-02 D. M. įsiskolinimas yra 1 977 Lt, antstolė D. M., gavusi minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, įvertinusi teismo nustatytas aplinkybes apie tai, kiek D. M. buvo skolingas nepilnamečiam vaikui išlaikyti 2010-09-02, taip pat sumas, kurios buvo išieškotos pagal vykdomąjį raštą vykdymo proceso metu, t. y. nuo 2010-09-02 iki ginčijamo patvarkymo priėmimo dienos išieškotas išlaikymo sumas, nustačiusi, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, gavusi skolininko D. M. prašymą panaikinti areštą jo transporto priemonei, teisėtai ir pagrįstai panaikino areštą skolininkui D. M. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Audi A4, 2005 m. laidos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Esant šioms aplinkybėms, atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė