Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. patikslintą ieškinį atsakovams Ž. B., D. U., T. R., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, UAB ,,L. B.”, R. R., institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė I. B. galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:

1) nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) ieškovei palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui B. palikti jo prigimtinę pavardę „B.“.

3) pripažinti kreditorinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos vykdomojoje byloje Nr. 0127/20/00596, kurią vykdo antstolis S. V., dėl 500 Eur išieškojimo administracinio nusižengimo byloje, asmenine I. B. prievole;

4) pripažinti kreditorinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos vykdomosiose bylose Nr. 0127/20/00363, Nr. 0127/18/00270, Nr. 0127/18/00142, Nr. 0127/05/00950, kurias vykdo antstolis S. V., dėl išieškojimų administracinėse nusižengimo bylose asmeninėmis Ž. B. prievolėmis;

5) pripažinti kreditorinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos vykdomojoje byloje Nr. 0182/21/00334, pagal Alytaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3342-887/2020, vykdomą antstolio G. S. dėl 54,52 Eur sumos išieškojimo, asmenine Ž. B. prievole;

6) pripažinti kreditorinius įsipareigojimus UAB L. B. vykdomojoje byloje Nr.

0182/17/01896 pagal išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, civilinėje byloje Nr.e2SP-19828-807/2017, vykdomą antstolio G. S., dėl 2140,16 Eur sumos išieškojimo asmenine Ž. B. prievole;

7) pripažinti kreditorinius įsipareigojimus kreditorei R. R. pagal Alytaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą S2-714-652, antstolės A. K. vykdomojoje byloje Nr. 0133/14/00964 vykdomą išieškojimą asmenine Ž. B. prievole;

8) nustatyti, kad D. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas atsakovas Ž. B. nėra D. B. biologinis tėvas, o D. B. nėra jo biologinis sūnus;

9) nustatyti, kad atsakovas T. R., yra D. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o D. B. yra jo sūnus;

10) pakeisti D. B., gim. (duomenys neskelbtini), pavardę į „R.“, pagal jo biologinio tėvo T. R. pavardę;

11) nustatyti, kad N. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas atsakovas Ž. B., nėra N. B. biologinis tėvas, o N. B. nėra jo biologinis sūnus;

12) nustatyti, kad atsakovas D. U., yra N. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o N. B. yra jo sūnus;

13) nustatyti nepilnamečio vaiko N. B., gyvenamąją vietą su motina I. B.;

14) priteisti iš atsakovo D. U., išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. B., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 240 Eur nuo sūnaus gimimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į ieškovės I. B., asmeninę banko sąskaitą iki paskutinės einamojo mėnesio dienos ir pavedant ieškovei tvarkyti lėšas uzufrukto teise;

15) priteisti iš Ž. B. ir D. U. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje. Gyvenant šalims iki santuokos, (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. B., o santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra P. B.. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3342-887/2020 buvo neterminuotai apribota tėvų I. B. ir Ž. B. valdžia nepilnamečių dukrų atžvilgiu, iš tėvų priteistas išlaikymas kiekvienai dukrai po 70 Eur iki jų pilnametystės. Dėl nesuderinamų charakterio ypatybių ir skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą, vaikų auklėjimą šalių santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas ir šeima iširo. Šalys dažnai pykosi, nesutarė, tarpusavio ryšys tolo. Abu kartu nebegyvena kaip šeima nuo 2020 m. birželio mėnesio, nebeveda bendro ūkio. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su atsakovu Ž. B. gyvenant skyrium, (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus N. B., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B.. Atsakovas Ž. B. nėra N. B. ir D. B. biologinis ir socialinis tėvas. Jų nesieja joks tarpusavio ryšys. Dėl to, kad santuoka su atsakovu nėra nutraukta, įstatymo nustatyta tvarka nepilnamečių vaikų tėvu jų gimimo įrašuose buvo įrašytas ieškovės sutuoktinis Ž. B.. Atsakovas D. U. žino, kad N. B. yra jo sūnus. Ieškovė, kai gimė sūnus jam pranešė, kartu matėsi, sakė, kad vaikas panašus į jį, tačiau D. U. ėmė vengti tiek ieškovės, tiek sūnaus, nutraukė bet kokius su jais ryšius. Kaip minėta (duomenys neskelbtini) gimę D. B., kuris yra T. R. sūnus. Su T. R. ieškovė kartu gyvena, veda bendrą ūkį, augina nepilnamečius vaikus. Atsakovas T. R. pripažįsta tėvystę D. B. atžvilgiu, tačiau nenuginčijus teismo tvarka Ž. B. tėvystės, nėra galimybės nepilnamečio D. B. gimimo įraše įrašyti tikrąjį vaiko tėvą bei suteikti jo pavardę. Prašo nepilnamečio vaiko N. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes nuo pat gimimo vaikas auga ir gyvena su ieškove, jos prižiūrimas ir išlaikomas. N. rūpintis jai padeda atsakovas T. R.. Tuo tarpu atsakovas D. U. su sūnumi nebendrauja, juo nesidomi ir nepadeda jo išlaikyti. N. yra vienerių metų amžiaus ir per šį laiką nei vienas iš atsakovų nėra pareiškęs noro ar ėmęsis kitų priemonių dėl N. B. gyvenamosios vietos nustatymo. Tuo tarpu sūnaus D. B. gyvenamosios vietos nustatymo klausimas šioje byloje nebus sprendžiamas. Teismui nustačius, kad D. biologinis tėvas yra atsakovas T. R., vaikas liks gyventi su ieškove ir T. R., nes kaip minėta jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, kartu rūpinasi nepilnamečiais vaikais D. ir N.. Nustačius, kad atsakovas D. U. yra nepilnamečio N. B. tėvas, prašo iš jo priteisti sūnaus išlaikymui po 240 Eur, išlaikymą priteisiant nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. sūnaus gimimo dienos (duomenys neskelbtini). Kas mėnesį sūnaus išlaikymui reikalinga skirti 440 Eur suma. Šiuo metu ieškovė niekur nedirba, augina vienerių metų amžiaus sūnų N. ir naujagimį D.. Gauna tik socialines išmokas, kurių vos pakanka išgyventi. Savo vardu registruotino nekilnojamojo bei kito turto neturi. Atsakovas D. U. yra jaunas ir darbingas, jos žiniomis dirba užsienyje, kitų išlaikytinių neturi, todėl jis didesne dalimi turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas D. U. bendrautų su sūnumi, ji jokių kliūčių tam nedaro, santykiai nėra konfliktiški, todėl neprašo nustatyti detalios tėvo su sūnumi bendravimo tvarkos. Bendravimo tvarkos su nepilnamečiu D. B. nustatyti neprašo, nes vaikas gyvena su tėvu ir motina ir ginčo tarp tėvų šiuo klausimu nėra. Prašo prievoles, iš kurių vykdomi išieškojimai, pripažinti kiekvieno sutuoktinio asmeninėmis prievolėmis. Nutraukiant santuoką, išlaikymo ieškovė sau iš sutuoktinio nereikalauja.

Atsakovas T. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad jis visiškai su juo sutinka. Patvirtino, kad su ieškove kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Gyvenant kartu jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B., kurio tėvu gimimo įraše įrašytas ieškovės sutuoktinis Ž. B., kuris nėra biologinis ir socialinis šio vaiko tėvas. Prašo nuginčyti Ž. B. tėvystę, nustatyti, kad vaiko tėvas yra jis bei pakeisti vaikui pavardę, suteikiant tėvo pavardę „R.“ ((duomenys neskelbtini), DOK – (duomenys neskelbtini)).

Atsakovui Ž. B. procesiniai dokumentai siųsti ir apie bylos nagrinėjimo laiką pranešta, siunčiant į jo elektroninį paštą, nes pats atsakovas patvirtino, kad galima siųsti į šį elektroninį paštą visus jam skirtus procesinius dokumentus (elektroninės bylos popierinis priedas b. l. 56, 57, 58, 75, 76-77, 85, 127). Atsiliepimo į ieškinį atsakovas Ž. B. nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškovės prašymu, byla nagrinėjama iš esmės be atsakovo Ž. B. dalyvavimo (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – Kreditorius) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja ieškinio reikalavimui I. B. ir Ž. B. skolinius įsipareigojimus Kreditoriui pripažinti asmeninėmis ieškovės ir atsakovo prievolėmis. Prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (2021-11-09, DOK – 37525; 2022-03-02, DOK-7469).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB L. B. pateikė prašymą nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant (2021-12-30, DOK - 44267).

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, taip pat išvadą į patikslintą ieškinį, kuriose nurodė, kad Tarnybos specialistai lankėsi ieškovės šeimoje, bendravo su ieškove I. B.. Atsakovo Ž. B. nuomonė neišklausyta, nes ieškovės teigimu, jis šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje. Ieškovės ir atsakovo Ž. B. šeima dėl vaiko teisių pažeidimų Tarnybai žinoma. Alytaus apylinkės teismo 2020-12-17 sprendimu ieškovei ir atsakovui Ž. B. buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia nepilnamečių dukrų L. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Ieškovė kartu su savo nepilnamečiais vaikais gyvena su T. R., nuomojamame 1 kambario bute su visais patogumais adresu (duomenys neskelbtini). Bendrai gyvenantys I. B. ir T. R. T. dėl galimų vaiko teisių pažeidimų žinomi. N. B. 2021-05-11, 2021-08-25, 2021-10-13 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (pažeista teisė į saugias gyvenimo sąlygas, nes abu sugyventiniai dažnai konfliktuoja). Šeimai nuo 2018-08-03 taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Tarnyba bendravo su atsakovu D. U. telefonu, kuris paaiškino, kad nesutinka su tėvystės nustatymu, tikslinga skirti DNR ekspertizę dėl tėvystės nustatymo, nes jis nėra tikras, kad N. B. yra jo sūnus. Jeigu tėvystė bus patvirtinta atsakovo D. U. atžvilgiu, tuomet jis neatsisako teikti išlaikymą savo sūnui (2021-10-22, DOK-35569, 2022-03-15, DOK-8899).

2022 m. rugsėjo 12 d., vykusio teismo posėdžio metu ieškovė I. B. palaikė patikslintą ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad su atsakovu Ž. B. iki santuokos sudarymo susilaukė dukros L. B., o santuokos metu jiems gimė kita dukra P. B.. Šių dukrų atžvilgiu jiems abiem neterminuotai apribota tėvų valdžia ir priteistas iš jų dukroms išlaikymas kiekvienai po 70 Eur. Nuo 2020 metų balandžio mėnesio jie gyvena atskirai, bendro ūkio neveda. Pagrindinė skyrybų priežastis atsakovo alkoholio vartojimas, pykčiai šeimoje, todėl ieškovė buvo priversta palikti šeimos nuomojamą būstą ir išeiti gyventi pas savo močiutę. Gyvenant su Ž. B. skyrium, ieškovė (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus N. B., o (duomenys neskelbtini) jai gimė antras sūnus D. B.. Atsakovas Ž. B. nėra šių nepilnamečių vaikų nei biologinis nei socialinis tėvas. Jis jų niekada nematė ir jų neaugino. Ieškovė N. B. susilaukė nuo D. U., o D. B. susilaukė nuo T. R., su kuriuo ji šiuo metu kartu gyvena jos motinai priskirtame socialiniame būste. T. R. prižiūri abu vaikus, jais rūpinasi ir juos išlaiko. Prašo nepilnamečio vaiko N. pavardę pakeisti į jo tėvo D. U. pavardę, o nepilnamečio D. pavardę pakeisti į jo tėvo T. R. pavardę. Ji šiuo metu niekur nedirba, nes augina du mažamečius vaikus. Jos pajamos yra labai mažos, gauna už vaikus socialines išmokas per mėnesį viso 161 Eur. D. U. nuo gimimo savo vaiko nelankė, neteikė jam išlaikymo, tik atlikus DNR tyrimus ir paaiškėjus, kad N. yra jo vaikas, jis pradėjo su sūnumi matytis, bendrauti, atvežė jam dovanų. Prašė išlaikymą N. B. priteisti nuo jo gimimo.

2022 m. rugsėjo 12 d., vykusio teismo posėdžio metu atsakovas D. U. pripažino, kad nepilnametis N. B. yra jo sūnus, sutiko teikti jam išlaikymą po 200 Eur, prašė vaikui suteikti jo pavardę. Daugiau išlaikytinių jis neturi. Paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) statybose, šiuo metu yra atostogose, kitą mėnesį ketina grįžti į darbą (duomenys neskelbtini), ten yra sudaręs ilgalaikę darbo sutartį. Su nepilnamečiu vaiku dėl bendravimo jokio ginčo nėra, ieškovė leidžia matytis ir bendrauti su sūnumi. Baigiamųjų kalbų metu atsakovas sutiko vaikui teikti išlaikymą po 240 Eur per mėnesį. Patvirtino, kad gimus sūnui jis išlaikymo jokio jam neteikė.

2022 m. rugsėjo 12 d., vykusio teismo posėdžio metu atsakovas T. R. nurodė, kad su ieškiniu sutinka, patvirtino, kad D. B. yra jo sūnus, prašo nustatyti tėvystę jo atžvilgiu bei suteikti vaikui jo pavardę. Su ieškove gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Jis rūpinasi abiem vaikais, juos išlaiko. Jokių abejonių dėl tėvystės nustatymo jam nekyla, DNR ekspertizės skirti nepageidauja.

2022 m. rugsėjo 12 d., vykusio teismo posėdžio metu, institucijos, teikiančios išvadą atstovė V. T. palaikė abi į bylą pateiktas išvadas, papildomai nurodė, kad byloje dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo bei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra, todėl ieškinį šioje dalyje prašo tenkinti. Pritaria priteisti vaikui prašomą išlaikymo dydį (240 Eur), kuris patenkins tik minimalius vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės I. B. ir atsakovo Ž. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (2021-12-23, DOK – 43425, priedas). Šalys iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros L. B., o santuokos metu jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra P. B., kurių atžvilgiu Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovei I. B. ir atsakovui Ž. B. neterminuotai apribota tėvų valdžia bei išspręstas išlaikymo priteisimo nepilnametei P. B. klausimas (2021-09-06, CBP-4270, priedas Nr. 5). Alytaus 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu laikinai apribojus tėvų valdžią nepilnametės dukros L. B. atžvilgiu taip pat buvo išspręstas jos išlaikymo klausimas (2021-09-06, CBP-4270, priedas Nr. 5). Esant tokioms aplinkybėms sutuoktinių nepilnamečių vaikų klausimai, susiję su gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymu jiems priteisimu nėra sprendžiami, nes tėvams neterminuotai apribota valdžia jų dukrų atžvilgiu.

Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio). Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Todėl teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad šalys skyrium gyvena nuo 2020 metų birželio mėnesio, kai ieškovė paliko šeimos namus ir išsikėlė gyventi pas savo močiutę. Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, byla nesidomėjo. Byloje nenustatyta, jog abi šalys stengtųsi, kad šeima ne tik fiziškai gyventų kartu, tačiau ir būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu.

Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė B. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog ieškovei būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo ieškovei sau išlaikymo nereikalaujant, jai išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl turto padalinimo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).

Iš byloje esančių VĮ Registrų centro išrašų bei VĮ “Regitra” matyti, kad šalys jokių nekilnojamųjų ir registruotinų kilnojamųjų daiktų, kuris jiems priklausytų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, neturi. Tokiu būdu, turto padalijimo klausimai nėra sprendžiami.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Ieškovė prašo pripažinti kreditorinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos vykdomojoje byloje Nr. 0127/20/00596, kurią vykdo antstolis S. V., dėl 500 Eur išieškojimo administracinio nusižengimo byloje, jos asmenine prievole. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės prašymu, nes aukščiau nurodyta prievolė yra susijusi su ieškovės padarytu administraciniu teisės pažeidimu, todėl ši aukščiau nurodyta prievolė pripažintina asmenine ieškovės prievole.

Taip pat byloje nustatyta, kad vykdomi išieškojimai administracinėse nusižengimo bylose Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos vykdomosiose bylose Nr. 0127/20/00363, Nr. 0127/18/00270, Nr. 0127/18/00142, Nr. 0127/05/00950 (antstolis S. V.) iš atsakovo Ž. B., todėl šios prievolės pripažįstamos asmeninėmis atsakovo Ž. B. prievolėmis.

Asmeninėmis prievolėmis laikomos dėl civilinės ar kitokios bylos, kuri buvo susijusi tik su vieno sutuoktinio atsakomybe, atsiradusios bylinėjimosi išlaidos (CK 3.112 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu Ž. B. asmenine prievole pripažįstama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos vykdomojoje byloje Nr. 0182/21/00334, pagal Alytaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3342-887/2020, vykdomą antstolio G. S. dėl bylinėjimosi išlaidų - 54,52 Eur išieškojimo. Nepareiškus UAB „L. B.“ prieštaravimų dėl prievolės pobūdžio bei nesant duomenų, kad ieškovė dalyvavo šio sandorio sudaryme ir kad ši prievolė buvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti, prievolė vykdomojoje byloje Nr.0182/17/01896 pagal išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, civilinėje byloje Nr.e2SP-19828-807/2017, vykdomą antstolio G. S., dėl 2 140,16 Eur sumos išieškojimo pripažįstama asmenine Ž. B. prievole.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas Ž. B. turi išlaikymo prievolę R. R., kuriai privalo mokėti išlaikymą, skirtą savo nepilnamečiams vaikams, todėl pripažįstama, kad ši prievolė, kuri vykdoma pagal Alytaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą S2-714-652, antstolės A. K. vykdomojoje byloje Nr. 0133/14/00964, yra asmeninė Ž. B. prievolė.

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu (duomenys neskelbtini) ieškovei I. B. ir atsakovui D. U. gimė sūnus N. B., kurio gimimas buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui T. R. gimė sūnus D. B., kurio gimimas buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Abiejų nepilnamečių vaikų tėvu nurodytas ieškovės sutuoktinis Ž. B..

Nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).

Į bylą yra pateikta teismo medicinos specialisto išvada Nr. EAS 0019/22, kurioje yra nustatyta, kad atsakovas D. U. yra biologinis N. B. tėvas su 99,999995 procentų tikimybe (2022-05-04, DOK-15730, priedas). Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad D. U. su nepilnamečiu sūnumi N. pradėjo bendrauti ir matytis tik po DNR ekspertizės išvados, iki tol jis vaiku nesirūpino ir juo nesidomėjo.

Dėl nurodyto, atsižvelgdamas į DNR ekspertizės išvadas bei šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas nustato, kad atsakovas Ž. B. nėra nepilnamečio N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o jis – nėra jo sūnus (CPK 185 straipsnis, CK 3.149 straipsnis). N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įraše atliktas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie tėvą Ž. B., naikintinas.

Nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimo instituto kilmė ir tikslas – nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnio 1 dalimi), atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas D. U. teismo posėdžio metu patvirtino savo tėvystę sūnaus atžvilgiu, nustato, kad D. U. yra N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis), o nepilnametis N. B. – yra jo sūnus. Atsakovui išaiškinta įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1-2 dalys). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdžio metu ieškovė ir atsakovas D. U. prašė suteikti nepilnamečiui sūnui N. tėvo pavardę „U.“, todėl šį prašymą teismas tenkina.

Taip pat dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad nors nepilnametis vaikas D. B. gimė santuokos metu, jis nėra ieškovės sutuoktinio atsakovo Ž. B. sūnus. Atsakovas T. R., tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu visiškai su ieškiniu sutiko, nurodė, kad nepageidauja, jog byloje būtų paskirta DNR ekspertizė. Tokiu būdu, remdamasis išklausytais teismo posėdyje asmenų paaiškinimais, teismas nustato, kad atsakovas Ž. B. nėra nepilnamečio D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o jis – nėra jo sūnus (CPK 185, CK 3.149 straipsniai). D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas įrašas apie tėvą Ž. B., naikintinas.

Nuginčijus tėvystę, teismas nustato, kad T. R. yra D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis), o nepilnametis D. B., gimęs (duomenys neskelbtini) – yra jo sūnus. Atsakovui T. R. išaiškinta įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ir atsakovas T. R. prašė suteikti nepilnamečiui sūnui jo pavardę „R.“. Nesant ginčo nepilnamečiui D. suteikiama tėvo pavardė „R.“ (CK 3.167 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė teismo nustatyti nepilnamečio vaiko N. B. gyvenamąją vietą su ja. Vaiko tėvas D. U. šiam prašymui neprieštaravo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad nepilnametis vaikas nuo jo gimimo gyvena kartu su motina ir yra jos prižiūrimas, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, nepilnamečio vaiko N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina I. B. (CK 3.169 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad I. B. ir T. R. gyvena kartu ir augina judviejų nepilnametį sūnų D. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašė iš atsakovo D. U. nepilnamečio vaiko N. B. naudai priteisti po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.

Vykusio teismo posėdžio metu D. U. sutiko vaiko išlaikymui kas mėnesį skirti po 200 Eur. Baigiamųjų kalbų metu atsakovas sutiko vaikui teikti išlaikymą po 240 Eur per mėnesį.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Remiantis į bylą pateiktais bei teismo surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės I. B. vardu nėra įregistruotų jokių nekilnojamųjų bei kilnojamųjų (transporto priemonių) daiktų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė niekur nedirba, nes augina vaiką iki trejų metų. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad jos pajamos, kurias sudaro vaikams mokami valstybės pinigai per mėnesį yra 161 Eur. Iš ieškovės priteistas dviem nepilnametėms dukroms išlaikymas kiekvienai po 70 Eur.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. U. jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo (transporto priemonių) turto neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB M. S. E., kur jo darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudarė 1 402,14 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) prie statybų, kitą mėnesį jis ketina grįžti į darbus, ten yra sudaręs ilgalaikę darbo sutartį. Patvirtino, jog daugiau išlaikytinių neturi.

Analizuojant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai sunkesnė, negu, kad atsakovo D. U.. Ji turi keturis išlaikytinius, atsakovas tik vieną. Ieškovė šiuo metu dirbti negali, nes augina du mažamečius vaikus, kuris vienas iš jų yra atsakovo D. U. sūnus. Jai vienai tenka auginti ir rūpintis jų sūnumi, tuo tarpu atsakovas jo neaugina ir nesirūpina.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 730 Eur, o atskaičius mokesčius apie 518 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Teismo vertinimu, atsakovas objektyviai turi daugiau galimybių teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui ir prisidėti didesne dalimi prie jo išlaikymo, negu, kad ieškovė, nes ji dėl objektyvių priežasčių dirbti šiuo metu negali (yra vaikų auginimo atostogose) ir jos galimybės prisidėti lygiomis dalimis prie vaiko išlaikymo yra ribotos.

Byloje nenustatyta, jog atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų gauti pakankamai lėšų ir taip užtikrinti pilnavertį savo nepilnamečio vaiko išlaikymą. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo minėta, nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, t. y. jai tenka pareiga teikti kasdienį, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius.

Pagrindinis ieškovės prašomo priteisti išlaikymo sumą įrodymas yra asmeniškai jos surašyta vaiko poreikių lentelė, tačiau jokių nurodytų išlaidų pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški. Išlaidos, tokios kaip maistui namuose, drabužiams, avalynei, higienos ir buities reikmenys, komunaliniams mokesčiams, nors ir nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau yra susijusios su teisės į būstą užtikrinimu, minimaliais kiekvieno asmens poreikiais, vaiko papildomo ugdymo poreikiais. Teismo vertinimu, jos yra protingo dydžio.

Teismas atsižvelgia į tai, kad nepilnamečio vaiko tėvas D. U. yra jauno amžiaus, darbingas, neturi sveikatos problemų, kurios įtakotų jų darbingumo lygį, atsakovas teismo posėdžio metu sutiko teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris, teismo vertinimu, atitinka minimalius (būtinuosius) vaiko poreikius ir priteisia iš atsakovo nepilnamečiui sūnui N. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 240 Eur, mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2021 m. rugsėjo 06 d., iki nepilnamečio vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečio sūnaus N. B. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina motina I. B. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo N. B. gimimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teikimo teismui dienos - 2021 m. rugsėjo 6 d. yra įsiskolinęs vaiko išlaikymui. Teismo paskaičiavimu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. rugsėjo 6 d., už (duomenys neskelbtini) mėnesius ir 16 dienų atsakovas nepilnamečiui vaikui turėjo sumokėti išlaikymą skaičiuojamą po 240 Eur per mėnesį, todėl jis yra skolingas 1 328 Eur (5 mėn. x 240 Eur + 16 x 8 Eur = 1 328 Eur).

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, nes vaikui išlaikymas reikalingas nuolat ir neatidėliotinai. Tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Kaip nurodyta šiame sprendime, atsakovui nustatyta prievolė teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 240 Eur kas mėnesį. Ginčo, kad atsakovas D. U. nuo savo sūnaus N. B. gimimo neteikė jam jokio išlaikymo, nėra. Atsakovas per 5 mėnesius ir 16 dienų, teikdamas po 240 Eur per mėnesį savo vaikui išlaikymą, privalėjo prisidėti prie sūnaus išlaikymo 1 328 Eur suma. Teismas konstatuoja, kad iš atsakovo nepilnamečio sūnaus N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai priteistinas 1 328 Eur išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už (duomenys neskelbtini) 16 dienų laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos, t.y. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė I. B. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-08-10 sprendimu Nr. (8.2Mr)-ATS-C-2022-03231yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos antrinei teisinei pagalbai sumokėti sudaro 505,49 Eur.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo iš atsakovo Ž. B. į valstybės biudžetą priteisiamas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis).

Įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, pasakytina, kad šiuo atveju nebūtų teisinga iš atsakovo T. R. priteisti bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nes bylos nagrinėjimas užsitęsė ir bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo Ž. B. pasyvumo, neveikiant už greitą bylos išnagrinėjimą, ignoruojant visą teisminį procesą bei galiausiai neatsiliepiant apie procesinių dokumentų gavimą, nors pats sutiko ir prašė visus dokumentus siųsti į jo elektroninį paštą, kadangi jis yra išvykęs į užsienį. Taip pat bylos nagrinėjimas užsitęsė ir bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepilnamečio vaiko N. B. tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, kur buvo paskirta ir atlikta DNR ekspertizė, nes atsakovas D. U. tėvystės nepripažino, tuo tarpu atsakovas T. R. dėl tėvystės nuginčijimo bei nustatymo nepilnamečio vaiko D. B. atžvilgiu sužinojęs apie bylos iškėlimą ieškinį pripažino visiškai.

Dėl nurodyto iš atsakovų Ž. B. ir D. U. lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina po ½ dalį iš kiekvieno, t. y. po 252,75 Eur (kadangi centų skaičius yra nelyginis ir lygiomis dalimis padalinti negalima, skaičiuojama pridėjus vieną centą iš lyginio skaičiaus) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Patenkinus ieškovės ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo ir gyvenamosios vietos su nepilnamečiu vaiku nustatymo iš atsakovo D. U. už du neturtinius reikalavimus priteistinas 200 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo D. U. priteistinas 95 Eur žyminis mokestis (240 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. + 1 328 Eur x 3 proc. x 75 proc.).

Iš atsakovo T. R. dėl tėvystės nustatymo priteistinas žyminis mokestis 100 Eur į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis).

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 43,22 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsakovams už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovų Ž. B. ir D. U. lygiomis dalimis taip pat priteistinos iš kiekvieno po 21,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti pilnai.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – B..

Pripažinti kreditorinį įsipareigojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos vykdomojoje byloje Nr. 0127/20/00596, kurią vykdo antstolis S. V., asmenine I. B. prievole.

Pripažinti asmeniniais šiuos Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini), kreditorinius įsipareigojimus: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos vykdomosiose bylose Nr. 0127/20/00363, Nr. 0127/18/00270, Nr. 0127/18/00142, Nr. 0127/05/00950 (antstolis S. V.), Nr. 0182/21/00334 (antstolis G. S.); UAB „L. B.“ vykdomojoje byloje Nr.0182/17/01896, pagal išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, civilinėje byloje Nr.e2SP-19828-807/2017 (antstolis G. S.); R. R. pagal Alytaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą S2-714-652, antstolės A. K. vykdomojoje byloje Nr. 0133/14/00964.

Nustatyti, kad Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra vaiko N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o N. B. – jo sūnus, ir panaikinti N. B. A. miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą apie tėvą Ž. B..

Nustatyti, kad D. U., a. k. (duomenys neskelbtini), yra N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o jis – jo sūnus.

Nustačius tėvystę, suteikti N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo pavardę U. ir vadinti jį N. U..

Nustatyti, kad Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra vaiko D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. B. – jo sūnus, ir panaikinti D. B. A. miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą apie tėvą Ž. B..

Nustatyti, kad T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) yra D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o jis – jo sūnus.

Nustačius tėvystę, suteikti D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo pavardę R. ir vadinti jį D. R..

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. U., a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2021 m. rugsėjo 6 d., iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. U., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 328 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt aštuonių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai I. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. U., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą: 316,61 Eur sumą (trijų šimtų šešiolikos eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir pašto išlaidos), kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660 ir 252,75 Eur Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 75 ct) sumą už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą: 121,61 Eur sumą (vieno šimto dvidešimt vieno euro 61 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir pašto išlaidos), kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660 ir 252,75 Eur Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 75 ct) sumą už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 100 Eur (vieno šimto eurų) sumą bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), kuri turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Alytaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad šis išregistruotų Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvystę, įregistruotų D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvystės nustatymą, padarytų pakeitimus N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše bei išduotų naują gimimo liudijimą, įregistruotų T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvystės nustatymą, padarytų pakeitimus D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše bei išduotų naują gimimo liudijimą.