Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto E. N. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimo, kuriuo E. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. ir nubaustas 28 eurų bauda, pripažintas kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d. ir nubaustas 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir E. N. paskirta galutinė administracinė nuobauda ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. nubaustas už tai, kad 2015 m. sausio 9 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą L. N. vardu, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamai P. K., su kuria susidūrė ir ją apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė nesutaręs dėl kaltės ir neiškvietęs policijos. Šiais savo veiksmais E. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 154, 219.1 ir 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Be to, apeliantas atkreipia dėmėsį, kad pareigūnai, apžiūrėdami įvykio vietą, foto lentelėje nurodė, jog įvykio vietoje rado pasišalinusio automobilio dešinės pusės farą, nors tokių apgadimų jo (apelianto) vairuojamam automobiliui nenustatė. Taip pat pažymi, kad policijos pareigūnai, apžiūrėdami nukentėjusiajam priklausantį automobilį ir surašydami 2015 m. sausio 9 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktą, konstatavo, kad yra nuplėštas galinis bamperis, tačiau tos pačios dienos fotolentelėje akivaizdžiai matosi, kad minimas automobilis yra su galiniu bamperiu, tik trūksta jo dešinės pusės nedidelės dalies bamperio. Apeliantas nurodo, kad nei šio automobilio vairuotojas, nei automobilio savininkas apie automobilio sugadinimus nėra apklausti, taip pat medžiagoje nėra duomenų apie jiems padarytą žalą bei žalos dydį, šių aplinkybių nesiaiškino ir Pakruojo rajono apylinkės teismas. Teigia, kad pažeidimas nepavojingas, pasekmės mažareikšmės – žmonės nebuvo sužaloti, nukentėjusiajam priklausantis automobilis apgadintas visai nežymiai.

Apelianto nuomone, padarytas ATPK 127 str. 2 d. teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas kitas automobilis, pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, būnant blaiviam. Apelianto manymu, pagrindu skirti jam ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas jo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas. Apeliantas pastebi, kad teismas visiškai nenagrinėjo jo 2015 m. sausio 26 d. prašymo dėl ATPK 30¹ str. taikymo, prie prašymo pridėtų dokumentų (charakteristikos, pažymų iš mokyklos, pažymų apie šeimos sudėtį, tėvų darbo užmokestį, vaiko gimimo pažymėjimo kopijos), jų neprijungė prie bylos medžiagos, nesiaiškino, ar nukentėjusiesiems buvo padarytas turtinis nuostolis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas patikrinęs skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, įvertinęs pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad ATPK 284 str., ATPK 257 str. nuostatų pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, iš esmės, aiškinosi faktines E. N. inkriminuojamų pažeidimų aplinkybes – apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, ištyrė kitus ikiteisminėje tyrimo stadijoje surinktus įrodymus. Tačiau apeliaciniame skunde apeliantas pateikia kitą įrodymų vertinimo versiją, kad iš eismo įvykio pasišalino ne tyčia, o dėl to, kad nesuvokė sukėlęs eismo įvykį. Tokia E. N. interpretacija apeliacinės instancijos teismo laikytina siekiu išvengti atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio ir atitinkamai dėl kilusių padarinių.

Pirmiausia pažymėtina, kad E. N. savo pasiaiškinime pripažino, jog trenkėsi į kitą automobilį, nuplėšė minėto automobilio galinį bamperį ir išsigandęs, nesustojęs nuvažiavo tolyn. Grįžęs namo nusprendė, kad reikia prisipažinti ir jam sustojus prie parduotuvės, prie jo priėjo policijos pareigūnas, kuriam papasakojo, kad buvo eismo įvykis (12 b. l.). E. N. savo parašu patvirtino, kad paaiškinimą surašė pats (12 b. l.). Nors apeliantas teigia, kad pasiaiškinimą jis surašė policijos pareigūnams diktuojant, tačiau iš paaiškinimo matyti, kad pasiaiškinime nurodytos tokios įvykio aplinkybės, kurių pareigūnai negalėjo žinoti: kad važiavo į sporto salę, pradėjo stabdyti, bet paslydo, kad galinį bamperį įsidėjo į bagažinę, grįžo namo, tada sugalvojo prisipažinti. Teismo posėdžio metu E. N. patvirtino minėtas aplinkybes, todėl netikėti E. N. pasiaiškinime ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jo vairuojamas automobilis įslydo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kuria važiavo kitas automobilis, bet buvo tikras, kad automobiliai nesukontaktavo. Tai, dėl kokių priežasčių apeliantas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio nekeičia šios bylos esmės ir nepaneigia ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. KET 9 p. numatyta bendroji eismo dalyvio pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau šių taisyklių apeliantas nepaisė ir dėl to kilo eismo įvykis. Paaiškinime P. K. teigė, kad buvo apgadintas jo automobilis (11 b. l.), o atsiliepime taip pat nurodė, jog sustojęs pamatė, kad ant automobilio trūksta dalies užpakalinio bamperio. Tai, kad nukentėjusio asmens vairuojamam automobiliui buvo nuplėšta dalis galinio bamperio užfiksuota techninės apžiūros akte (14 b. l.), nuotraukoje (9 b. l.). Be to, pats apeliantas paaiškinime nurodė, kad pavažiavęs apie 500 metrų pamatė, jog ant tempimo ausies yra prisikabinęs kito automobilio, kurį kliudė, galinis bamperis, išsigandęs įsidėjo jį į bagažinę ir parvažiavo namo (12 b. l.). Apeliaciniame skunde E. N. taip pat pripažino, kad pamatė prie savo automobilio tempimo kablio prilipusią automobilio bamperio detalę. Taigi, būtent apelianto veiksmus su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiais padariniais (kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimas) sieja priežastinis ryšys, todėl E. N. pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d.

Aukštesnės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad nei automobilio vairuotojas, nei automobilio savininkas apie automobilio sugadinimus nėra apklausti, kad medžiagoje nėra duomenų apie jiems padarytą žalą bei žalos dydį, kaip nepagrįstus, nes įstatyme numatyta, jog turi būti nustatytas būtent sugadinimo arba apgadinimo faktas, tačiau tikslų žalos dydį nustatyti, siekiant patraukti asmenį atsakomybėn, nebūtina. P. K. vairuojamo automobilio apgadinimo faktas, o tai neišvengiamai reiškia, jog žala buvo padaryta, įrodytas surinktais ir apylinkės teismo posėdyje įvertintais įrodymais – P. K. paaiškinimu (11 b. l.), fotonuotrauka (9 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (14 b. l.). Iš fotonuotraukos (9 b. l.) vizualiai matyti, jog nuplėšta bamperio dalis, akivaizdu jį reikia taisyti ar keisti. Atsakant į skundo argumentą, kad pareigūnai, apžiūrėdami įvykio vietą, foto lentelėje nurodė, jog įvykio vietoje rado pasišalinusio automobilio dešinės pusės farą, nors tokių apgadimų jo (apelianto) vairuojamam automobiliui nenustatė, pažymėtina, kad, nors transporto priemonės techninės apžiūros akte pareigūnai aiškiai nenurodė, kad nėra automobilio dešinės pusės faros, tačiau užfiksavo, kad priekinis dešinės pusės posūkio žibintas yra su defektais (13 b. l.). Tai, kad policijos pareigūnai, apžiūrėdami nukentėjusiajam priklausantį automobilį ir surašydami 2015 m. sausio 9 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktą, aiškiai nenurodė, kokia būtent bamperio dalis nuplėšta, nepaneigia apelianto kaltės. Pažymėtina, jog P. K. iš karto po įvykio, apie įvykį pranešė policijai, nuosekliai nurodė susidūrimo su automobiliu aplinkybes. Įvertinus minėtų duomenų visumą, konstatuojama, jog P. K. vairuojamas automobilis buvo apgadintas būtent dėl šio įvykio, t. y. dėl E. N. neteistos veikos. Taigi, byloje įrodytas turto apgadinimo faktas, šis turtas E. N. svetimas. Be to, P. K. atsiliepime aiškiai patvirtino, jog žala, nors ir nedidelė, automobiliui buvo padaryta, todėl E. N. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo.

E. N. apeliaciniame skunde teigia, kad smūgio nepajuto, tačiau tai paneigia byloje esantys įrodymai. Įvertinus užfiksuotus automobilių sugadinimus – E. N. vairuojamam automobiliui buvo išdaužtas dešinės pusės priekinis posūkio žibintas, P. K. vairuojamam automobiliui buvo nuplėšta dalis galinio bamperio, daroma išvada, kad šiuo atveju buvo pakankamai objektyvių aplinkybių, iš kurių E. N. turėjo ir galėjo suvokti savo padaryto teisės pažeidimo esmę ir padarinius. Be to, nuplėšta automobilio galinio bamperio dalis nuo smūgio net prisikabino ant tempimo ausies, kurį E. N., kaip nurodo paaiškinime, pavažiavęs apie 500 metrų išsigandęs įsidėjo į bagažinę ir parvažiavo namo (12 b. l.). Apeliaciniame skunde taip pat pripažįsta, kad paskui pamatė prie savo automobilio tempimo kablio prilipusią automobilio bamperio detalę. Taigi, automobilių padaryti sugadinimai rodo, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, todėl E. N. negalėjo nesuprasti, kad yra apgadintas kitas automobilis. Taip pat pastebėtina, kad nors atsiliepime P. K. teigia, kad pats smūgio nepajuto, vis dėlto, kartu nurodo, kad pravažiavęs sankryžą jis pats iš karto sustojo ir apžiūrėjo automobilį. Iš patrulio R. K. 2015 m. sausio 9 d. tarnybinio pranešimo (2 b. l.) ir P. K. paaiškinimo (11 b. l.) matyti, kad P. K. taip pat nurodė pasišalinusio automobilio markę, spalvą, nespėjo pamatyti tik numerio. Įvertinus minėtas aplinkybes – kad P. K. įsiminė iš įvykio vietos pasitraukusio automobilio požymius ir iškart sustojo apžiūrėt savo automobilio – darytina išvadą, kad jis pajuto, jog E. N. automobilis kontaktavo su jo automobiliu, o tai kartu reiškia, kad smūgį turėjo pajusti ir apeliantas. Taip pat pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad įsukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pažiūrėjęs per veidrodėlį nepastebėjo, kad prasilenkęs automobilis būtų sustojęs, todėl ir nuvažiavo toliau. Šios aplinkybės tik dar sykį patvirtina išvadą, kad E. N. iškart suprato sukėlęs eismo įvykį – apgadinęs kitam asmeniui priklausantį automobilį, nes kitaip, žiūrėti, ar prasilenkęs automobilis sustojo, nebūtų priežasties. Pažymėtina, kad E. N. nebuvo jokių kliūčių įvertinti savo priešingu teisei elgesiu padarytus padarinius, susitarti dėl kaltės ir iškviesti policiją, tačiau pažeidėjas tikslingai rinkosi kitokį elgesio variantą. Minėtos aplinkybės patvirtina E. N. tyčią pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo buvo tiesiogiai susijęs, vietos, nevykdyti kitų KET 231 p. numatytų pareigų. Visa tai rodo, jog apeliantas siekė nuslėpti savo dalyvavimą eismo įvykyje, išvengti gręsiančios atsakomybės, tačiau policijos pareigūnų pastangomis buvo nustatytas ir identifikuotas. Nustatytos objektyviosios aplinkybės suponuoja išvadą, kad E. N. iš eismo įvykio pasitraukė tyčia, todėl apylinkės teismas pagrįstai jį patraukė administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 130 str. 1 d., todėl naikinti skundžiamą nutarimą šioje dalyje, taip pat nėra teisinio pagrindo. Tai, kad įvykio metu apeliantas buvo blaivus, kaip tvirtina jis pats, neturi reikšmės konkrečiu atveju, nes girtumas E. N. ir nėra inkriminuotas.

Be kita ko, apeliantas skunde tvirtina, kad yra per griežtai nubaustas, ir prašo neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones bei skirti kuo mažesnę baudą. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad į šį teisės institutą ir apeliuoja E. N.. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ str. taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr. pvz., administracinių teisės pažeidimų nutartys bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36-2013, 2AT-42-2013, Nr. 2AT-17-139/2015). Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas E. N. atžvilgiu nėra pagrindo.

Iš skundžiamo 2015 m. sausio 26 d. nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertino tas aplinkybes, kad apeliantas yra moksleivis, savo pajamų ir turto neturi. Tai, kad E. N. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, kitos teigiamai jį apibūdinančios aplinkybės (administracine tvarka nebaustas, neteistas), lemia tik nuostatą, kad apeliantas turėtų būti nubaustas parenkant švelnesnę administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, ką, beje, apylinkės teismas ir padarė – paskyrė minimalias nuobaudas. Byloje yra duomenų, kad E. N. mokosi (duomenys neskelbtini) (36 b. l.), charakterizuojamas teigiamai (34 b. l.), šeima augina daugiau vaikų (35 b. l.), tačiau nagrinėjamu atveju vien to nepakanka, kad jam būtų taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir atitinkamai švelninama jo teisinė padėtis. Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). E. N. padaryti administraciniai teisės pažeidimai nėra formalūs neigiami poelgiai. Apelianto veikoje nustatyti visi būtini ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytų teisės pažeidimų sudėties požymiai, už kurių padarymą įstatymų leidėjas neatsitiktinai nustatė atitinkamą ir griežtą atsakomybę. Eismo įvykio sukėlimas, o tuo labiau pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, yra pavojingi administracinės teisės pažeidimai, sukeliantys pavojų transporto eismo saugumui, žmonių turtui, kartu siekiant apsunkinti faktinių aplinkybių ir įvykį sukėlusių asmenų nustatymą. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl teismas pritaria apylinkės teismo pažeidėjui paskirtoms nuobaudoms ir jų dydžiams. Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui nuobaudas ir galutinę subendrintą nuobaudą, atsižvelgė į visumą šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių (pažeidimų pobūdį, pažeidėją apibūdinančius duomenis, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę), tinkamai individualizavo nuobaudas ir bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. sausio 26 d. nutarimą E. N. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas tiek dėl apelianto kaltės, tiek dėl jo atžvilgiu taikytinos atsakomybės, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

E. N. apeliacinį skundą atmesti ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.