Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-10-16 · Civilinė byla Nr. e2A-863-459/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-16
Bylos Nr.
e2A-863-459/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
A. P., L. K., V. K., J. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-863-459/2025Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00673-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20.7 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. G. (A. G.) ir A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. G. ir A. G. ieškinį atsakovams A. P., L. K., V. K., J. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovų A. P., L. K., V. K., J. V. priešieškinį ieškovams A. G. ir A. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. G. ir A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jį patikslinę prašė patvirtinti su ieškiniu pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą Nr. 3-1, pagal kurį nustatyti tokią naudojimosi tvarką žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): 1) ieškovams atitenka 8,8371 ha dydžio žemės sklypo dalis, pažymėta „A“ raide (naudojimosi dalių linijų posūkio taškų indeksai: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 68, 67, 66, 61, 62, 63, 64, 65, 1); 2) atsakovams atitenka 11,7829 ha dydžio žemės sklypo dalis, pažymėta „B“ raide (naudojimosi dalių linijų posūkio taškų indeksai: 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 66, 71, 70, 69, 68, 36).

2. Nurodė, kad ieškovai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas) bendraturčiai ir valdo šį sklypą kartu su kitais bendraturčiais – atsakovais A. P., L. K., J. V., V. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovams bendrai priklauso 3/7 žemės sklypo dalys, o kiekvienam iš atsakovų po 1/7 dalį, iš viso 4/7 sklypo. Ieškovai per jį atstovaujantį asmenį, taip pat asmeniškai ne kartą bandė tartis su atsakovais dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo. Ieškovas yra ūkininkas ir verčiasi ne tik žemės ūkio, bet ir miškininkystės veikla, todėl įsigyta sklypo dalis jam buvo aktuali dėl sklype augančios medienos, kuri nepraėjus metams po įsigijimo buvo pažeista kenkėjų, nes kiti sklypo bendraturčiai mišku nesirūpino, neatlikinėjo sanitarinių kirtimų, mišką apleido. Siekiant įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę, taip pat sumažinti nesutarimų tarp bendraturčių (Ieškovų ir Atsakovų) atsiradimo riziką, būtina nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuria kartu būtų nustatytos ir realiosios sklypo dalys. Skirtingai nei idealiosios dalys, realiosios dalys parodytų, kokiomis konkrečiomis žemės sklypo dalimis koks bendraturtis (Ieškovai ir Atsakovai) turi teisę naudotis. Kadangi Atsakovai tarpusavyje nepageidavo nustatyti naudojimosi tvarkos, o Ieškovai pageidauja valdyti tik jiems tenkančią sklypo dalį, būtina nustatyti naudojimosi tvarką sklypu tarp Atsakovų ir ieškovų.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepimu nesutiko su ieškovų prašymu dėl ieškinio dalyko keitimo. Nurodė, kad ieškovų siūloma žemės sklypų naudojimosi tvarka neatitinka atsakovų interesų, pažeidžia atsakovų turtinius interesus, kadangi pagal tokią ieškovų siūlomą žemės sklypų naudojimosi tvarką ieškovams atitenka vertingesnė žemės sklypo (su mišku) dalis. Atsakovų su priešieškiniu pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka labiausiai atitinka visų šalių interesus, patvirtinta matininko A. G..

Šalies argumentai

4. Atsakovai pateiktu priešieškiniu prašė pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą nustatyti tokią naudojimosi tvarką žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).: 1) atsakovams atitenka sklypo teritorijos, kurios plane yra pažymėtos „B“ ženklu (plane pažymėtas taškais Nr. 60-78) ir „C“ ženklu (plane pažymėtas taškais Nr. 59, 58, 79, 81, 82, 83, 84) ir kurios užima 117 273 m2; 2) ieškovams atitenka sklypo dalis, plane pažymėta „A“ ženklu (plane pažymėtas taškais Nr. 80, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 79) ir kuri užima 87 955 m2; 3) atsakovams ir ieškovams bendram naudojimui atitenka žemės sklypo teritorija (privažiavimas, kelias), pažymėta „D“ ženklu (plane pažymėtas taškais Nr. 1, 2, 3, 4, 80, 79, 81, 82, 83, 84) ir kuris bendrai užima 972 kv. m. (pagal proporciją bendroje teritorijoje ieškovams priklausys 417 kv. m. sklypo teritorijos, o atsakovams priklausys 555 kv. m. sklypo teritorijos).

5. Nurodė, kad pagal atsakovų pateiktą naudojimosi tvarką ieškovai turės gerą privažiavimą (kelią) į savo sklypo dalį, pažymėtą „A“ ženklu, kadangi plane šis privažiavimas (kelias) pažymėtas „D“ ženklu ir šis privažiavimas (kelias) eina nuo pagrindinio kelio iki jų sklypo plane pažymėtu „A“ ženklu. Taigi atsakovai užtikrino ieškovams patekimą į jų sklypo dalį, pažymėtą „A“ ženklu. Nors teritorija dalijama ne lygiomis dalimis, tačiau šiose teritorijose auga miškas (miške yra įvairios rūšies ir būklės medžių). Ši teritorija yra padalyta atsižvelgiant ne tik į dalijamą sklypo plotą, paskirtį, bet ir dalijamo sklypo teritorijos dalyse esančio miško sudėtį, medžių būklę ir kiekį. Tad šie kriterijai: sklypo plotas, paskirtis, atskirose dalyse augančių medžių rūšys, jų būklė ir kiekis labiausiai atitinka visų šalių interesus.

Atsiliepimas

6. Ieškovai pateiktu atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir patvirtinti su ieškiniu pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą Nr. 3-1. Nurodė, kad pagal atsakovų siūlomą žemės sklypo naudojimosi nustatymo tvarkos planą, ieškovams atitenka sklypo dalis, pažymėta raide „A“, t. y. šiaurinė sklypo dalis, o atsakovams priskiriama pietinė sklypo dalis, pažymėta raide „B“, ir vakarinė sklypo dalis, pažymėta raide „C“. Atsakovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas iš esmės nesiskiria nuo anksčiau atsakovų pateikto naudojimosi tvarkos plano. Ieškovams siūlomą sklypo dalį „A“ patenka apie 1,5 ha pelkių (ši informacija yra viešai prieinama tinklalapyje regia.lt, kuriame pelkė žemėlapio plane pažymėta mėlyna spalva), kur jokia veikla (nei žemės ūkio, nei miško ūkio) negalima. Kitoje 6,4 ha dydžio dalyje, nors ir yra miškas, tačiau patenka į pelkinio dirvožemio teritoriją. Duomenų plane skaičiais 8, 11, 11a, 11c, 11b, 13 yra sužymėtos sklypo dalys, patenkančios į atsakovų ieškovams siūlomą Šiaurinę žemės sklypo dalį, pažymėtą raide „A“, šiose sklypo dalyse privažiuoti technikai ir užsiimti miškų ūkio veikla yra neįmanoma arba labai sudėtinga. Likusioje siūlomoje sklypo dalyje, pažymėtoje „A“ raide, yra žemės ūkio paskirties žemė (1 ha). Atsakovai siūlo nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kai atsakovams priskiriama sklypo dalis, kurioje yra vertingesnis miškas, o ieškovams – sklypo dalis, kurios didesnėje dalyje yra pelkė, pelkėtas dirvožemis ir jame esantis miškas, kuriame yra džiūstančios eglės, žuvęs miškas ar miškas, kuriame yra sudėtinga vystyti ūkinę veiklą, jį prižiūrėti. Pritarus atsakovų siūlomam planui, jiems atitenka ir sklypo dalis, pažymėta raide „C“. Tokiu atveju ieškovai negalėtų naudotis plane pažymėtu, susiformavusiu keliu (kertančiu sklypą), nes būtų nuo jo atkirsti. Ieškovams siūloma bendrai naudotis miško keliuku, plane pažymėtu raide „D“. Tačiau tokiu keliuku ieškovai naudotis tinkamai negalėtų, nes jį galbūt sugadintų sunkiąja miško technika ir kiltų konfliktų su bendraturčiais. Taigi ieškovams yra būtina turėti galimybę naudotis pagrindiniu keliu, kertančiu žemės sklypą. Patvirtinus atsakovų siūlomą žemės sklypo naudojimosi nustatymo planą, žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitiktų proporcingumo ir socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino; nustatė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką pagal UAB „Geokada“ matininko A. G. 2024 m. rugpjūčio 7 d. parengtą žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį: 1) atsakovams A. P., L. K., V. K., J. V. naudotis atitenka sklypo teritorijos, kurios plane yra pažymėtos „B“ ženklu (plane pažymėtas taškais Nr. 60-78) ir „C“ ženklu (plane pažymėtas taškais Nr. 59, 58, 79, 81, 82, 83, 84) ir kurios užima 117 273 kv. m; 2) ieškovams A. G. ir A. G. naudotis atitenka sklypo dalis, plane pažymėta „A“ ženklu (plane pažymėtas taškais Nr. 80, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 79) ir kuri užima 87 955 kv. m; atsakovams ir ieškovams bendram naudojimui atitenka žemės sklypo teritorija (privažiavimas, kelias), pažymėta „D“ ženklu (plane pažymėtas taškais Nr. 1, 2, 3, 4, 80, 79, 81, 82, 83, 84) ir kuri bendrai užima 972 kv. m (pagal proporciją bendroje teritorijoje ieškovams priklausys 417 kv. m sklypo teritorijos, o atsakovams priklausys 555 kv. m sklypo teritorijos); priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų A. G. ir A. G. 4 466 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovams A. P., L. K., V. K., J. V., t. y., po 1 116,50 Eur kiekvienam atsakovui; priteisė valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų A. G. ir A. G. 39,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo motyvai:

7.1. Vertinant šalių pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus ir šalių bei liudytojų J. A., A. G. dėstomus argumentus, pažymėtina, kad vienas esminių prieštaravimų tarp šalių kyla dėl žemės sklype esančių pelkinių miškų atitekimo naudotis vienai iš šalių bei tinkamo privažiavimo prie paskirtos naudotis žemės sklypo dalies.

7.2. Pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi planą atsakovams atitektų žemės sklypo šiaurinė dalis nuo žemės sklypą kertančio kelio, o ieškovams – pietinė dalis. Pagal atsakovų pateiktą planą – naudojimosi tvarka būtų priešinga, t. y., ieškovams atitektų didžioji dalis šiaurinės žemės sklypo, kuriame yra pelkiniai miškai, o atsakovams – pietinė.

7.3. Atsakovų siūlomas planas vertintinas kaip teisingesnis, sąžiningesnis ir racionalesnis. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs tai, kad atsakovų siūloma naudojimosi tvarka labiausiai atitikta visų bendraturčių interesus. Nors pagal atsakovų prašomą nustatyti naudojimosi tvarką ieškovams atitenka pelkėto miško dalis, tačiau ieškovams atitenkančioje dalyje yra brandesnis miškas. Iš byloje esančios miško žemės ir medynų tūrio kainos 2024 m. sausio 1 d. matyti, kad ieškovams atitenkančioje dalyje esančios medienos vertė viršija atsakovams atitenkančiose dalyse esančios medienos vertę.

7.4. Ieškovų argumentus dėl to, kad ieškovai negalės privažiuoti prie žemės sklypo, nes nėra tinkamo naudoti kelio, teismas atmeta kaip nepagrįstą. Iš byloje esančių Grafinių duomenų matyti, kad žemės sklypą kerta 10 m pločio kelias, per žemės sklypo šiaurės vakarinę dalį eina 4 m pločio gruntkelis. Liudytojų J. A., A. G. parodymai dėl gruntkelio kokybės prieštaringi. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad šis gruntkelis nepravažiuojamas.

7.5. Pažymėjo, kad iš ieškovų bylai pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu planų matyti, kad ieškovai plano variante Nr. 2 šiaurinę žemės sklypo dalį buvo priskyrę ieškovų naudojimui, tuo patvirtindami, kad pelkėta miško dalis yra tinkama naudoti ieškovams jų ūkinės veiklos vykdymui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

8.1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tik atsakovų priešieškinio reikalavimą, nors ieškovai buvo pakeitę savo ieškinio dalyką, o pirmosios instancijos teismas tokį pakeitimą priėmė, tačiau skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne pakeistą ieškovų reikalavimą, o pradinį (nebeaktualų) ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

8.2. Pagal ieškinio dalyko pakeitimą, kuriuo pirmosios instancijos teismas kaip tik ir turėjo vadovautis, ieškovams atitektų ne pietinė šio ginčo žemės sklypo dalis (kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas), o šiaurinė šio ginčo žemės sklypo dalis.

8.3. Pirmosios instancijos teismas tikrojo (aktualaus) ieškovų reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nurodyto ieškovų ieškinio dalyko pakeitime, apskritai neišnagrinėjo, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

8.4. Nagrinėjamu atveju, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, vien dėl šios priežasties sprendimas naikintinas. Jei apeliacinio proceso metu pirmosios instancijos teismo sprendimas dar būtų vertinamas iš esmės, tai jis neabejotinai pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu.

8.5. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį sudaro ne teismo teisiniai argumentai (motyvai), o bylos aplinkybių aprašinėjimas, abstrakčios ištraukos. Teismo argumentai (motyvai) lakoniški, teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai.

Žemesnės instancijos teismas

8.6. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovams atitenkanti dalis esą yra brandesnis miškas, tačiau sprendime pateikta tik pati išvada, visiškai nemotyvuojant, kaip tokia išvada padaryta.

8.7. Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo išskyrė miško brandumą, kadangi yra svarbu ieškovams ir atsakovams atitekusio miško vertė, o nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra paviršutiniškos, bylojančios apie neįsigilinimą į bylą, ir visiškai nepagrįstos.

8.8. Teismas abstrakčiai konstatavo, kad iš byloje esančios miško žemės ir medynų tūrio kainos 2024 m. sausio 1 d. matyti, kad ieškovams atitenkančioje dalyje esančios medienos vertė viršija atsakovams atitenkančiose dalyse esančios medienos vertę. Tokios savo išvados teismas visiškai nemotyvavo, neatliko jokios teismo minimų kainų analizės, ir pan.

8.9. Teismas visiškai neįvertino, kad, pagal nustatytą naudojimosi tvarką, ieškovams atitenka tik 5,92 ha miško žemės, o atsakovams – net 10,26 ha miško žemės, o tai akivaizdžiai neatitinka ieškovų ir atsakovų idealiųjų dalių.

8.10. Teismas visiškai neįvertino, jog pagal nustatytą naudojimosi tvarką ieškovams atiteko pelkiniai miškai. Teismas į ieškovų argumentus, kurie patvirtina atsakovų pageidautos naudojimosi tvarkos ydingumą, neatsakė ir taip pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti savo sprendimą.

8.11. Teismas skundžiamame sprendime apsiribojo pastebėjimu, kad liudytojų J. A., A. G. parodymai dėl gruntkelio kokybės prieštaringi, o šio prieštaravimo teismas neišsprendė.

8.12. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino tik vienos ginčo šalies interesus ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovai pažeidė bendraturčių pareigą kooperuotis, bendradarbiauti, siekti, kad su bendrąja nuosavybe susiję klausimai būtų išspręsti užtikrinant visų bendraturčių interesų balansą.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

9.1. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas neva išnagrinėjo ne tą ieškovų reikalavimą. Ieškovai su ieškiniu pateikė net 4 žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantus, taigi ieškovai su ieškiniu pateikė net 4 variantus, kurie jiems yra priimtini. Galima laikyti, jog ieškovai pateikė 4 alternatyvius reikalavimus pagal 4 naudojimosi tvarkas.

9.2. Pirmosios instancijos teismas analizavo visus naudojimo tvarkos variantus, tarp kurių ir ieškovų 2024 m. rugsėjo 23 d. pateiktu prašymu nurodytą naudojimosi variantą.

9.3. Ieškovų su ieškiniu pateiktas naudojimosi tvarkos antrasis variantas iš esmės yra beveik tapatus atsakovų su priešieškiniu pateiktai naudojimosi tvarkai, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu.

Žemesnės instancijos teismas

9.4. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka pagal atsakovų su priešieškiniu pateiktą naudojimosi tvarką labiausiai atitinka visų šalių interesus, kadangi ji atitinka paties ieškovų pateiktą alternatyvią naudojimosi tvarką Nr. 2.

9.5. Naudojimosi tvarka Nr. 1, pasirinkta pagal ieškovų 2024 m. rugsėjo 23 d. prašymą dėl ieškinio dalyko keitimo, irgi daugmaž atitinka atsakovų su priešieškiniu pateiktą naudojimosi tvarką, kadangi ieškovai su naudojimosi tvarka Nr. 1 irgi pasirinko iš esmės panašią miško dalį kaip kad yra nustatyta skundžiamu sprendimu.

9.6. Skundžiamu sprendimu atsižvelgta ir į ieškovų interesus, nes jiems buvo suteikta ta miško dalis (šiaurinė dalis), kurią ieškovai ir norėjo nusistatyti prašydami nustatyti tvarką pagal variantą Nr. 1.

9.7. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kaip jis priėjo prie išvados, jog ieškovams atitenkančioje dalyje yra brandesnis miškas ir kad tokią išvadą teismas priėmė remdamasis byloje esančiais įrodymais.

9.8. Ieškovai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme iš esmės tik pateikė savo subjektyvius pamąstymus apie tai, jog atsakovai neva neteisingai skaičiuoja medienos vertes, tūrio kainas ir pan., tačiau patys ieškovai neteikė bylai jokių pagrįstų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jų dėstomas aplinkybes.

Šalies argumentai

9.9. Ieškovai visiškai nepagrįstai ir melagingai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neva neįvertino aplinkybės dėl pelkėtos miško dalies. Taip pat neįrodė, jog bendro naudojimo kelias „D“ yra neva nepravažiuojamas ir kad pirmosios instancijos teismas neva neišsprendė prieštaravimų tarp liudytojų J. A. ir A. G. parodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Prie CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme praktiškai nebuvo. Nustačius šiuos pažeidimus nėra reikšminga, ar būtent dėl šių pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nes laikoma, kad jie lemia pirmosios instancijos teismo proceso neteisėtumą ir absoliutų priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-308-823/2020, 27 punktas).

12. Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas. Tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas negali pakeisti pirmosios instancijos teismo ir nagrinėti klausimų, kurių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neišsprendė. Nagrinėjant reikalavimą, kurio pirmosios instancijos teismas nėra išnagrinėjęs, apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), o šalių ginčas, kurio turinį sudaro pareikšto reikalavimo teisinis ir faktinis pagrindai, atsakovo atsikirtimai, tačiau tai neatitinka įstatymo imperatyviųjų nuostatų dėl apeliacijos paskirties, apeliacinės instancijos teismo procesinių galių. Tokiu atveju grąžinti bylą pakartotiniam nagrinėjimui būtina dėl to, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso ir jį reikia pakartoti, kad šalys neprarastų galimybės pasinaudoti dar viena teismo instancija. Apeliacinės instancijos teismui tokioje situacijoje priėmus sprendimą dėl pareikšto reikalavimo, netenkama galimybės skųsti sprendimą faktiniu pagrindu aukštesnės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2007). Taigi proceso įstatymas draudžia apeliacinės instancijos teismui perimti pirmosios instancijos teismo funkcijas ir spręsti klausimus, kurie prieš tai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo išspręsti pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 32 punktas).

13. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

14. Sąvoka „byloje pareikšti reikalavimai“ visų pirma siejama su ieškinyje suformuluotais reikalavimais (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas): reikalavimas šios normos prasme suprantamas kaip CPK 135 straipsnyje įtvirtintas ieškinio dalykas, kurį ieškovas turi nurodyti ieškinyje, t. y. ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Ieškinyje taip pat turi būti nurodytas faktinis ieškinio pagrindas. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018).

15. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje suformuluoti reikalavimai ir argumentai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti ir pasisakyti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 259, 263 straipsniai). Teismas, motyvuodamas savo išvadas, neprivalo detaliai aptarti kiekvieno byloje ginčo šalių pateikto įrodymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2012). Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

16. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais priimamą sprendimą (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovai 2024 m. kovo 8 d. pateiktu ieškiniu kreipėsi prašydami nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, remiantis plano Nr. 4 pagrindu: 1) teritoriją, pažymėtą raide „A“, kurią sudaro 3/7 dalys sklypo, plotas 8,8371 ha, pažymėto plane Nr. 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 72, 66, 71, 70, 53, priteisti ieškovams A. G. ir A. G.; 2) teritoriją, pažymėtą raide „B“, kurią sudaro 4/7 dalys sklypo, plotas 11, 7829 ha, pažymėto plane Nr.: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 70, 69, 68, 67, 66, 72, 62, 63, 64, 65, l, priteisti atsakovams – A. P., L. K., J. V., V. K., neišskiriant atsakovams atskirų dalių; 3) priteisti ieškovams iš atsakovų solidariai 15 663 Eur patirtų nuostolių dėl sklype esančių eglės medelynų, skirtų sanitariniam kirtimui, nuvertėjimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 18 d. ieškinį priėmė, nustatė 20 dienų terminą atsiliepimams pateikti.

18. Atsakovai 2024 m. rugpjūčio 16 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) atsakovams atitenka sklypo teritorijos, kurios plane yra pažymėtos „B“ ženklu (plane pažymėtas taškais Nr. 60–78) ir „C“ ženklu (plane pažymėtas taškais Nr. 59, 58, 79, 81, 82, 83, 84) ir kurios užima 117 273 kv. m; 2) ieškovams atitenka sklypo dalis, plane pažymėta „A“ ženklu (plane pažymėtas taškais Nr. 80, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 79) ir kuri užima 87 955 kv. m; 3) atsakovams ir ieškovams bendram naudojimui atitenka žemės sklypo teritorija (privažiavimas, kelias), pažymėta „D“ ženklu (plane pažymėtas taškais Nr. 1, 2, 3, 4, 80, 79, 81, 82, 83, 84) ir ji bendrai užima 972 kv. m (pagal proporciją bendroje teritorijoje ieškovams priklausys 417 kv. m sklypo teritorijos, o atsakovams priklausys 555 kv. m sklypo teritorijos). 2024 m. rugsėjo 3 d. priešieškinis priimtas, ieškovams nustatytas terminas atsiliepimams pateikti.

19. Kaip matyti, ieškovai teismui 2024 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, juo prašė patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą Nr. 3-1 ir nustatyti tokią naudojimosi tvarką žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tvarką: 1) ieškovams atitenka 8,8371 ha dydžio žemės sklypo dalis, pažymėta „A“ raide (naudojimosi dalių linijų posūkio taškų indeksai: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 68, 67, 66, 61, 62, 63, 64, 65, 1); 2) atsakovams atitenka 11,7829 ha dydžio žemės sklypo dalis, pažymėta „B“ raide (naudojimosi dalių linijų posūkio taškų indeksai: 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 66, 71, 70, 69, 68, 36), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2024 m. lapkričio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas atsakovams nustatė terminą pateikti atsiliepimą į ieškinio dalyko pakeitimą, be kita ko, nurodė, kad ieškovų pareikštas prašymas dėl ieškinio dalyko pakeitimo byloje yra priimtas.

20. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė, kad ieškovai pareikštu ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal planą Nr. 4, pagal kurį: 1) teritoriją, pažymėtą raide „A“, kurią sudaro 3/7 dalys sklypo, plotas 8,8371 ha, pažymėto plane Nr. 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 72, 66, 71, 70, 53, priteisti ieškovams A. G. ir A. G.; 2) teritoriją, pažymėtą raide „B“, kurią sudaro 4/7 dalys sklypo, plotas 11,7829 ha, 68, 67, 66, 72, 62, 63, 64, 65, 1, priteisti atsakovams A. P., L. K., J. V., V. K., neišskiriant atsakovams atskirų dalių. Minėto sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi planą atsakovams atitektų žemės sklypo šiaurinė dalis nuo žemės sklypą kertančio kelio, o ieškovams – pietinė dalis.

21. Nagrinėjamoje byloje ieškovams pakeitus ieškinio dalyką, jie prašė patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal planą Nr. 3-1 ir pagal pateiktą planą nustatyti, kad ieškovams atitenka 8,8371 ha dydžio žemės sklypo dalis, pažymėta „A“ raide (šiaurinė žemės sklypo dalis), o atsakovams atitenka 11,7829 ha dydžio žemės sklypo dalis, pažymėta „B“ raide (pietinė žemės sklypo dalis). Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovų pakeisto ieškinio dalyko, t. y. išnagrinėjo ieškovų pareikštą pradinį ieškinio reikalavimą, kurį ieškovai pakeitė, pateikę prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Tokia išvada išplaukia iš teismo sprendimo turinio. Visų pirma teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad ieškovai prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal pateiktą planą Nr. 4, nors prašyme dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovai reiškė reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal planą Nr. 3-1. Šioje skundžiamo sprendimo dalyje nurodyta, kad, pagal pateiktą planą, ieškovams atitenka teritorija, pažymėta raide „A“, pažymėto plane taškų indeksais Nr. 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 72, 66, 71, 70, 53, o atsakovams teritorija, pažymėta raide „B“, pažymėta plane Nr. 68, 67, 66, 72, 62, 63, 64, 65. Tačiau priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, prašyme dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovai prašė nustatyti, kad ieškovams atitenka teritorija, pažymėta „A“ raide (taškų indeksai: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 68, 67, 66, 61, 62, 63, 64, 65, o atsakovams atitenka teritorija, pažymėta „B“ raide (taškų indeksai: 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 66, 71, 70, 69, 68, 36). Trečia, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas vertino, kad pagal ieškovų pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą atsakovams atitektų žemės sklypo šiaurinė dalis, o ieškovams – pietinė dalis, tačiau pagal ieškovų pareikštą prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovams atitektų šiaurinė žemės sklypo dalis, o atsakovams – pietinė žemės sklypo dalis. Ši teismo padaryta išvada tik patvirtina, kad ieškovų patikslintas ieškinio reikalavimas nebuvo išnagrinėtas ir dėl jo iš esmės teismo sprendime nepasisakyta.

22. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, kad, vertinant teismo sprendimo turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo ne pakeistą ieškovų reikalavimą, o pradinį ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl yra pakankamas pagrindas vertinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovai pateikė keturis žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantus, todėl laikytina, jog ieškovai pateikė keturis alternatyvius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais pagrindo sutikti neturi. Visų pirma ieškovai, patikslinę ieškinio dalyką, reikalavo konkrečios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, t. y. reiškė reikalavimą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal planą Nr. 3-1. Antra, ieškovai, pateikę prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, nenurodė jokių kitų alternatyvių ieškinio reikalavimų, todėl atsakovų nurodomi argumentai nepaneigia aplinkybės, kad teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios anksčiau nurodytos aplinkybės yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Visi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos šios nutarties priėmimui, nes, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, sprendimas turi būti panaikintas ir byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

25. Perdavus bylą nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis). Panaikinus teismo sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, ieškovui grąžinamas už apeliacinį skundą sumokėtas 111,00 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalis 9 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti ieškovui A. G. (A. G.) 111,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Teisėjos Raimonda AndrulienėKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė