Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-1302-609/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-07-01
Bylos Nr.: eI-1302-609/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00129-2016-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas: R. K.
Atsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
Trečiasis asmuo: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, G. A. M., UAB De
Advokatai: Rimvydas Paulauskas

Kategorijos

3.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI-1302-609/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00129-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 3.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R. K., jo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui,

atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovams Linui Ališauskui, Gediminui Pociui,

atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Laisvūnui Kavaliauskui,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ingai Drąsutavičienei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui G. A. M., jo atstovui Arūnui Ivanciui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. A. M., UAB De jure, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. K. prašo panaikinti 2014 05 02 statybos leidimą Nr. LNS-31-140502-00086.

Skunde nurodė, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis- administracinė, nuosavybės teise priklauso trims asmenims. Kultūros vertybių apsaugos departamento 1996-10-28 įsakymu Nr. 120 nustatyta, jog jis patenka į Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną), pagal 1997-12-31 įsakymą Nr. į-380 jis įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, Kultūros paveldo departamento 2009-02-27 pranešimu Nr. 02-54 jam suteiktas kodas 2486. Pastate yra suformuoti trys atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pareiškėjo nuosavybe yra bendro 627,79 kv. m. ploto administracinės patalpos su prekybinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. A. M. ir UAB De jure bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 614,29 kv.m. bendro ploto (G. A. M.- 75/100 dalys, UAB „De jure"- 25/100 dalys) administracinės patalpos su prekybinėmis ir baro patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), be to G. A. M. nuosavybės teise priklauso administracinės paskirties pastato dalis (įstaiga, pamatai baigtumas 9 proc)( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011-09-21 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-110921-00064 dėl savavališkai pertvarkytos statinio dalies- buvusio pastato pamatų praplėtimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-25 sprendimu trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. M. buvo įpareigotas per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau- Statybos įstatymas) nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teigiama, kad 2016 metų vasario mėnesio pradžioje, pokalbio su G. A. M. metu pastarasis informavo pareiškėją, jog savavališkos statybos padariniai yra pašalinti, nes yra parengtas projektas ir jam išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjas nurodo, kad projektas su juo nebuvo derintas, apie jo rengimą ir išduotą statybos leidimą jis nebuvo informuotas, todėl 2016 02 02 jis kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ir 2016 02 11 gavo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame pažymėta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 05 02 yra išdavusi Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) , rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-31-140502-00086. Kadangi pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir jos apsaugos zonoje bei yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, pareiškėjas kreipėsi ir į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrių, kur 2016 02 09 iš IS „Infostatyba" jam buvo pateiktas išrašas apie pritarimą projektui, iš kurio matyti, kad tikrinimui buvo pateiktas projektas Paslaugų paskirties pastato naujos statybos, patalpos -įstaigos ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatų dalies ardymo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. sav. projektas. 2016 02 21 pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu jam išduoti 2014 05 02 Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) , rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-31-140502-00086, tačiau miesto Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2016-02-23 raštu Nr. (21.21.)-SL2-15 jis buvo informuotas, jog vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi nurodyto dokumento kopijos pateikti negalima.

Teigia, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalies 1 punkte nurodyta, jog statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas teismo sprendimu, jeigu šio straipsnio 1 - 4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduoti neteisėtai. Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje numatyta, jog kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, o tokiose bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, jis skundo reikalavimą reiškia atsakovams- leidimą išdavusiai institucijai- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir projektui pritarusiam Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, nes yra įsitikinęs, jog Statybos leidimas išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Nurodoma, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 95 punktą statinio griovimas yra statybos rūšis, kurios tikslas- išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, jog griovimo projektas turi būti rengiamas ypatingiems statiniams , o griovimo aprašai - neypatingam (20 str. 1 d 11 punktas) ir nesudėtingam (20 str. 1 d. 12 punktas) statiniui griauti Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" 31 punkte numatyta, jog griovimo projektą sudaro : aiškinamasis raštas ( 31.1. papunktis), ypatingo statinio- griovimo darbų technologijos projektas ( 31.2. papunktis), neypatingo statinio ir Nekilnojamojo turto registre registruoto nesudėtingo statinio- griovimo darbų technologijos aprašas ( 31.3. papunktis ), pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" 32 punktą griovimo aprašą sudaro: griovimo darbų aiškinamasis raštas ( 32.1. papunktis) ir griovimo darbų technologijos aprašas ( 32.2. papunktis).

Teigiama, kad atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, pamatų griovimui turėjo būti parengtas griovimo projektas arba griovimo aprašas. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 6 priedo 6.1. ir 7.1. punktuose nurodyta, jog rašytinis pritarimas projektui arba aprašui privalomas, išskyrus atvejus, kai nedaroma fizinė įtaka kitiems savininkams priklausančio turto būklei. Pareiškėjo teigimu, neigiama fizinė įtaka dėl statybos darbų jam priklausančio turto būklei akivaizdi, apie ką jis yra nurodęs skunduose statinių naudojimo priežiūrą atliekančios institucijoms, todėl mano, jog turėjo būti gautas jo rašytinis pritarimas projektui (aprašui).

Pažymi, kad privalomumas derinti projektą išplaukia iš Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 6 priedo 8 punkto, kuris nustato, jog rašytinis pritarimas pastato ( patalpų , patalpos) paskirties keitimo projektui reikalingas visais atvejais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas prašo skundą patenkinti skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundo reikalavimu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 4 skyriaus nuostatomis, gavus 2013 metais MB Projekto vizijos parengtą (duomenys neskelbtini) paslaugų paskirties pastato projektą bei jį tikrinusių subjektų pritarimus, 2014 05 02 G. A. M. buvo išduotas Leidimas paslaugų paskirties pastato statybai, patalpos-įstaigos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatų dalies ardymui adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Teigia, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 56 punkto nuostatomis, statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę rekonstruoti, remontuoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (naujo statinio statybą). Teisėtai statomas ar statytas, bet neužbaigtas statyti statinys gali būti išardomas statytojo (užsakovo), statinio savininko ar valdytojo noru be statybą leidžiančio dokumento statiniui griauti. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, G. A. M. nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa-įstaiga (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruota 9% baigtumu, t. y. neužbaigta statyti. Tokiu būdu aukščiau minėto statinio išardymas be statybą leidžiančio dokumento griauti yra teisėtas. Nurodo, kad vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003-02-03 sprendimu Nr. 47 patvirtinto žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano sprendiniais vakarinėje nurodyto žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksais: D ir A3 ir nuomos teise valdomoje G. A. M., ginčo projekte numatyta dviejų aukštų paslaugų paskirties pastato nauja statyba žemės sklype, kurio naudojimo paskirtis – komercinės paskirties objektų teritorijos. Atkreipia dėmesį, kad projektuojamas pastatas nesiriboja su esamu administracinės paskirties pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teigia, kad tarpe tarp projektuojamo statinio ir esamo administracinio pastato ateityje gali būti statomas flygelis, tačiau jo statyba ginčo projektu nesprendžiama, todėl administracinio pastato bendraturčių sutikimas nėra privalomas. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, valstybinės žemės patikėjimo teisė suteikta Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. 2000-07-26 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr.21/2000-0106 pagrindu jis yra išnuomotas G. A. M., UAB „DE JURE“ ir R. K.. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 34 punkte nurodyta, kad, vykdant statybą valstybinėje žemėje visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą. Paslaugų paskirties pastato statybai (duomenys neskelbtini), Klaipėda valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas yra išreikštas Valstybinės žemės sklypo nuomos 2000-07-26 sutartyje Nr. N21/2000-0106 ir 2012-11-26 Susitarimo Nr. 13SŽN-(14.13.62.)-216, ketvirtame punkte.

Teigiama, kad pareiškėjas savo skundą motyvuoja ir nelegalios statybos faktu, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pagal kompetenciją tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius gali patvirtinti, ar nelegalios statybos pašalinimo reikalavimus G. A. M. įvykdė tinkamai ir patvirtinti, jog ginčo leidimas suderintas pagrįstai.

Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnį nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Duomenys apie ginčo leidimą nekilnojamojo turto registre viešai paskelbti nuo 2014 05 23. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vertinimu, tai, kad pareiškėjas nesidomėjo viešai skelbiama informacija, nestabdo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 33 straipsnio 1dalyje reglamentuoto senaties termino. Teigiama, kad pareiškėjas nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių viešai skelbiama informacija jis būtų negalėjęs pasidomėti anksčiau.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai prašo skundą atmesti atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu jų išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodo, kad pamatai (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys žemes sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į Kultūros vertybių registre registruoto valstybės saugomo kultūros paveldo objekto- Klaipėdos miesto istorines dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre- (duomenys neskelbtini)), o minėtų pamatų dalis- į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto Geležinkelio stoties (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini)) teritorijas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/. Pažymi, jog priešingai, nei nurodoma skunde, pamatai, (duomenys neskelbtini). Klaipėdoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra Kultūros vertybių registre nekilnojamoji kultūros vertybė. Teigiama, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius, kuris vykdo Kultūros paveldo departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Klaipėdos apskrityje, 2013-02-20 raštu Nr. (12.14.-K1)2K1-352 „Dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų" pareiškėjui G. A. M. išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus paslaugų paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, statybai. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius 2014-02-10 raštu Nr. (7.12.-Kl)2Kl-264 „Dėl prašymo pritarti projektiniams pasiūlymams" pritarė Paslaugų paskirties pastato naujos statybos, (duomenys neskelbtini) Klaipėda, projektiniams pasiūlymams. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 4 punktų statybos kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atvejais raštu statinio projektui pritaria Kultūros paveldo departamento įgaliotas valstybės tarnautojas. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybų leidžiantys dokumentai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-820, 9 priedo „Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys" 5 punktų Kultūros paveldo departamentas tikrina projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius pagal kompetencijų patikrino ir informacinėje sistemoje „Infostatyba" (sistemos 2014-03-12 pranešimo ..Gauta nauja paraiška tikrinti projektų Nr. PPP-31-14-0000577". 2014-03-12 reg. Nr. GPK1-98) 2014-03-26 pritarė Paslaugu paskirties pastato naujos statybos, patalpos įstaigos (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatų dalies ardymo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje projektui (kategorija - neypatingas statinys; statybos rūšis - nauja statyba), nes stalinio projektas atitiko Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, tarp kurių užtikrinti Kultūros vertybių registre registruotų valstybės saugomų kultūros paveldo objektų Klaipėdos miesto istorines dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) ir Geležinkelio stoties (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) - apsaugos tikslus, nepažeisti apskaitos dokumentuose nustatytų vertingųjų savybių. Paslaugų paskirties pastato naujos statybos, patalpos - įstaigos (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatų dalies ardymo (duomenys neskelbtini). Klaipėdoje projekto fasadų brėžinių (PV-2013/K102-TP-AS-10. PV-2013/K102-TP-AS-11, PV-2013/K102-TP-AS-12, PV-2013/K102-TP-AS-13) pastaboje N r. 3 yra nurodyta, jog siekiant, kad naujai projektuojamas pastatas derėtų prie esamo pastatų komplekso pasirinktas: ramus spalvų derinys- tamsiai pilka ir sendinto vario: dvišlaitis pastato stogas ir pamatai lauko riedulių- atkartoja senąją Geležinkelio stoties dalį (unikalus kodas kultūros paveldo registre (duomenys neskelbtini)): pastato stiklų sudalijimas ir ant fasado projektuojamos vertikalios varines plokštumos i gatvę pasuktos 45 laipsnių kampu atkartoja 1983 m. statytos geležinkelio stoties pastato architektūrų - vertikalius elementus. Atsižvelgiant į tai, kad Kultūros vertybių registre registruotoje Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, į kurios teritorijų patenka pamatai, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei neužstatytame sklype buvo planuojami žemės judinimo darbai, 2012 metais buvo atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai. 2012 11 12 archeologinių žvalgomųjų tyrimu pažymoje konstatuota, jog Klaipėdos miesto istorinės dalies teritorijos. Priestočio g. I. geležinkelio stoties teritorijoje suprojektuoto pastato ir aikštelės vietoje žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu neaptikti moksliškai vertingi archeologiniai sluoksniai pagal PTR 2.13.01:2013 „Archeologinio paveldo tvarkyba". Tyrinėtame plote, išskyrus esamų pamatų vietoje, vykdant bet kokius žemės kasinio darbus paraleliai turi būti atliekami archeologiniai tyrimai. Teigiama, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių ginčo statinio projekto sprendiniai atitiko Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, projekto sprendiniais nebuvo pažeistos apskaitos dokumentuose, projekto rengimo metu. nustatytos vertingosios savybės. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826. 9 priedo „Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys" 5 punktą Kultūros paveldo departamentas tikrina projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietoves apsaugos zonose. Pagal minėto statybos techninio reglamento 9 priedo 1 punktą savivaldybių administracijos tikrina visus projektus. Tikrinama: ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus (1.3 punktas); ar projektui pritarė visi iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję jį patikrinti subjektai, kurie nedalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose (1.4 punktas); ar projekto sprendiniai atitinka projekte nurodytą statybos rūšį ir statinio kategoriją (1.11 punktas); ar projektas parengtas pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" nustatytą tvarką (1.13 punktas). Atsižvelgiant į tai konstatuoja, jog skundo argumentai dėl statinio projekto rūšies, sudėties, kitų subjektų pritarimų projektui ar savininkų (valdytojų) sutikimų nėra susijęs su Kultūros paveldo departamento kompetencija derinant minėto statybos techninio reglamento 9 priedo 5 punkte nurodytus projektus. Pažymi, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016-03-01 rašte Nr. 2D-284K 16,2) „Dėl (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje", adresuotame pareiškėjui R. K. ir Kultūros departamento Klaipėdos skyriui, nurodė, jog 2013 metais projektuotojo M B ..Projekto vizijos" parengtame techniniame projekte „Paslaugų paskirties pastato naujos statybos, patalpos - įstaigos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatų dalies ardymo (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje" paslaugų paskirties pastatas suprojektuotas kaip atskiras neypatingas statinys, todėl pareiškėjo R. K. sutikimas nagrinėjamu atveju nebuvo privalomas. Teigia, kad, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius aukščiau nurodytu 2016 03 01 raštu informavo, jog buvo atliktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 05 02 išduoto statybos leidimo Nr. LNS-31-140502-00086 teisėtumo patikrinimas, 2014 05 30 surašytas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. LDIPA-30-140530-00037, statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. SPA-1018 (2014-06-02) bei teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimo aktas Nr. 4D-1458 (2014-05-30). Minėtame rašte nurodoma, kad pažeidimų nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas prašo skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo skundo netenkinti.

Teigia, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog - žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išraše padaryta kadastro žyma apie išduotą ginčijamą statybos leidimą galioja nuo 2014 05 23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio I dalimi, kurioje inter alia numatyta, jog nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieši. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos vertinimu tai iš esmės reiškia suinteresuotų asmenų, o nagrinėjamu atveju pareiškėjo R. K. galimybę tinkamai ir laiku įgyvendinti pažeistų teisių, ir teisėtų interesų gynimą. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuomone, būdamas administracinio pastato bendraturčiu, pareiškėjas buvo suinteresuotas ne tik Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 09 25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8480-512/2015 vykdymu, bet ir galimai dėl G. A. M. veiksmų atsiradusių statinio deformacijos požymių šalinimu, todėl apie ginčo leidimą galėjo sužinoti anksčiau nei 2016 02 11. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nuomone, pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, jog vykdydamas 2012 09 25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8480-512/2016, G. A. M. 2014 05 05 pranešimu informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, kad savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, padariniai yra pašalinti- gautas statybą leidžiantis dokumentas. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" 41.2.2. ir 39.1. punktuose nustatyta tvarka, buvo patikrintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-05-02 statybos leidimo Nr. LNS-31-140502-00086, išduoto techninio projekto „Pastatų paskirties pastato naujos statybos, patalpos - įstaigos (Un. Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatų dalies ardymo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, projektas. PV/2013/KL/02-TP,2013" įgyvendinimui, teisėtumo patikrinimą ir 2014-05-30 surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. LDIPA-30-140530-00037, kuriame konstatuota, jog jis išduotas teisėtai. Taip pat patikrinta, ar statinys, kuriame statytojas G. A. M. savavališkai atliko statybos darbus, nepažeidžia esminių statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių ir 2014-06-02 surašytas statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. SPA-1018 (16.54), kuriame konstatuota, kad statinys - pamatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka minėto projekto sprendinius. 2014 05 30 teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimo akte Nr. 4D-1458 (16.24) nustatyta, jog G. A. M. įvykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-25 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-8480-512 /2012. Pažymi, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016 03 01 raštu Nr. 2D-2841 (16.2) pareiškėją informavo, kad aukščiau minėtu techniniu projektu paslaugų paskirties pastatas suprojektuotas kaip atskiras neypatingas statinys. Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nurodyta, jog naujo statinio statyba - statybos rūšis, kurios tikslas - statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį, todėl naujo statinio statyba jokiu būdu negali būti tapatinama su nekilnojamojo daikto atidalijimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.80 straipsnio kontekste. Daikto atidalijimas reiškia esamo daikto dalies iš bendrosios dalines nuosavybės atskyrimą tikslu sukurti atskirą civilinės apyvartos objektą, tačiau šios daiktinės teisės įgyvendinimas negali būti tapatinimas su visiškai naujo daikto sukūrimu statybos procese.

Nurodoma, kad pagal Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius. 2000-07-26 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr.21/2000-0106 pagrindu jis išnuomotas G. A. M., UAB DE JURE ir R. K.. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826, 34 punkte nurodyta, kad, vykdant statybą valstybinėje žemėje, visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą. Paslaugų paskirties pastato statybai (duomenys neskelbtini), Klaipėda valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas gautas. Atsakant į pareiškėjo skunde nurodytą Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 6 priedo 6.1. ir 7.1. punktų teisinį aiškinimą, pažymi, jog nurodytuose punktuose minimu rašytiniu pritarimu, sutinkamai su Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, laikomas statybą leidžiančiu dokumentu, kurį, vadovaujantis šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, išduota įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, todėl rašytinio pritarimo projektinei dokumentacijai tapatinimas nekilnojamojo daikto bendrasavininko rašytiniam sutikimui yra neteisingas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė prašo skundo netenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad 0,1982 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tiek su pareiškėju R. K., tiek su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis G. A. M., tiek su UAB „De jure" yra sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys. Tenkindamas G. A. M. 2012 m. lapkričio 12 d. prašymą ir vadovaudamasis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 30.7 punktu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai yra numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2012 11 26 susitarimu Nr. 13SŽN-(14.13.62.)-216 „Dėl 2000 m. liepos 26 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2000-0106 pakeitimo" pakeitė 2000 07 26 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2000-0106 atitinkamus punktus, tame tarpe ir dėl išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygų, naujų statinių ir įrenginių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitų sąlygų, taip pat statinių ir įrenginių tolesnės naudojimo paskirties pasibaigus žemės nuomos terminui. Pagal nurodyto susitarimo 4.1 punktą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėda, G. A. M. leista statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui be Nacionalinės žemės tarnybos atskiro sutikimo. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktą specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškoji savivaldybių funkcija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos sprendimą palieka teismo nuožiūrai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. M. su skundo reikalavimu nesutinka.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog skunde nenurodyta, kokiu būdu 2014-05-02 leidimas Nr. LNS-31-140502-00086 pažeidžia pareiškėjo subjektines teises ir interesus ir mano, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės nurodytą administracinį aktą ginčyti, dėl ko administracinė byla turėtų būti nutraukta, kaip nenagrinėtina teisme (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Atkreipia dėmesį, kad iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog įrašas apie 2014 05 02 Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius), rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini) galioja nuo 2014 05 23. Teigia, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieši, todėl mano, kad preziumuojama, kad pareiškėjas R. K. apie šioje byloje ginčijamą leidimą sužinojo 2014-05-23. Tvirtina, kad tokiu būdu pareiškėjas R. K. skundą teismui dėl 2014 05 02 leidimo Nr. LNS-31-140502-00086 panaikinimo padavė, praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, šio termino atnaujinti neprašo, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta ABTĮ 101 str. 7 p. numatytu pagrindu.

Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-714-243/2006 pagal G. A. M. skundą Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 2006 09 08 sprendime šioje administracinėje byloje nurodyta, kad G. M. ir R. K. nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendraturčiais, todėl pareiškėjo R. K. sutikimas siekiant gauti statybos leidimą neprivalomas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. M. ir jo atstovas prašo administracinę bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Konstatuojama

Byloje ginčas kilo dėl statybą leidžiančio dokumento- 2014 05 02 leidimo Nr. LNS-31-140502-00086- teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamo administracinio akto neteisėtumas grindžiamas aplinkybe, jog statybos darbai, kuriems atlikti buvo išduotas leidimas statyti statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-31-140502-00086, daro neigiamą įtaką pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto būklei. Pareiškėjo vertinimu, toks leidimas prieštarauja AB Klaipėdos vanduo 2013 05 14 išduotoms prisijungimo sąlygoms ir ginčo teritorijoje galiojančiam teritorijų planavimo dokumentui- Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003 02 03 sprendimu Nr. 47 patvirtintam Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliajam planui.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (LVAT 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-257/2013). Pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog apie ginčijamą leidimą sužinojo 2016 metų vasario mėnesio pradžioje privataus pokalbio su trečiuoju suinteresuotu asmeniu G. A. M. metu, 2016 02 02 kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialą, kuris 2016 02 03 jam išdavė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame yra žyma apie 2014 05 02 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius), rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-31-140502-00086. Pareiškėjas pažymi, kad be to, 2016 02 09 jis gavo išrašą iš informacinės sistemos ,,Infostatyba“. Nors 2016 02 21 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu pateikti 2014 05 02 G. A. M. išduotą apie 2014 05 02 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius), rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-31-140502-00086, nurodyto dokumento kopija jam išduota.

Kadangi tiek Nekilnojamojo turto registre, tiek informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“ skelbiama informacija dėl statybos leidimo išdavimo yra ribota, neatskleidžia individualaus administracinio akto turinio, nes nėra aišku, koks yra šio dokumento turinys, t. y. kas yra statytojas, ką leidžiama statyti ir pan., teisėjų kolegijos vertinimu, iš Nekilnojamojo turto registro įmonės 2016 02 03 gavęs informaciją apie galiojantį įrašą dėl 2014 05 02 leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius), rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-31-140502-00086, o 2016 03 01 informaciją iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8480-512/2012 yra įvykdytas, 2016 03 03 kreipdamasis į teismą su skundu dėl nurodyto leidimo panaikinimo, pareiškėjas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje reglamentuoto termino skundui paduoti nepraleido.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas.

Nepaisant to, kad įstatymas sieja galimybę kreiptis į teismą su manymu, jog yra pažeistos subjekto teisės ir interesai, teismas, gavęs skundą, privalo nustatyti, ar ginčijamas aktas arba veiksmai sukelia besikreipiančiam subjektui teisines pasekmes. Tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas arba veiksmas, kuris neturi įtakos besikreipiančio subjekto teisėms ir pareigoms, o toks subjektas nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą, teismas turi atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-204/2011 ir kt.).

Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 punkte nurodyta, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo be kita ko turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu yra pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą. Bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui.

Aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies bei Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 punkto nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad šios proceso normos garantuoja asmens teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad nagrinėdamas administracines bylas, teismas privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs išvardytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008 ir kt.). Nenustatęs šių aplinkybių, teismas skundą (prašymą) turi atmesti pagal ABTĮ 88 straipsnio 1 punktą (2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11‑443/2005).

Kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, statybos leidimas administracinio teismo gali būti panaikintas, pripažinus jį neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtu dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant statybos leidimo panaikinimo (jo galiojimo nutraukimo) klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išaiškinti ir įvertinti faktines bylos aplinkybes tuo aspektu, ar prašyme panaikinti (jau išduotą) statybos leidimą nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti leidimo galiojimą ir tolimesnį statybos vykdymą. Atliekant tokį įvertinimą, nesant įstatymo nustatytų leidimo panaikinimo kriterijų, teismas turi vadovautis bendraisiais Statybos įstatymo pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių teismų praktika Nr. 6, 2004 m., p. 212–224).

Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus reglamentuoja Statybos įstatymas. Ginčui aktualus Statybos įstatymo 23 straipsnis, kurio nuostatos detalizuotos Statybos techniniame reglamente STR 1.07.1:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1- 826 su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir STR Reglamentas). Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ir leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje išvardinti leidimui statyti naują statinį gauti pateikiami dokumentai.

Statybos leidimo išdavimo bendroji tvarka reglamentuota STR Reglamento IV skyriuje. Pagal STR Reglamento nuostatas, statybos leidimas išduodamas statytojui (užsakovui) arba statybos valdytojui, turinčiam statytojo įgaliojimus. Tačiau, kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas savivaldybės administracijos subjektui privalo pateikti 7 - 8 punktuose nurodytus dokumentus. Gavęs statytojo prašymą, savivaldybės administracijos subjektas patikrina, ar pateikti visi reikalingi dokumentai, nurodyti šio reglamento 9-10 punktuose. Jei tikrinant projektą pateiktos informacijos nepakanka, projektą tikrinantis asmuo gali kreiptis (raštu, el. paštu) į statytoją (užsakovą) ar projektuotoją (projekto vadovą), motyvuotai prašydamas pateikti papildomą informaciją ar dokumentus, reikalingus sprendimui dėl projekto atitikties priimti pagal kompetenciją, o Aplinkos ir Kultūros ministerijų nustatytais atvejais- ir popierinę projekto kopiją (13 p.). Jei projektą pagal kompetenciją patikrinęs asmuo nusprendžia, kad projektas neatitinka nustatytų reikalavimų, prašymą pateikęs asmuo neturi statytojo teisės, trūksta privalomų pateikti dokumentų, pagal tikrinusio projektą asmens prašymą nustatytu terminu nepateiktas statinio popierinis variantas ar yra kitų priežasčių, dėl kurių pagal tokį projektą negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jis tai nurodo informacinėje sistemoje „Infostatyba“, atskirai pateikdamas nepritarimo motyvus; turi būti nurodyta, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai yra pažeisti ar kokios prisijungimo sąlygos ar specialieji reikalavimai neįvykdyti, arba tai, kad trūkstant pateiktos informacijos sprendimui priimti, pagal tikrinančio asmens prašymą papildoma informacija nebuvo pateikta ir dėl to pritarti projektui nėra galimybės (14 p.). Jei projektą patikrinęs asmuo projektui pritaria, jis tai nurodo informacinėje sistemoje „Infostatyba“; nustatytu terminu pritarimo nenurodžius, laikoma, kad projektui yra pritarta (15 p.). Pasibaigus projekto tikrinimo terminui, įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės valstybės tarnautojas per 3 darbo dienas raštu informuoja statytoją, kad jam išduodamas statybą leidžiantis dokumentas,- jei negauta nė vieno nepritarimo projektui; jei buvo nuspręsta leisti statyti statinį laikinai naudoti, statybą leidžiančiame dokumente nurodomas statinio laikino naudojimo terminas (16 p.).

Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad nekilnojamojo turto objektai- administracinės patalpos su prekybinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra pareiškėjo R. K. nuosavybė, o administracinės patalpos su prekybinėmis ir baro patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje- trečiųjų suinteresuotų asmenų G. A. M. ir UAB DE JURE bendroji dalinė nuosavybė. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens G. A. M. nuosavybe yra negyvenamoji patalpa- įstaiga (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, valstybinės žemės patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kurios nuomininkais pagal 2000 07 26 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N21/2000-0106, pakeistą 2012 11 26 susitarimu Nr. 13SŽN-(14.13.62)-216, yra pareiškėjas R. K. ir tretieji suinteresuoti asmenys G. A. M. ir UAB DE JURE.

2012 11 26 susitarimo Nr. 13SŽN-(14.13.62)-216 „Dėl 2000 m. liepos 26 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2000-0106 pakeitimo“ 4.1 punkte pažymėta, kad nuomotojas suteikia teisę nuomininkui G. A. M. žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

Nustatyta, jog 2012 09 25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš dalies tenkinant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį, atsakovas G. A. M. buvo įpareigotas per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Statybos įstatyme numatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, nustatytus 2011 09 21 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-110921-00064.

2014 05 02 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija statytojui trečiajam suinteresuotam asmeniui G. A. M. išdavė leidimą statyti statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-31-140502-00086, kuriuo pagal paslaugų paskirties pastato naujos statybos, patalpos-įstaigos (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatų dalies ardymo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Klaipėdos m. sav. projektą numatyta paslaugų paskirties neypatingo statinio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Klaipėdos m. sav., nauja statyba.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos tikrino teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymą ir 2014 05 30 Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos / statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą / statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. 4D-1458(26.29) patvirtino, kad įpareigotas įvykdyti teismo sprendimą pašalinti statybos padarinius asmuo teismo įpareigojimą įvykdė, 2014 06 02 buvo surašytas Statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. SPA-1018 (16.54), o 2014 05 30 – Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. LDIPA-30-140530-00037, kuriame konstatuota, kad 2014 05 02 leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius), rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-31-140502-00086 išduotas teisėtai.

Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ginčo teritorijoje veikia komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas. Paslaugų paskirties pastato naujos statybos, patalpos-įstaigos (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatų dalies ardymo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Klaipėdos m. sav. techniniame projekte Nr. PV/2013/KL/02-TP pažymėta, kad projektuojamą pastatą numatoma jungti prie sklype esančių centralizuotų inžinerinių tinklų.

Byloje nėra ginčo, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys seni tinklai nerekonstruoti, nebuvo iškelti, naujas nekilnojamojo turto objekas nesukurtas. Nors teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė įrodymus, kad buitinių ir lietaus nuotėkų tinklų nuo pastatų (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) esančių nuotekų šulinių Nr. 155, 166a, 162 ir 168 AB Klaipėdos vanduo neeksploatuoja, į nurodytus infrastruktūros objektus nei pareiškėjo, nei kitų asmenų nuosavybės teisė neįregistruota, naudojimosi nurodytais objektais tvarka nenustatyta. Nagrinėjamu atveju nepaneigta, kad jungimasis prie ginčo žemės sklype esančių inžinerinių tinkle bus vykdomas trečiojo suinteresuoto asmens G. A. M. naudojamoje nuomojamo žemės sklypo dalyje. Negatyvus poveikis pareiškėjo nuosavybe esančiam nekilnojamojo turto objektui nepatvirtintas į bylą pateiktais įrodymais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad neteisėta (savavališka) statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008).

Statybos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją vertina atitinkamos kompetentingos institucijos ir subjektai jau turėdami Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytus leidimui statyti naują statinį gauti dokumentus. Nustačiusios neatitiktis, jos įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius- neišduoda statybą leidžiančio dokumento ir neleidžia įteisinti savavališkos statybos (Statybos įstatymo 23 straipsnio 14–16, 23 d.). Šių institucijų tikrinamos atitikties teisės aktų reikalavimams teismas nevertina.

Kaip nustatyta, pareiškėjas nėra nei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendraturtis, nei gretimo žemės sklypo savininkas, taip pat nėra ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančių inžinerinių tinklų savininkas, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas nepagrindė savo įgaliojimų Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 punkte nurodytu pagrindu reikalauti, kad teismas nustatytų ir pašalintų teisės aktų pažeidimus. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo išdėstytus argumentus dėl galimų jo teisių pažeidimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam trukdoma naudotis jo nuomojamo žemės sklypo dalimi ar savo statiniu, ar jam daroma kokia nors neigiama įtaka. Kadangi teisė įteisinti savavališką statybą kaip tokia, pareiškėjo negali būti ginčijama, esant nurodytoms aplinkybėms, skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Eglė KiaurakytėDalia GumuliauskienėVida Stonkuvienė