Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Panevėžio pataisos namai, pasisakydami dėl prašomos priteisti neturtinės žalos, teigė, kad atsakovės atstovas veikė teisėtai, t. y. tinkamai taikė teisės aktų normas, todėl nėra viešosios atsakomybės sąlygos – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų patirtai žalai pagrįsti, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas (b. l. 21–34).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas kildinamas iš Panevėžio pataisos namuose bausmę atliekančios nuteistosios galimo teisių apribojimo.

Atsižvelgus į bylos duomenis, sprendžiama, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos atsiradimo nuo 2020 m. birželio 20 d. (skunde nurodytos datos, nuo kurios įsigaliojo jos nurodyti teisės akto pakeitimai) iki 2020 m. rugsėjo 16 d. (skundo išsiuntimo diena) (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Bylos duomenimis, S. L. ginčo laikotarpiu buvo priskirta paprastajai grupei (b. l. 22, 69, 95, 127).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės, CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017 ir kt.).

Pareiškėja, pagrįsdama neturtinės žalos atsiradimą, teigė, kad Panevėžio pataisos namai, įgyvendindami naujos redakcijos BVK normas, nesuteikė galimybės gauti virinto vandens ir pašildyto maisto, atėmė galimybę žiūrėti televizijos laidas ir gauti naujausią informaciją iš jų (b. l. 1–2). Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose teigė, kad sumuštinių keptuvė iš jos buvo paimta 2020 m. kovo 2 d. ir negrąžinta iki šiol; televizorius buvo paimtas 2020 m. liepos 23 d. ir grąžintas 2020 m. rugpjūčio 26 d.; radijo imtuvas grąžintas 2020 m. rugsėjo 6 d.; elektrinis virdulys nebuvo paimtas; paprastajai grupei priskirtoms nuteistosioms nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. liepos 16 d. pataisos įstaigos parduotuvėje buvo draudžiama nusipirkti maisto produktų, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti – arbatos, kavos, kakavos, sausos sriubos, sausų antrųjų patiekalų, sauso sultinio, makaronų, bulvių, kruopų; virtuvėlė uždaryta nuo 2020 m. liepos 15 d.; paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems neleidžiamų pirkti daugelio maisto produktų, draudžiami plaukų džiovintuvas ir tiesintuvas, sumuštinių keptuvė (b. l. 15–18).

Nuo 2020 m. birželio 20 d. įsigaliojo BVK 92 straipsnio pakeitimai, priimti 2020 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3023 (toliau – Pakeitimo įstatymas Nr. XIII-3023).

Naujos redakcijos BVK 92 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę turėti maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus. BVK 92 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms grupėms, t. y. ir paprastajai grupei, priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeninius daiktus nuteistieji įsigyja įgyvendindami šio kodekso 93, 95 ir 97 straipsniuose nustatytas teises.

Įstatymų leidėjas Pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3023 49 straipsnio 2 dalyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Teisingumo ministras ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Teisingumo ministrui 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1R-275 pakeitus Taisyklių 21 punkto ir kitus punktus, pakeitimai įsigaliojo nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d.

Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Taisyklių (2020 m. sausio 22 d.-2020 m. rugpjūčio 20 d. laikotarpio redakcija) 21 punkte buvo nurodyta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 punktuose nurodytų asmeninių daiktų. Taisyklių 20.4.1–20.4.7 punktuose buvo išvardinti tokie elektros prietaisai: televizorius ir jo priedėlis antžeminei televizijai, jeigu šis priedėlis įsigytas iki 2016 m. balandžio 1 d.; nešiojamasis kompiuteris (nurodyta, kad vietoje nešiojamojo kompiuterio leidžiama turėti stacionarųjį kompiuterį, jeigu jis įsigytas iki 2016 m. balandžio 1 d.); kišeninis (nešiojamasis) radijo imtuvas arba MP3 grotuvas; barzdaskutė; plaukų džiovintuvas; elektrinis virdulys; LED skaitymo lempa (maitinama elementais). Taisyklių 20.5.16 punkte buvo numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti kitų daiktų, kurie būtini Taisyklių 20.4, 20.5.4, 20.5.7 ir 20.5.15 punktuose nurodytiems daiktams eksploatuoti. Taisyklių 20.1.1–20.1.12, 20.1.17 punktuose buvo išvardinti tokie maisto produktai: vaisiai ir daržovės (švieži, šaldyti, konservuoti) – ne daugiau kaip 2 kg; duonos gaminiai – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; pieno produktai (išskyrus saldintą sutirštintą pieną) – ne didesnėse nei 500 ml)/g pakuotėse; termiškai apdoroti, rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai (žuvies) – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; chalva, šokoladas, šokoladiniai saldainiai, riešutai – ne daugiau kaip 500 g pakuotėse; aliejus, margarinas – ne didesnėse nei 500 ml/g pakuotėse; natūrali arbata, kava, kakava – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; sultys, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo – ne didesnėse nei 1000 ml pakuotėse; prieskoniai, sintetiniai saldikliai; sausi dribsniai, sausos sriubos, sausi antrieji patiekalai, sausas sultinys – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; kruopos, makaronai – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; kečupas, pomidorų padažas, sojų padažas, majonezas, garstyčios, krienai – ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse; sausainiai, vafliai ir meduoliai – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse ir ne daugiau kaip po vieną pakuotę.

Naujos redakcijos Taisyklių 21 punkte nurodyta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7 ir 20.5 punktuose nurodytų asmeninių daiktų (išskyrus MP3 grotuvą), taip pat sausų dribsnių. Taisyklių 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7 punktuose išvardinti tokie elektros prietaisai: televizorius ir jo priedėlis antžeminei televizijai, jeigu šis priedėlis įsigytas iki 2016 m. balandžio 1 d.; kišeninis (nešiojamasis) radijo imtuvas arba MP3 grotuvas; barzdaskutė; elektrinis virdulys; LED skaitymo lempa (maitinama elementais). Taisyklių 20.5.16 punkte numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti kitų daiktų, kurie būtini Taisyklių 20.4, 20.5.4, 20.5.7 ir 20.5.15 punktuose nurodytiems daiktams eksploatuoti. Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17 punktuose išvardinti tokie maisto produktai: vaisiai ir daržovės (švieži, šaldyti, konservuoti) – ne daugiau kaip 2 kg; duonos gaminiai – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; pieno produktai (išskyrus saldintą sutirštintą pieną) – ne didesnėse nei 500 ml)/g pakuotėse; termiškai apdoroti, rūkyti, sūdyti mėsos gaminių (žuvies) – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; chalva, šokoladas, šokoladiniai saldainiai, riešutai – ne daugiau kaip 500 g pakuotėse; aliejus, margarinas – ne didesnėse nei 500 ml/g pakuotėse; natūrali arbata, kava, kakava – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; sultys, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo – ne didesnėse nei 1000 ml pakuotėse; prieskoniai, sintetinių saldikliai; kečupas, pomidorų padažas, sojų padažas, majonezas, garstyčios, krienai – ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse; sausainiai, vafliai ir meduoliai – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse ir ne daugiau kaip po vieną pakuotę.

Nagrinėjamo ginčo atveju reikšminga, kokiais asmeniniais elektros prietaisais ginčo laikotarpiu neteko teisės naudotis pareiškėja.

Bylos duomenimis nustatyta, kad: 1) pareiškėja 2020 m. liepos 15 d. pateikė prašymą padėti į sandėlį televizorių „e-Star“ ir jo valdymo pultą ir 2020 m. liepos 23 d. šie daiktai buvo atiduoti į sandėlį (b. l. 16, 24, 99, 109, 125); 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja pateikė prašymą šiuos daiktus grąžinti iš sandėlio ir jie 2020 m. rugpjūčio 26 d. buvo grąžinti (b. l. 16, 24, 110, 125); 2) planinės kratos metu 2020 m. rugpjūčio 4 d. iš pareiškėjos buvo paimtas mini radijas su kitais daiktais, būtinais jam eksploatuoti (įkrovikliu ir kt.) (b. l. 24, 98, 125–126); pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateikė prašymą šiuos daiktus padėti į sandėlį (b. l. 24, 101), o 2020 m. rugpjūčio 21 d. - prašymą šiuos daiktus jai atiduoti iš sandėlio (b. l. 24, 101); 2020 m. rugsėjo 6 d. šie daiktai jai buvo atiduoti iš sandėlio (b. l. 16, 111, 125–126); atsakovės atstovo paaiškinimu, dėl neilgo laiko tarpo, praėjusio nuo jų paėmimo iki atidavimo, šie daiktai nebuvo įtraukti į sandėlio apskaitą (b. l. 24).

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog pareiškėja, reaguodama į atsakovės atstovo prašymą turimus elektros prietaisus pasidėti į daiktų sandėlį arba grąžinti juos perdavusiems asmenims, aukščiau išvardintus daiktus prašė leisti pasidėti į sandėlį ir kad juos pasiėmė iš sandėlio, atsižvelgus į atsakovės atstovo 2020 m. rugpjūčio 21 d. leidimą elektros prietaisus pasiimti iš sandėlio.

Galiojusi 2020 m. sausio 21 d. – 2020 m. rugpjūčio 20 d. laikotarpiu Taisyklių redakcija įtvirtino pareiškėjos teisę įsigyti ir turėti natūralią arbatą, kavą, kakavą (21 ir 20.1.7 punktai); sausas sriubas, sausus antruosius patiekalus, sausą sultinį (21 ir 20.1.10 punktai); kruopas, makaronus (21 ir 20.1.11 punktai).

Bylos duomenimis, Panevėžio pataisos namai nuo 2020 m. birželio 29 d. uždraudė prekiauti šioje pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje aukščiau išvardintais maisto produktais (b. l. 26). Taigi, dėl tokio draudimo pareiškėja 2020 m. birželio 29 d. negalėjo išvardintų produktų įsigyti. Bylos duomenimis, atsakovės atstovas priėmė sprendimą nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. leisti nuteistosioms įsigyti natūralią arbatą, kavą, kakavą – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse, sausas sriubas, sausus antruosius patiekalus, sausą sultinį (b. l. 26–27). Nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. įsigaliojusios redakcijos Taisyklės įtvirtino pareiškėjos teisę įsigyti natūralią kavą, kavą, kakavą – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse, tačiau nebenustatė pareiškėjos teisės įsigyti sausų dribsnių, sausos sriubos, sausų antrųjų patiekalų, sauso sultinio, kruopų, makaronų.

Minėta, kad, teismo vertinimu, iki Taisyklės nebuvo pakeistos Teisingumo ministro 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1R-275, atsakovės atstovas privalėjo vadovautis 2020 m. sausio 21 d. – 2020 m. rugpjūčio 20 d. laikotarpiu galiojusia Taisyklių redakcija.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. liepos 16 d. pareiškėjai be teisiškai pagrįsto pagrindo buvo atimta teisė pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti natūralią arbatą, kavą, kakavą, sausas sriubas, sausus antruosius patiekalus, sausą sultinį, kruopas, makaronus. Dėl šios priežasties yra pagrindas konstatuoti CK 6.246 straipsnyje nurodytą vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.

Pareiškėja papildomuose paaiškinimuose kaip uždraustą 2020 m. birželio 29 d. – 2020 m. liepos 16 d. laikotarpiu įsigyti maisto produktą nurodė ir bulves (b. l. 16). Atsakovės atstovas tarp uždraustų įsigyti maisto produktų bulvių neįvardino (b. l. 26). Taisyklių 20 punkte bulvės atskirai nėra nurodytos, jos, kaip daržovės, priskirtinos vaisiams ir daržovėms (Taisyklių 20.1.1 punktas). Švieži, šaldyti, konservuoti vaisiai ir daržovės (ne daugiau kaip 2 kg), pagal galiojusių ir galiojančių Taisyklių 21 punktą priskirtini maisto produktams, kuriuos pareiškėjai leidžiama įsigyti ir turėti. Pareiškėja skunde patvirtino, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti 2 kg vaisių ir daržovių (b. l. 3).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad pareiškėjai nebuvo atimta teisė Panevėžio pataisos namuose veikiančioje parduotuvėje įsigyti bulvių.

Pareiškėja papildomuose paaiškinimuose teigė, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems yra daug neleidžiamų pirkti maisto produktų, tačiau jų konkrečiai neįvardino ir tokio teiginio nepagrindė nustatytais įrodymais (b. l. 17). Teismas šiuos teiginius vertina kaip itin abstrakčius, todėl atmeta kaip nepagrįstus.

Naujos redakcijos BVK 74 straipsnio 6 punkte yra įtvirtinta lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų teisė naudotis maisto ruošimo patalpomis, o BVK 73 straipsnyje paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems tokia teisė nėra įtvirtinta. Atsakovės atstovas paaiškino, kad, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, nuo 2020 m. liepos 15 d. ir buvo uždarytos virtuvėlės, tarp jų - ir ta, kuria naudojosi pareiškėja. Atsakovės atstovas nurodė, kad virtuvėlės paprastajai grupei buvo uždarytos vėliau nei įsigaliojo BVK pakeitimai, kadangi nuteistosioms buvo leista pabaigti suvartoti termiškai apdorojamus maisto produktus (b. l. 125).

Pareiškėja papildomuose paaiškinimuose tvirtino, kad elektros prietaisus, virtuvėles ir kitus draudžiamus objektus buvo galima atiduoti 2020 m. rugsėjo mėn., kadangi, pagal Pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3023 49 straipsnį, tokiam sprendimui priimti buvo duoti 3 mėnesiai, skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 19 d (b. l. 18).

Pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3023 49 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Teisingumo ministras ir Kalėjimų departamento direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Vienas iš įgyvendinamųjų teisės aktų yra Teisingumo ministro priimtas 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. 1R-275, kuriuo buvo pakeistas ir Taisyklių 21 punktas. Pareiškėjos nurodytas 3 mėnesių terminas nurodytas Pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3023 49 straipsnio 49 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje, kad, įsigaliojus šiam įstatymui, pataisos įstaigos per tris mėnesius suskirsto nuteistuosius į grupes, kuriose jie turi atlikti bausmę pagal BVK 68 straipsnio nuostatas; į kitas nuteistųjų grupes neperkeliami nuteistieji, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo bausmę atliko: 1) lengvojoje grupėje, jei juos reikėtų perkelti į paprastąją arba drausmės grupę; 2) paprastojoje grupėje, jei juos reikėtų perkelti į drausmės grupę.

Pareiškėja skunde nurodė, kad, priėmus BVK 73 straipsnio 3 punkto pakeitimus, visų grupių nuteistiesiems nebeleidžiami smulkieji paketai, todėl buvo apribotos galimybės gauti informaciją, kadangi iki tol ji skaitydavo perduodamus žurnalus, spręsdavo kryžiažodžius (b. l. 2).

Iki 2020 m. birželio 20 d. galiojusios redakcijos BVK 73 straipsnio 3 punktas nustatė, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų. BVK 95 straipsnio (2015 m. rugsėjo 1 d. - 2020 m. birželio 20 d. laikotarpiu galiojusi redakcija) 4 dalis nustatė, kad smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarką nustato Taisyklės. Pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3023 pakeitus BVK 73 straipsnį, jo 3 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nutiestieji turi teisę gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat šio kodekso 95 straipsnyje nustatytu periodiškumu gauti perduodamų daiktų. Pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3023 pakeitus ir BVK 95 straipsnį, nuo 2020 m. birželio 20 d. šiame straipsnyje neliko nuostatos, kad nuteistiesiems gali būti perduodami smulkieji paketai su spauda. Tačiau BVK 95 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad perduodamų daiktų priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarka nustatyta Taisyklėse. Taisyklių 29 punktas nustato, kad drabužių, avalynės, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), akinius, akinių dėklą, informacijos laikmenų, laikrodžių, telefono kortelę, spaudos, vokų, pašto ženklų, rašymo popieriaus ir medicinos priemonių nuteistieji (išskyrus atliekantiems BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nuobaudą) ir suimtieji taip pat gali gauti pašto ar perduodamu siuntiniu arba per pasimatymus.

Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, daroma išvada, kad pareiškėja turi teisę gauti perduodamų daiktų vieną kartą per šešis mėnesius, gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą per du mėnesius. Taigi, pareiškėja nuo 2020 m. birželio 20 d. nurodytais būdais gali gauti spaudą. Be to, pareiškėja turi teisę už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas prenumeruoti laikraščius ir žurnalus – tokią teisę įtvirtina BVK 93 straipsnio 1 dalis, tačiau, bylos duomenimis, pareiškėja šia teise nesinaudojo (b. l. 30).

Panevėžio pataisos namai paaiškino, kad prenumeruoja periodinius leidinius (laikraščius, žurnalus), jie yra prieinami nuteistosioms įstaigoje veikiančiose bibliotekose (b. l. 25, 30). Teismas nenustatė pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo nurodytais duomenimis. Pareiškėja teiginių, kad ji negalėjo paskaityti periodinių leidinių bibliotekoje, skunde nenurodė.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai galimybės gauti informaciją iš periodinių leidinių, įskaitant ir žurnalus, nebuvo apribotas, jai buvo sudarytos sąlygos žurnalus ir laikraščius skaityti pataisos įstaigos bibliotekoje.

Pareiškėja tvirtino, kad nuteistiesiems galima per 6 mėnesius gauti vieną siuntinį su drabužiais, avalyne ir patalyne, kai tuo tarpu Taisyklės reikalauja pataisos namuose rengtis sezoną atitinkančiais drabužiais (b. l. 2–3).

Pagal Taisyklių 18 punktą, nuteistieji pataisos įstaigoje privalo nuo atsikėlimo iki ėjimo miegoti būti tvarkingai apsirengę viršutiniais drabužiais pagal pataisos įstaigos direktoriaus nustatytą tvarką. Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2020 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 5-47 patvirtintos Nuteistųjų ir suimtųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, drabužių nešiojimo tvarkos (b. l. 66–68) 1.2 punkte nurodyta, kad nuteistosios ir suimtosios privalo drabužius nešioti pagal sezoną (b. l. 68).

Iki 2020 m. birželio 20 d. galiojusios redakcijos BVK 95 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad vienas pašto siuntinys neturi sverti daugiau kaip dešimt kilogramų, o perduodamas siuntinys – daugiau kaip penkiolika kilogramų. Nuo 2020 m. birželio 20 d. taikomos redakcijos BVK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji turi teisę vieną kartą per šešis mėnesius gauti perduodamų daiktų, o šio straipsnio 2 dalis nustato, be kita ko, kad nuteistajam gali būti atsiunčiami arba perduodami drabužiai, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynė (ir kiti šioje straipsnio dalyje išvardinti daiktai). Taisyklių 29 punktas nustato, kad drabužių, avalynės, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), akinius, akinių dėklą, informacijos laikmenų, laikrodžių, telefono kortelę, spaudos, vokų, pašto ženklų, rašymo popieriaus ir medicinos priemonių nuteistieji (išskyrus atliekantiems Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nuobaudą) ir suimtieji taip pat gali gauti pašto ar perduodamu siuntiniu arba per pasimatymus.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad nuo 2020 m. birželio 20 d. įsigaliojęs teisinis reglamentavimas nesumažino pareiškėjos galimybių gauti drabužius ir avalynę pašto arba perduodame siuntinyje, kadangi pareiškėja turi teisę gauti drabužius ir avalynę pašto arba perduodame siuntinyje, gauti siuntinį vieną kartą per 6 mėnesius (t. y. periodiškumas išliko toks pats), gauti perduodamą siuntinį iki 15 kg (t. y. šio siuntinio leistinas svoris išliko toks pat); be to, nuo 2020 m. birželio 20 d. įsigaliojusiu teisiniu reglamentavimu buvo padidintas leistinos gauti pašto siuntos svoris nuo 10 kg iki 15 kg.

Vertinant pareiškėjos teiginius, atsižvelgiama, kad ji neparašė jokio konkretaus atvejo, kai jai nebuvo leista gauti drabužius, avalynę pašto arba perduodame siuntinyje.

Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato, be kita ko, nuteistųjų, atliekančių terminuoto laisvės atėmimo ir iki gyvos galvos bausmes, aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas. Pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. iki ginčo laikotarpio pabaigos galiojusių Aprašo 2, 5, 6, 13 punktų, 1 priedo nuostatas, pareiškėja, jeigu neturėjo nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną, buvo nemoki ir pateikė rašytinį prašymą pataisos įstaigos administracijai, turėjo teisę gauti drabužius ir avalynę, tinkamus dėvėti pagal sezoną, iš pataisos įstaigos administracijos.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėja 2020 metais nėra teikusi prašymų aprūpinti ją drabužiais ir avalyne (b. l. 31). Pareiškėja skunde duomenų apie Panevėžio pataisos namų administracijai teiktus rašytinius prašymus aprūpinti ją drabužiais ir avalyne nenurodė.

Daroma išvada, kad taikomas teisinis reglamentavimas pareiškėjai nesumažino galimybių gauti drabužius ir avalynę pašto arba perduodame siuntinyje, o, esant Apraše nustatytoms sąlygoms, įgyvendinti teisę būti aprūpintai drabužiais ir avalyne pagal sezoną.

Pareiškėja skunde nurodė, kad nuteistiesiems galima įsigyti tik 2 kg vaisių ir daržovių, o kadangi Panevėžio pataisos namuose gaunamas maistas palaiko tik gyvybines funkcijas, su juo pareiškėja negauna pakankamai vitaminų ir mineralų, todėl mano, kad būtų geriau leisti nusipirkti norimą kiekį vaisių ir daržovių, negu dėl pablogėjusios sveikatos kreiptis į gydytojus ir prašyti skirti vitaminų, kurių pataisos įstaigoje neįmanoma gauti (b. l. 3, 17).