Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2024-07-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-6279-762/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-04
Bylos Nr.
e2YT-6279-762/2024
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00724-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Dilys
Pareiškėjas
M. R.
Suinteresuotas asmuo
S. R., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6279-762/2024Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00724-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.2; 3.2.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 4 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys,dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Povilavičienei,pareiškėjui M. R. ir jo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,suinteresuotam asmeniui S. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. R., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė pareiškimą prašydamas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, M. R. priėmė palikimą, atsiradusį po jo tetos D. K. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu.

Pareiškime nurodė, kad D. K. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė E. R., jos palikimą priėmė dukra D. K. ir mirusiosios vaikaitis M. R.. E. R. turėjo tris vaikus: V. R. (pareiškėjo tėtį), I. R. (vaikų neturėjo) ir D. K. (jos vienintelis vaikas A. K. yra miręs).

M. R. po D. K. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė savo tetos D. K. palikimą. Šis faktiškai užvaldė ir valdo iki šiol 126/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Negali būti ir nėra jokių duomenų apie tai, kad šio turto valdymas išėjo iš šeimos rato asmens M. R., ar kiti asmenys priėmė D. K. palikimą.

VĮ Registro centro duomenimis, dėl D. K. palikimo priėmimo ar atsisakymo į notarą niekas nesikreipė, testamentų registre nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo aktų. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas — paveldėjimo teisės liudijimo gavimas, kurio išdavimo pagrindas bus teismo sprendimas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos D. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškėjo M. R. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Rokiškio skyrius) atsiliepime nurodė, kad jų nuomone, spręsti ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškė įpėdinio valią priimti palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti įstatymo nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nustatęs esmines bylos aplinkybes ir ištyręs byloje surinktus įrodymus. Žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis priklauso M. R., ¼ dalis priklausė D. K. ir ½ dalis priklauso A. B.. Pažymima, kad tarnyba nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos D. K. palikimo perėjimą valstybei, bei neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių M. R. pareiškime nurodytas aplinkybes. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo S. R. atsiliepimo nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad po tetos D. K. mirties jos dalį namo prižiūrėjo brolis M. R.. Kas 2-3 mėnesius jis važinėja prižiūrėti namo, žolę apipjauti. Tetai mirus, tuose namuose liko gyventi jos draugas V.. Jam ten gyventi leido brolis M..

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. R. papildydamas pareiškime nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė, kad mirus tetai D. K., jis pradėjo prižiūrėti jai priklausiusią dalį gyvenamojo namo, mokėjo už ją mokesčius. Ten savo dalyje ir tetai priklausančioje dalyje leido gyventi buvusiam tetos draugui V. K.. Nurodo, kad D. K. sesuo I. R. mirė dar būdama 6 metų. D. K. sūnus A. K. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo, todėl po D. K. mirties nebuvo artimesnių paveldėtojų, kurie pretenduotų į jos turtą. Taip pat paaiškina, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra dviejų dalių, dalys atskiros. Viena dalis priklauso jam ir jo tetai D., kuri gyveno savo dalyje su draugu V. K.. Kitoje (atskiroje) dalyje gyvena A. B.. Jis po tetos mirties aptvarkė pastatą, pjovė žolę. Jis toje namo dalyje prisiregistravo 2023 m. ir mokėjo mokesčius. Jis po tetos mirties prižiūrėjo tiek tetos dalį namo, tiek savo dalį.

Liudytojas A. B. teismo posėdyje nurodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų dalių. Iki mirties kaimynė D. K. gyveno viena. Pas ją ateidavo draugas V.. P. D. lankydavosi ir sūnus A.. Kai mirė D., M. ją palaidojo ir prižiūrėjo tiek jos namo dalį, tiek savo namo dalį. Jis aptvarkė namą, paremontavo. D. K. sūnus A. tuo metu sunkiai sirgo ir niekuo nesirūpino. M. leido toje namo dalyje gyventi V. K., kuris ten gyvena iki šiol. Jis M. nurodymu turėjo mokėti mokesčius ir jam pateikdavo kvitus. Su M. susiskambindavo, jei kas ne taip. Buvo akivaizdu, kad M. perėmė turtą. Kiek žino, ginčo dėl to turto nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tokia įstatymų leidėjo nuostata rodo, kad palikimas laikomas priimtu ir faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausantį turtą ar jo dalį, nepriklausomai nuo faktiškai pradėto valdyti turto apimties ar turto rūšies.

Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Pareiškėjas nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad jis priėmė savo tetos D. K., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Iš byloje pateikto gimimo liudijimo žinoma, kad pareiškėjo teta D. K. mirė (duomenys neskelbtini)

Gyventojų registro duomenimis, paskutinė D. K. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu – (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodo ir iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad po D. K. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) ir 315/1000 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/4 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro duomenimis patvirtinta, kad po D. K. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimo niekas nepriėmė.

Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad palikėja D. K. turėjo vieną vaiką – sūnų A. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini) Iš ištuokos liudijimo nustatyta, kad D. K. nutraukė santuoką su sutuoktiniu V. K. (duomenys neskelbtini)

Iš byloje esančių duomenų, pareiškėjo bei suinteresuoto asmens S. R. paaiškinimų nustatyta, kad palikėjos D. K. pirmos, antros, trečios ir ketvirtos eilės įpėdinių pagal įstatymą nėra (palikėjos vienintelis vaikas A. K. yra miręs, jis vaikų neturėjo; palikėja santuoką buvo nutraukusi; pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo S. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad D. K. sesuo I. R. bei jos brolis (pareiškėjo tėvas) V. R. yra mirę).

CK 5.11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas M. R. yra penktos eilės įpėdinis. Suinteresuotas asmuo – pareiškėjo brolis S. R. nepateikė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo tenkinimo, nurodė, kad tetos D. K. gyvenamuoju namu po jos mirties rūpinosi jo brolis M. R..

Byloje pateikti duomenys (įmokų kvitai, išrašai iš banko sąskaitų) bei liudytojo A. B. ir suinteresuoto asmens S. R. teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina pareiškėjo M. R. nurodytą aplinkybę, kad jis po tetos D. K. mirties (duomenys neskelbtini) iš karto naudojosi ir valdė palikėjos turtu kaip savo, jis rūpinosi tetos laidotuvėmis, po jos mirties prižiūrėjo kartu su teta bendros dalinės nuosavybės teise priklausančią namo dalį, ją remontavo, pjovė žolę, taip pat mokėjo už šią namo dalį mokesčius UAB „Kupiškio komunalininkui“, UAB „Ignitis“, įmokas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Be to, jis leido naudotis tiek savo, tiek jo tetai priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi buvusiam tetos draugui V. K..

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas faktiniu valdymu ir aktyviais veiksmais iš karto po tetos D. K. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, priėmė jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti palikėjai priklausiusį turtą įstatymu nustatytu terminu po palikėjos mirties, niekas neginčija. Suinteresuoti asmenys – VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, o S. R. pareiškėjo prašymui pritarė.

Įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų, pateiktas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tetos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. R. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tetos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas Artūras Dilys