- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- eI3-2339-331/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00480-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB "Stomatologinės implantacijos centras"
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stomatologinės implantacijos centro“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2020 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. S-8 (7-147/2019) (toliau – MGK sprendimas) patvirtino VMI 2018 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria neatleido pareiškėjos nuo 41 343,66 Eur GPM delspinigių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., o pareiškėjos kitą skundo dalį, susijusią su Inspekcijos atsisakymu nagrinėti atleidimo nuo 33 016,68 Eur GPM baudos klausimą paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiais sprendimais, kreipėsi į teismą su skundu ir prašo:
- priteisti iš VMI pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Paaiškino, kad nesutinka su ginčijamais sprendimais, nes Įstatymo leidėjas, įtvirtindamas įstatymines nuostatas dėl sankcijų taikymo mokesčių mokėtojui už mokesčių prievolių nevykdymą numatė pagrindus bei sąlygas, kuriems esant, mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo apskaičiuotų delspinigių, baudų ir palūkanų. MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: (i) tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme (MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktas); (ii) yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas (MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
3.4. Mano, kad prašymas dalyje dėl atleidimo nuo likusių, t. y. 41 343,66 EUR GPM delspinigių sumokėjimo, netenkintas nepagrįstai, nes likusi apskaičiuotų GPM delspinigių suma kartu su GPM bauda (33 016,68 EUR) sudaro net 67 procentus mokestinio patikrinimo metu Pareiškėjui papildomai apskaičiuotos GPM sumos (110 055,60 EUR). Būtent VMI 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo už šešerius metus apskaičiuota itin didelė delspinigių suma lėmė, kad pareiškėjai pateikus skundą dėl minėto VMI sprendimo (vykstant mokestiniam ginčui) buvo apskaičiuotas lyginant su nurodyta sumokėti GPM suma neadekvatus sankcijų dydis (82 687,33 EUR), kuris kartu su bauda netgi viršijo papildomai apskaičiuoto GPM dydį. Todėl toks jam skirtų sankcijų (nubaudimo elementą turinčių delspinigių bei baudų) dydis, kuris galiausiai net viršijo pačios mokestinės prievolės dydį, yra neproporcingas, akivaizdžiai neatitinka protingos skirtingų interesų pusiausvyros bei MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo kriterijų.
Žemesnės instancijos teismas
3.5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais, atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir MAĮ) 100 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikomas specialiais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Seimas specialiajame mokesčių įstatyme nustato atleidimo nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies specialią tvarką ir sąlygas, pavyzdžiui, tokia tvarka ir sąlygos nustatytos 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 11 straipsnyje „Atleidimas nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius“. Pagal 2018 m. birželio 28 d. MAĮ 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, įsigaliojusias nuo 2019 m. sausio 1 d., mokesčių mokėtojai, deklaravę, tačiau nesumokėję MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir turintys mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuotą delspinigių nepriemoką, atleidžiami nuo visos arba likusios dalies apskaičiuotų, tačiau nesumokėtų arba neišieškotų delspinigių sumos. Minėtos MAĮ 11 straipsnio 3 dalies nuostatos yra aktualios tik tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai savanoriškai yra deklaravę mokėtinus mokesčius.
4.1. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos mokestinė prievolė kilo iš mokesčių administratoriaus iniciatyva suformuotos prievolės – pagal VMI 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-358, todėl sprendžiant jos atleidimo nuo delspinigių klausimą, MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikytinos. Todėl pagal LVAT formuojamą teismų praktiką administracinėse bylose (LVAT administracinėje byloje A438-401/2010) pareigą įrodyti teisės normos, įtvirtinančios atleidimo nuo delspinigių pagrindą, turi mokesčių mokėtojas, o mokesčių administratorius dėl šių nuostatų taikymo gali spręsti pats tik tuo atveju, kai pats turi pakankamai duomenų ir įrodymų, patvirtinančių normos taikymo sąlygų egzistavimą.
Motyvuojamoji dalis
4.2. Teigia, kad Bendrovės kaltė dėl padaryto pažeidimo yra įrodyta, t. y. nustatyta, kad Bendrovė, siekdama mokestinės naudos (išvengti mokesčio mokėjimo į biudžetą), tokiais savo veiksmais padarė žalą biudžetui, nes įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo priklausančios sumokėti GPM sumos, todėl šiuo atveju aptariamo atleidimo nuo delspinigių pagrindo taikyti nėra pagrindo. Kitų atleidimo nuo delspinigių pagrindų byloje nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Komisijos ir Inspekcijos sprendimų dalių, kuriomis pareiškėja nėra atleista nuo likusių 50 proc., t. y. 41 343,66 Eur GPM delspinigių mokėjimo, taip pat dėl atleidimo nuo paskirtos 33 016,68 Eur GPM baudos, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. liepos 18 d. sprendimu byloje eA-1777-438/2019 baigėsi pareiškėjos mokestinis ginčas su Inspekcija dėl Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto turinio viršenybės prieš formą principo taikymo pareiškėjai, nes pareiškėjos vieninteliam akcininkui išmokėtos piniginės lėšos yra šio akcininko gauti dividendai, priskirtini su darbo santykiais nesusijusioms A klasės pajamoms ir apmokestinami GPM.
7. Pareiškėjos teigimu, ji turėjo būti atleista nuo likusių 50 proc. (41 343,66 Eur) GPM delspinigių mokėjimo, vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, nes pareiškėja nevengia mokestinės prievolės vykdymo, o likusi apskaičiuotų GPM delspinigių suma kartu su GPM bauda (33 016,68 Eur) sudaro net 67 proc. mokestinio patikrinimo metu pareiškėjai papildomai apskaičiuotos GPM sumos (110055,60 Eur), skirtų sankcijų dydis, artimas mokestinės prievolės dydžiui, yra neproporcingas, neatitinka skirtingų interesų pusiausvyros, teisingumo ir protingumo kriterijų.
8. Teismo vertinimu, pareiškėjos kaltė dėl nesumokėtų mokesčių jau buvo konstatuota LVAT išnagrinėjus administracinę bylą, kurioje pasisakyta dėl GPM apskaičiavimo pagrįstumo, delspinigių bei baudos pagrįstumo, jų dydžio bei dėl sąlygų nebuvimo atleisti pareiškėją nuo baudų ir delspinigių (nutarties 43 punktas). Taigi pareiškėjos kaltė dėl padaryto pažeidimo yra įrodyta, atleidimo nuo delspinigių pagrindų byloje nenustatyta (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1777-438/2019).
9. Todėl teismas toliau pasisakys dėl protingumo ir teisingumo kriterijų taikymo šioje byloje. MAĮ įstatymo nuostatos, LVAT suformuota praktika dėl atleidimo nuo delspinigių, aiškiai numato, kad atleidimas nuo ekonominių sankcijų mokėjimo yra galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios buvo nulemtos norminių aktų reikalavimų neatitinkančių mokesčių administratoriaus veiksmų, jo neveikimo, arba tais atvejais, kai akivaizdu, jog apskaičiuoti delspinigiai dėl savo dydžio būtų neadekvatūs padarytam pažeidimui. Be to turi būti vertinamos pažeidimo padarymo aplinkybės. (LVAT administracinėse bylose Nr. A-1146-602/2017, Nr. A-144-602/2018). Iš ginčijamų Komisijos ir Inspekcijos sprendimų turinio aiškiai matyti, kad mokesčių administratorius atsižvelgė į ilgą delspinigių skaičiavimo laikotarpį, į tai, kad pareiškėja nevengė mokestinės prievolės - teikė prašymą dėl GPM išdėstymo ir mokestinės paskolos sudarymo, ir, nustačiusi, kad delspinigių suma sudaro 61 procentą papildomai apskaičiuotos ir nurodytos sumokėti mokesčių sumos, delspinigių suma sprendimu atleido pareiškėją nuo 50 proc. (41 343,67 Eur) iki 2019 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuotų ir užregistruotų, bet nesumokėtų (neįskaitytų) GPM delspinigių mokėjimo. Kitų išskirtinių aplinkybių pareiškėja nei Komisijai, nei teismui nepateikė.
10. Atkreiptas dėmesys, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (MAĮ 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktai). Mokesčiai yra sudėtinė valstybės biudžeto dalis. Valstybės biudžetas nukreiptas į visuomenės interesų tenkinimą. Lietuvos Respublikos biudžete yra sukaupiama nacionalinių pajamų dalis, kuri sudaro būtinas sąlygas įgyvendinti valstybės švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo bei socialinės šalpos, gamtos apsaugos programas, plėtoti ūkį, išlaikyti valstybės valdžios ir valstybės valdymo įstaigas bei stiprinti krašto apsaugą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio antroje dalyje teigiama, kad „valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, privalomų mokėjimų, rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kitų įplaukų“. Laiku nesumokėjus mokesčių valstybei pastarajai kyla finansinių problemų, todėl siekiant atgrasyti nuo tokio pobūdžio mokesčių mokėtojų veiksmų, taikomi mokestinių prievolių užtikrinimo būdai ir tik esant išskirtinėms aplinkybėms galima išimtis, kurios šiuo atveju nėra. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju netinkamas pareiškėjos pareigų vykdymas mokesčių srityje yra neginčijamai konstatuotas LVAT sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1777-438/2019.
11. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad pareiškėja nevykdė savo mokesčių teisės aktais įtvirtintų pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, mokėtini į biudžetą mokesčiai apskaičiuoti mokesčių administratoriaus iniciatyva kontrolės procedūrų metu, taikant MAĮ 69 straipsnyje nustatytą turinio viršenybės prieš formą principą, o apskaičiuotų mokesčių delspinigių sumos vertintinos kaip pareiškėjos pasirinkto elgesio modelio (privalomų sumokėti mokesčių aspektu) pasekmė. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei LVAT, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Todėl pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.
12. Bylos duomenys aiškiai patvirtina, kad pareiškėjai buvo nurodyta sumokėti 61 177,39 Eur GPM delspinigių, tačiau pareiškėja nuo 2010 metų nesumokėjo mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuoto mokesčio per MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi ir 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis iki 2019 m. rugsėjo 30 d. apskaičiavo nesumokėtų (neįskaitytų) 82 687,33 Eur GPM delspinigių, t. y. delspinigių padidėjimas iš dalies buvo įtakotas pareiškėjos iniciatyva pradėto mokestinio ginčo. Taigi pagal MĮ nuostatas yra galimi du skirtingi, savarankiškai taikomi delspinigių skaičiavimo už netinkamą mokestinės prievolės vykdymą pagrindai. Pirmu atveju delspinigiai yra skaičiuojami už tai, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Todėl šiuo pagrindu, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis, pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus, turėjo būti sumokėtas į biudžetą, ir baigiami skaičiuoti patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dieną. Kitu atveju delspinigiai skaičiuojami, kai mokesčių mokėtojas per MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesumoka sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytų papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumų. Tuo tarpu padavus skundą dėl mokestinio ginčo, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Taigi pareiškėja, prieš pradėdama mokestinio ginčo procedūrą, turėjo įvertinti aplinkybę, kad tuo atveju, jeigu jos skundas bus atmestas, delspinigiai bus apskaičiuoti už visą mokestinio ginčo laikotarpį. Teismo vertinimu, pareiškėja turėjo galimybę išvengti delspinigių skaičiavimo už ginčo laikotarpį sumokėdama apskaičiuotą mokestį prieš inicijuodamas mokestinį ginčą, tokiu atveju delspinigių skaičiavimas būtų nutrauktas ir jų dydis nebūtų įtakotas mokestinio ginčo trukmės.
13. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad mokėtina mokesčių suma kartu su GPM bauda (33 016,68 Eur) sudaro net 67 proc. mokestinio patikrinimo metu pareiškėjai papildomai apskaičiuotos GPM sumos (110 055,60 Eur), skirtų sankcijų dydis, artimas mokestinės prievolės dydžiui, yra neproporcingas, neatitinka skirtingų interesų pusiausvyros, teisingumo ir protingumo kriterijų, nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo ar sumažinti jų dydį, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais. Todėl pripažinta, kad likusi 50 proc. 41 343,67 Eur GPM delspinigių suma būtų neadekvati pareiškėjos padarytam pažeidimui.
14. Vertinant atleidimo nuo delspinigių pagrindus, duomenų, kad pareiškėja mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo ar dėl mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu suteiktos klaidingos konsultacijos, teismas nenustatė, todėl šiuo aspektu pareiškėja taip pat neatleistina nuo GPM delspinigių mokėjimo pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Pareiškėja yra juridinis asmuo, todėl MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos negali būti taikomos. Pažymėtina, kad MAĮ 100 straipsnis yra speciali norma, skirta spręsti atleidimo nuo delspinigių klausimą ir negali būti supriešinama su MAĮ 8 straipsnio nuostatomis dėl bendrųjų teisingumo, protingumo ir visuotinio privalomumo principų taikymo mokestiniuose santykiuose. MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisingumo ir visuotinio privalomumo principo nuostata įpareigoja mokesčių administratorių užtikrinti efektyvų mokesčių administravimą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
15. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT suformuotą praktiką dėl delspinigių skaičiavimo, atleidimo nuo delspinigių, darytina išvada, kad ginčijamas Komisijos ir mokesčių administratoriaus sprendimų dalys yra teisėtos ir pagrįstos, jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
16. MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis yra įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo numatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Kadangi pareiškėja nuo 2010 metų nėra sumokėjusi į valstybės biudžetą apskaičiuoto 110 056,96 Eur GPM, todėl atleidimo nuo 33 016,68 Eur GPM baudos klausimas iš viso negali būti nagrinėjamas.
17. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinius, teismas laiko, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
18. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad mokesčių administratorius ir Komisija nagrinėjamu atveju savo sprendimus tinkamai pagrindė tiek nustatytais faktiniais duomenimis, tiek aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir naikinti juos nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 57 straipsnis).
19. Teismui konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stomatologinės implantacijos centro“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.