Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Vilniaus savivaldybės administracijos atstovui R. M. (nuotoliniu būdu per Zoom programėlę),

viešame teismo posėdyje, veikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu, civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamos Vilniaus savivaldybės administracijos dėl žalos, palūkanų bei teismo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad 2023 m. vasario 11 d. Vilniuje, Popieriaus g. 25, automobilis „BMW X5 M50D” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, transporto priemonė apgadinta. Įvykis tą pačią dieną užregistruotas policijoje. „BMW X5 M50D” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas UAB „B LT“.

2023 m. vasario 11 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu pagal UAB ,,“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5165 išmokėjo 1 063,13 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės „BMW X5 M50D”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Visa nuostolio suma yra 1 480,00 Eur, iš kurios išskaičiuota 256,87 Eur PVM suma ir 160,00 Eur besąlyginė išskaita (franšizė). Ieškinio suma – 808,42 Eur (išskaičiuota 254,71 Eur nusidėvėjimo suma).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti žalą iš atsakovių CK 6.266 straipsnio ir CK 6.271 straipsnio pagrindu.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį neginčija fakto esanti Popieriaus gatvės Vilniaus mieste savininkė, tačiau teigia negalinti būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Atsakovės teigimu, Vilniaus mieste, Popieriaus gatvėje esančio kelio valdymas sutarties pagrindu buvo perduotas UAB „Grinda“. Atsakovo nuomone, šios gatvės valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį laikytina UAB „Grinda“, kuriai prievolinės teisės (sutarties) pagrindu yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti Vilniuje esančią Popieriaus gatvę ir kuri atsako už žalą, kilusią dėl netinkamos minėtos gatvės priežiūros. Atsakovė atsiliepime siūlo ieškovui pakeisti atsakovą byloje, atsakovu traukiant UAB „Grinda“, prašo teismo atmesti ieškovo ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu, netenkinus paminėtų prašymų, sumažinti priteistiną žalos dydį.

2025 m. sausio 8 d. ieškovas rašytiniu prašymu paprašė bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovo atstovui. Prašė ieškinį tenkinti. Nurodė nesutinkantis su atsakovo pateiktais argumentais, jog tinkamas atsakovas yra UAB „Grinda“, nes tokia atsakovo pozicija prieštarauja suformuotai teismų praktikai šios kategorijos bylose.

2025 m. sausio 9 d. teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus nesutikimo su ieškiniu argumentus bei prašymą dėl atsakovo pakeitimo. Prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas visiškai

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą; 2) žalos asmeniui padarymą; 3) objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį. Tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-57/2014).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Byloje nustatyta, kad automobilį „BMW X5 M50D” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB ,,B LT“, vairavo pilietis E. V.. Automobilis nuo 2022 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 12 d. buvo draustas transporto priemonių draudimu (KASKO) AB „Lietuvos draudimas“. Prie ieškinio pateiktoje Lietuvos policijos informacijoje nurodoma, kad minėtą automobilį vairavęs E. V. 2023 m. vasario 11 d., 19.49 val. kreipėsi į policiją ir nurodė, kad važiuodamas Popieriaus gatve, Vilniuje, įvažiavo į kelio duobę ir pradūrė vairuojamo automobilio padangas.

Prie ieškinio pateikta UAB ,,P“ sąskaita Nr. 5165, išrašyta UAB ,,B LT”. Už 4 padangas, 2 ratlankių lyginimą bei montavimą išrašyta 1 480,00 Eur sąskaita. Byloje pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilio pažeidimai, eismo įvykio vieta, pateiktos gatvės nuotraukos. 2023 m. kovo 1 d. AB ,,Lietuvos draudimas” išsiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pretenziją, prašydama atlyginti nuostolius į AB „Lietuvos draudimas“ sąskaitą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius 2023 m. gegužės 5 d. raštu Nr. A51-78307/23(3.3.2.26E-INF) informavo AB ,,Lietuvos draudimas”, kad patirti nuostoliai nėra susiję su Vilniaus miesto savivaldybės (ne)veikimu.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Atsakovės 808,42 Eur žalos atlyginimą AB „Lietuvos draudimas” naudai, 22 Eur žyminį mokestį ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę žalą. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjusi draudimo išmoką, perėmė draudėjo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Be to, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti užtenka šių sąlygų: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) priežastinis ryšys tarp daikto trūkumų ir žalos atsiradimo. Kaltė formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gatvė, esanti Popieriaus g., Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovas neginčijo fakto, jog jis yra šios gatvės savininkas, tačiau nurodė, kad sutartimi UAB „Grinda“ yra prisiėmusi nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės, tad UAB „Grinda“ tenka pareiga užtikrinti, kad kelio defektai, keliantys grėsmę, būtų likviduojami nedelsiant. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 metais su UAB „Grinda“ sudarė sutartį Nr. A62-115/20 (toliau – sutartis) dėl Vilniaus miesto šiaurinės dalies (Žirmūnų, Verkių, Antakalnio seniūnijos) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų. Sutarties 25.18 punkte rangovas įsipareigoja nuolat, be atskiro reikalavimo, vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei priežiūrą. Atsakovo teigimu, UAB „Grinda“ nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies (Žirmūnų, Verkių, Antakalnio seniūnijos) dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį, ir UAB „Grinda“ įsipareigoja atlyginti užsakovui (Savivaldybei) ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

Vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esančios Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), kuriai nustatyta pareiga prižiūrėti vietinės reikšmės kelius ir gatves (Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas). Taigi, byloje nėra ginčo, kad Popieriaus gatvės Vilniuje, savininkė yra Atsakovė. T. A. įrodinėja, kad neturi pareigos atlyginti kilusią žalą, kadangi sutartimi Popieriaus gatvės valdymas buvo perduotas UAB „Grinda“.

Teismų praktikoje pripažinta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatos.

Pagal VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 19 punktą, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba. Iš to seka, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas galėtų būti perduotas tik tarybos sprendimu. Atsakovė nenurodo savivaldybės tarybos sprendimo, kurio pagrindu galėjo būti perduotas savivaldybės turto valdymas, todėl UAB „Grinda“ nelaikytina savivaldybei priklausančio turto valdytoja. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog Atsakovė (Vilniaus miesto savivaldybė) yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

Pažymėtina, kad statinio rūšies – kelio – priežiūra yra nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių naudojimo laiką (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Gatvių, nesančių valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalis).

Atsakovė , atsikirsdama į ieškinį, nurodė abejojanti, jog E. V. vairuojamas automobilis būtent nurodytoje vietoje apgadino vairuojamą automobilį, tačiau teismas pastebi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad minėto kelio būklė įvykio dieną buvo tvarkinga bei tai, jog įvykis galėjo įvykti kitoje vietoje.

Nagrinėjant civilines bylas yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 nurodė, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad 2023 m. vasario 11 d. Vilniuje, Popieriaus g. 25, automobilis „BMW X5 M50D” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, transporto priemonė apgadinta, tad priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų nustatytas. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai: nuotraukos, kuriuose užfiksuoti automobilio apgadinimai, kelio nuotraukos, įvykio registracija policijoje (ROIK: 0123000079781). Duomenų, kad policijos pareigūnams būtų kilę įtarimų, jog sugadinimai neatitinka nurodytų įvykio aplinkybių, byloje nėra. Todėl kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės argumentas, kad neįrodyta, jog būtent ginčo duobė galėjo sukelti nurodytus automobilio sugadinimus. Atsakovė, ginčydama priežastinį ryšį tarp kelio trūkumo ir atsiradusios žalos, nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias abejones, tik deklaratyviai nurodė, jog ir kitoje vietoje galėjo būti padaryti transporto priemonės sugadinimai.

Atsakovas atsiliepime pasisako apie automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą, pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, tačiau byloje nėra duomenų apie automobilį „BMW X5 M50D” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio E. V. kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vien tik faktas, kad vairuotojas įvažiavo į duobę, neįrodo vairuotojo kaltės dėl atsitikusio eismo įvykio ar vairuotojo tyčios, didelio neatsargumo, kas yra būtina pagal CK 6.266 straipsnį, norint eliminuoti kelio savininko atsakomybę. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog automobilio vairuotojas E. V. pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to kilo minėtas eismo įvykis. Taigi, atsakovas vairuotojo kaltę iš esmės grindžia tik prielaidomis, kad automobilio vairuotojas buvo neatsargus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms sprendžiama, jog byloje nenustatytas transporto priemonės „BMW X5 M50D” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo E. V. neatsargumas, atsakovė neįrodė, kad transporto priemonę vairavęs asmuo būtų elgęsis nerūpestingai ar neatidžiai, jog būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos. V. A. deklaratyvaus pobūdžio argumentai, nesant filmuotos vaizdo medžiagos ar kitos vaizdinės medžiagos, atliktos ekspertizės, nelaikytini pakankamais pripažįstant transporto priemonę vairavusį asmenį nerūpestingu.

Atsakovas neneigia, kad kelias buvo netvarkingas, nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad kelias eismo įvykio metu buvo sutvarkytas, tad faktas, kad kelyje buvo duobė reiškia, kad kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, nebuvo tinkamai prižiūrimas. Pastebėtina, kad nesant ženklų, įspėjančių apie kelio sugadinimą (duobę), vairuotojas apie duobę negalėjo žinoti, todėl neturėjo pareigos važiuoti lėčiau, nei leistinu maksimaliu greičiu. Iš to kas išdėstyta seka, kad atsakovė neužtikrino tinkamos kelio priežiūros, laiku nesiėmė veiksmų kelio defektams pašalinti, todėl dėl atsakovės, kaip kelio savininkės, tinkamo pareigų nevykdymo kelio dangoje atsirado duobė, dėl duobės įvyko eismo įvykis, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253 straipsnis, 6.282 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovės prašomą priteisti žalą.

Šiuo atveju nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti priteistinos žalos dydį, taip pat laikyti, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio, todėl atsakovo prašymas sumažinti priteistiną žalos dydį netenkinamas, pasisakant, kad užsakovas turi teisę įsiverti galimybę mažinti mokėjimus UAB ,,Grinda“ arba reikalauti iš jos kompensacijos dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteisia iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 22,00 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovės sumokėtas 22,00 Eur žyminis mokestis, kaip išlaidos, priteistinos iš atsakovės.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 808,42 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2024 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.