Kauno apylinkės teismo nutarimas

administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos – atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kur Š. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas V. K. 2019 m. spalio 30 d. Š. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANR_P-333-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. nustatyta, kad statytojas Š. G., neturėdamas tokios kategorijos statiniui ir tokiems darbams privalomo statybą leidžiančio dokumento, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstruoja vieno aukšto be rūsio su mansarda 1 bt. gyvenamąjį namą – prie esamo pastato, kurio užstatytas plotas – 77 m², iš šono ir iš vieno galo pristatyta rekonstruojama dalis (apie 78 m² užstatyto ploto), viso pastato užstatytas plotas padidintas iki 155 m² užstatyto ploto. Įrengti pristatytos dalies pamatai (monolitinio betono) ir šios dalies sienos (blokeliai). Virš viso pastato (ir virš pristatytos dalies) įrengtas naujas dvišlaitis stogas su mansarda (stogo konstrukcija – medis, stogo danga – metalas). Protokole nurodyta, kad Š. G., neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir rekonstruodamas gyvenamąjį namą, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus.

Teismo posėdyje administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos – atstovas V. K. nurodė, jog statytojas Š. G. vykdė nesudėtingo gyvenamosios paskirties pastato rekonstrukciją į neypatingo pastato, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas Š. G. nurodė, jog buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą, buvo paruoštas projektas, tačiau savivaldybė pareikalavo kaimo plėtros projekto. Anksčiau tokio projekto nereikėjo. Tokio projekto suderinimas užtrunka ilgai. Negalėjo laukti, nes dėl vėtros padarinių ir drėgmės pradėjo pelyti pastatas, todėl pradėjo rekonstrukciją. Rekonstrukciją pradėjo apie rugpjūčio 10 d. Supranta, kad nusižengė įstatymui, tačiau laukti nebegalėjo. Šiai dienai statybos leidimas dar nėra išduotas. Prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą.

Teismo posėdyje liudytoja I. G. paaiškino, kad ji su vyru Š. G. yra pastato bendrasavininkiai. Pastate gyvena nuo 2015 m. Norėjo rekonstruoti namą, tačiau šiais metais buvo vėtra, kurios metu buvo apgadintas stogas. Nusprendė, jog neverta tvarkyti tik stogo, nes jau anksčiau planavo namo rekonstrukciją. Pasiruošė dokumentus namo rekonstrukcijai, tačiau statybos leidimas nebuvo išduotas, buvo pareikalauta parengti kaimo plėtros projektą. Kreipėsi į administraciją, kur buvo liepta laukti. Grįžę sužinojo, jog jau yra surašytas savavališkos statybos aktas. Negalėjo laukti statybos leidimo, nes pradėjo pelyti namo vidus. Gailisi dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau laukti nebegalėjo. Mano, jog savivaldybės prašomas projektas yra perteklinis.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo Š. G. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 352 straipsnio 5 dalyje, įrodyta paties Š. G. prisipažinimu teismo posėdžio metu, jog neturėdamas statybos leidimo pradėjo namo rekonstrukciją bei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais rašytiniais įrodymais: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto V. K. 2019 m. spalio 30 d. Š. G. surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. VTPSI-ANR_P-333-2019 (b. l. 17-18); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento prašymu priimti nutarimą, kuriame nurodytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 2-4); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu (b. l. 5-10); Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu, kuriuo nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra gyvenamasis namas, priklauso Š. G. ir I. G. (b. l. 11-13); savavališku statybos aktu (b. l. 14-16).

Teismas laiko įrodytu, jog Š. G., neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir rekonstruodamas gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus.

Šiais savo veiksmais Š. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje.

Teismas, skirdamas Š. G. nuobaudą, atsižvelgia į jo asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, nusižengimo padarymo motyvus ir aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo Š. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Š. G. prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, padarinius, Š. G. elgesį prieš ir po nusižengimo padarymo, jog administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo bandė gauti statybą leidžiantį leidimą, taip pat įvertinus liudytojos – bendrasavininkės nurodytas aplinkybes, jog namo rekonstrukciją, nesulaukę statybą leidžiančio dokumento išdavimo, pradėjo dėl to, jog dėl vėtros buvo apgadintas stogas ir pradėjo pelyti namo vidus, teismas konstatuoja, jog šioje byloje net ir paskiriant minimalią 1200,00 Eur nuobaudą, ji būtų neproporcinga Š. G. padaryto nusižengimo pavojingumui priemone, per griežta ir neteisinga. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą Š. G. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nuobaudos dydį sumažinti iki 200,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635–637 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti Š. G. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam nuobaudą – 200,00 Eur (dvejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“, AB, nurodant mokėjimo pavedime nusižengimo identifikavimo kodą (ROIK) – 19106373947, nutarimą priėmusio teismo pavadinimą, nutarimo datą ir numerį, įmokos kodas – 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.