- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- AN2-69-954/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00156-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus (toliau – Institucija) vedėjos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo Š. G. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Š. G. 2019 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalyje ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nubaustas 200 Eur dydžio bauda. Jis nubaustas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. nustatyta, jog būdamas statytoju, neturėdamas tokios kategorijos statiniui ir tokiems darbams privalomo statybą leidžiančio dokumento, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstruoja vieno aukšto be rūsio su mansarda 1 bt. gyvenamąjį namą – prie esamo pastato, kurio užstatytas plotas – 77 m², iš šono ir iš vieno galo pristatyta rekonstruojama dalis (apie 78 m² užstatyto ploto), viso pastato užstatytas plotas padidintas iki 155 m² užstatyto ploto. Įrengti pristatytos dalies pamatai (monolitinio betono) ir šios dalies sienos (blokeliai). Virš viso pastato (ir virš pristatytos dalies) įrengtas naujas dvišlaitis stogas su mansarda (stogo konstrukcija – medis, stogo danga – metalas). Šiais veiksmais, Š. G. neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir rekonstruodamas gyvenamąjį namą, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog Š. G., neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir rekonstruodamas gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus. Skirdamas administracinę nuobaudą, apylinkės teismas, atsižvelgė į aplinkybes apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, padarinius, Š. G. elgesį prieš ir po nusižengimo padarymo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bandė gauti statybą leidžiantį leidimą, taip pat įvertinus liudytojos – bendrasavininkės nurodytas aplinkybes, jog namo rekonstrukciją, nesulaukę statybą leidžiančio dokumento išdavimo, pradėjo dėl to, jog dėl vėtros buvo apgadintas stogas ir pradėjo pelyti namo vidus. Apylinkės teismas konstatavo, jog šioje byloje net ir paskiriant minimalią 1200 Eur nuobaudą, ji būtų neproporcinga Š. G. padaryto nusižengimo pavojingumui, per griežta ir neteisinga. Dėl to, teismas padarė išvadą, kad Š. G. atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nuobaudos dydį sumažinti iki 200 Eur.
3. Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti, Š. G. skirti baudą ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijos ribose.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidėjui nuobaudą skyrė atsižvelgęs tik į pažeidėjo ir liudytojos paaiškinimus, pažeidėjo elgesį prieš ir po nusižengimo padarymo, į tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau kitų argumentų, dėl kurių sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams nenurodė. Skunde pažymima, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien simbolinės baudos paskyrimas formuotų pažeidėjui nepagrįstą nuomonę, kad atlikus savavališką statybą, t. y. padarius teisei priešingą veiksmą, galima lengvai išvengti sunkesnių padarinių kilimo.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad Š. G. padarytas administracinis nusižengimas – nesudėtingojo statinio savavališkas rekonstravimas į neypatingąjį – pažeidžia visos visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi, laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinojo ir suprato, jog neturi Statybos įstatyme numatyto privalomo dokumento įgyvendinti savo kaip statytojo teises – statybą leidžiančio dokumento, ir nepaisant to, vis vien sąmoningai vykdė nesudėtingojo statinio rekonstravimo darbus į neypatingąjį statinį (prie 77 kv. m užstatymo ploto statinio papildomai pristatė apie 78 kv. m užstatymo ploto priestatą, virš viso, apie 155 kv. m užstatymo ploto statinio naujai įrengė stogo konstrukciją su mansarda), taip keldamas grėsmę visuomenei ir darydamas žalą teisės autoritetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-313/2016). Aplinkybė, kad pažeidėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl administracinio nusižengimo padarymo, yra tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas taip pat nebuvo, todėl laikytina, kad teismas nutarimu skyręs mažesnę nei ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyta baudą, pažeidė procesinės teisės normas bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.
6. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 352 straipsnio 5 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).
7. ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą. Šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, Š. G. už ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą skyrė švelnesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda – 200 Eur baudą.
8. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog Š. G. padaryti veiksmai, t. y. statinio rekonstrukcijos darbų atlikimas neturint būtino statybą leidžiančio dokumento, formaliai atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu, padarius ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Š. G. baudą, įvertino visus bylos duomenis ir taikė ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą galimybę paskirti švelnesnę nuobaudą.
9. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti Š. G. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir tokiu būdu skirti mažesnę baudą, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti Š. G. paskyrus mažesnę baudą nei ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Savo skunde Institucija nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
9.1. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
9.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.
9.3. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad Š. G. žinodamas, kad namo rekonstrukcijai reikalingas atitinkamas leidimas, vykdė neypatingo statinio savavališką rekonstravimą. Tačiau pažymėtina, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, nes kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
9.4. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto Š. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Š. G. už tokio nusižengimo padarymą baudžiamas pirmą kartą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į nusižengimo padarymo aplinkybes, kad visgi Š. G. 2019 m. balandžio 29 d. kreipėsi dėl rekonstrukcijos leidimo išdavimo, o iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos gavęs specialiuosius architektūros reikalavimus, pagal juos parengė projektą, tačiau 2019 m. rugsėjo 3 d. jis buvo atmestas, nurodant trūkumus. Tiek iš Š. G., tiek ir iš liudytojos I. G. parodymų duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad iki šiol leidimas nėra gautas, nes vyksta ginčas dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto būtinumo, kurio suderinimas trunka nuo 5 mėnesių iki 6 mėnesių. Taip pat Š. G. ir minėtos liudytojos parodymais nustatyta, kad prieš tai buvusio namo stogas buvo apgadintas vėjo 2019 m. kovo mėnesyje, todėl vanduo patekdavo į namo visų, dėl ko pradėjo pelyti namo vidus, todėl artėjant rudeniui buvo imtasi rekonstrukcijos darbų negavus leidimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas iš esmės nėra piktybinis, pažeidžiantis kitų asmenų teises ir interesus, ar toks, kuriuo būtų siekiama itin savanaudiškų tikslų. Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, padarinius, Š. G. asmenybę, jo elgesį po nusižengimo padarymo, teismas konstatuoja, jog šioje byloje Š. G. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda, yra pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas Š. G. taikė ANK 34 straipsnio 5 dalį, įvertinęs visas tiek su pažeidimo padarymu, tiek su jo asmenybe susijusias aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju net ir minimalios ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos baudos skyrimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams.
9.5. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kartu pažymėtina, kad ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Š. G. būtų neproporcinga priemonė jo padaryto pažeidimo pavojingumui, būtų per griežta ir nebūtų teisinga. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra pagrindas tikėti, kad Š. G. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir daugiau nedarys teisės pažeidimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjui paskyrus švelnesnę negu ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, padarytos išvados nepaneigia ir Institucijos apeliaciniame skunde nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika, nes skiriasi jų faktinės aplinkybės.
10. Įvertinus visą administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, skundžiamą nutarimą ir Institucijos apeliacinį skundą, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl veiksmų juridinio kvalifikavimo bei galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Pagrindų tenkinti apeliacinį skundą nenustatyta, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus vedėjos apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.