Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-303-932/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-30
Bylos Nr.
1S-303-932/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22984-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Nuteistasis
R. D.
Kategorijos
Teikimas Nr. 1S-303-932/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22984-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 59-132 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. D. (toliau – nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu R. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta 2 (dvejų) metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi patikslinta, kad į bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2016 m. liepos 15 d., nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 59-132 nutarė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, taikyti nuteistajam R. D. lygtinį paleidimą.

3. Vilniaus miesto apylinkės 2019 m. liepos 30 d. nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą.

4. Nuteistasis R. D. su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti, taikyti lygtinį paleidimą, jo laikotarpiu nustatant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktuose numatytas pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nurodo atitinkantis lygtinio paleidimo sąlygas, kiek įmanoma vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturėjo ir neturi galiojančių nuobaudų, yra skatintas, turi elektriko darbą, pagal galimybes stengiasi padengti ieškinį. Teismo išvados prieštarauja visų pataisos namų specialistų išvadoms dėl pastebimos jo elgesio korekcijos.

5. Nuteistojo teigimu, teismas nepasisakė dėl paskatinimų, teigiamo elgesio bausmės atlikimo metu (bausmės atlikimo metu laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, nebaustas). Nesupranta, dėl kokių priežasčių jis neatitinka BVK 157 straipsnyje įtvirtintų lygtinio paleidimo sąlygų, kadangi pagal Komisijos pateiktą medžiagą ir išvadas jo elgesys, asmenybės apibūdinimas, nusikalstamo elgesio rizika sudaro pagrindą matyti akivaizdžią pažangą. Nenustatyta nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai, o tik mažinantys. Mano, kad svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamą elgesio pokytį, kurios leidžia manyti, kad bausmė jau atliko auklėjamąjį ir baudžiamąjį poveikį.

6. Nurodo, kad teismas nesivadovavo teismų praktika (pvz., byla Nr. 1S-139-319/2017), išskirtinę reikšmę suteikė nusikaltimo sunkumui ir jo įvykdymui, nors tai jau buvo įvertinta priimant nuosprendį ir negali būti vertinama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Mano, kad teismas netvirtinti Komisijos nutarimą gali tik esant procedūriniams pažeidimams ar kai tai aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atkreipia dėmesį, kad taikant lygtinį paleidimą asmuo neatleidžiamas nuo bausmės, o tik kinta jos atlikimo sąlygos.

7. Nurodo atpažįstantis veiksnius, kurie skatina nusikalstamumą ir vengia situacijų, kai gali nusikalsti. Kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta, adekvačiai analizuoja savo elgesį ir nusikaltimo padarymą sąlygojančias aplinkybes. Laisvėje planuoja gyventi nepažeisdamas socialinių normų, turi aiškiai suformuotus ilgalaikius tikslus, spręsdamas problemas turi kitų palaikymą ir siekia kitų patarimo, supranta pasekmes dėl veiksmų, sutaria su kitais nuteistaisiais, išpažįsta bendras vertybes.

8. Mano, kad apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė nusikaltimų sunkumui ir jų pobūdžiui, tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, nenurodė svarių aplinkybių, dėl ko jo asmenybė išlieka pavojinga visuomenei.

9. Vadovaujantis nauja BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcija, ankstesni teistumai gali būti vertinami tik kitų asmens elgesį ir asmenybę apibūdinančių aplinkybių kontekste, vadovaujantis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmių vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

Skundas netenkinamas.

10. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų (kurias nuteistasis R. D. atitinka), bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo R. D. pažanga, siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką nėra nei žema, nei akivaizdi, be to, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis yra maksimaliai pakeitęs savo elgesį, o paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. Suprantama, kad nuteistasis įrodinėja esant priešingai. Nagrinėjamo skundo turinys rodo, jog R. D. vardina išskirtinai jį teigiamai galinčias charakterizuoti aplinkybes, tačiau nutyli tas, kurios nėra naudingos, nors nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą turi būti įvertinta visų reikšmingų aplinkybių visuma. Priešingai nei nurodoma, pirmosios instancijos teismas aptarė tiek vienas, tiek kitas. Matyti, jog teismas teigiamai vertino tai, kad R. D. neturi galiojančių nuobaudų, yra du kartus skatintas, dirba, palaipsniui atlygina žalą. Tokias aplinkybes taip pat neabejotinai palankiai vertina ir aukštesnis teismas, tačiau tai nereiškia, kad neturi būti vertinami kiti duomenys ir aplinkybės, be kurių lygtinio paleidimo taikymo klausimas nebūtų tinkamai išspręstas.

Motyvuojamoji dalis

13. Atsižvelgiant į tai, jog darant išvadas dėl lygtinio paleidimo taikymo yra būtina įvertinti nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo tai, jog R. D. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, be to, visai artima aukštai. Pagal OASys metodiką nustatyti net 93 balai (vidutinė rizika yra nuo 41 iki 99 balų). Svarbu tai, jog kone dvigubai didesnę dalį sudaro dinaminiai balai (58 balai), statiniai – 35 balai. Toks rezultatas rodo, jog nuteistasis turi daugiau nei pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas leistų manyti, jog pastarasis deda išties maksimalias pastangas įrodyti, jog laikysis įstatymų.

14. Be jau nurodytos pakankamai didelio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo yra ir kiti duomenys, kurie kelia abejones dėl nuteistojo pažangos mažinant minėtą nusikalstamo elgesio riziką. Tokias aplinkybes teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai aptarė. Komisija tuo tarpu nors jas ir įvardino, tačiau, aukštesnio teismo nuomone, tinkamai jų neįvertino.

15. Kaip matyti, nuteistasis neigia turintis priklausomybę alkoholiui; paskutinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs (beje, nusikalstama veika kilo dėl konflikto, susijusio su tuščiais alkoholio buteliais; ankstesnius nusikaltimus įvykdė taip pat būdamas neblaivus), iki nusikaltimo padarymo gyveno su drauge, kuri nuolat vartojo alkoholį, kartu alkoholį vartojo ir jis pats. Nuteistasis nėra gydęsis nuo alkoholizmo, nei gyvendamas laisvėje, nei atlikdamas bausmę nelankė anoniminių alkoholikų užsiėmimų, nėra motyvuotas dalyvauti psicho-edukacinėje programoje „Įžanginė grupė“ ar ilgalaikėje priklausomybių reabilitacijos programoje, be to, stebimas nuteistojo žinių trūkumas apie priklausomybės formavimąsi, atkrytį, probleminio alkoholio vartojimo nepripažinimas. Sutikimą gydytis nuo alkoholizmo jis pareiškė tik 2019 m. birželio 28 d., t. y. jau po to, kai buvo apsvarstytas Komisijoje.

16. Analizuojant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra nereikšmingos ir tos aplinkybės, kad nuteistasis išsako nenorą keistis, yra pilnai patenkintas savimi. Bausmė, kurią šiuo metu atlieka, paskirta už smurtinį nusikaltimą, tačiau matyti, kad nuteistasis ir šiuo metu nėra susitvarkęs su agresijos faktoriumi. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad stebimas savivertės pakėlimas per agresyvų, priklausomą elgesį, impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, nuteistasis pats pripažįsta, kad jį lengva išprovokuoti; tiek nusikaltimuose, tiek ir gyvenime stiliuje egzistuoja nuolatiniai agresijos panaudojimo pavydžiai.

17. Taigi anksčiau išdėstytos aplinkybės nerodo nei žemos nusikalstamo elgesio rizikos, nei leidžia tikėti esant padarytą pakankamą pažangą tą riziką sumažinti. Spręsdamas lygtinio paleidimo tvirtinimo klausimą teismas šių aplinkybių negalėjo nevertinti. Taip pat skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į tai, jog dėl dažno įkalinimo nuteistasis yra įpratęs prie gyvenimo aiškiai struktūruotoje įkalinimo įstaigų aplinkoje, o patekęs į mažiau struktūruotą aplinką negeba priimti tinkamų sprendimų, neturi nusimatęs tikslų (nei ilgalaikių, nei trumpalaikių), be to, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jo socialiniai ryšiai nutrūkę, kas tik dar labiau leidžia abejoti lygtinio paleidimo taikymo tikslingumu. Be to, pastebėtina, jog, priešingai nei nurodo Komisija, Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi R. D. buvo panaikintas anksčiau taikytas lygtinis paleidimas.

18. Nesutiktina su skundo argumentu, kad nuteistasis turi aiškius ateities planus. Vienintelis konkretus siekis, kurį nuteistasis aiškiai įvardina, yra jo noras dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vis dėlto tarp teismui pateiktos medžiagos nėra minėtos bendrovės sutikimo priimti nuteistąjį į darbą, kai šis išeis į laisvę. Be to, jokių kitų konkrečių ateities planų nuteistasis neįvardijo. Kaip deklaratyvūs vertintini nuteistojo teiginiai, kad spręsdamas problemas jis turi kitų palaikymą ir siekia kitų patarimo, supranta pasekmes dėl veiksmų, išpažįsta bendras vertybes, kadangi, kaip minėta, jo socialiniai ryšiai yra nutrūkę, o bausmės atlikimo metu jis dėjo nepakankamas pastangas pasikeisti.

19. Nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika ir kaip pavyzdį nurodė konkrečią Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį teikime Nr. 1S-139-319/2017. Pasisakydamas dėl tokio argumento, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti, jog skundžiama nutartis nukrypo nuo šios kategorijos bylose suformuotos teismų praktikos. Pabrėžtina, jog nagrinėjamos kategorijos bylose itin didelę reikšmę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Taigi kiekvienas lygtinio paleidimo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, vadovaudamiesi konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių visuma. Nuteistojo įvardintoje Kauno apygardos teismo nutartyje situacija nebuvo analogiška – minėtoje byloje nustatyta, kad skundą padavęs asmuo bausmės atlikimo metu aktyviai mokėsi, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, išlaikė šiltus santykius su artimaisiais, nurodė konkrečią būsimą gyvenamąją vietą laisvėje, ir, kas labai svarbu, per bausmės atlikimo laikotarpį sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuo 65 iki 37 balų. Taigi, žemesnysis teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, o nuteistojo nurodytoje Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytos skirtingos aplinkybės nei šiame nagrinėjamame teikime.

20. Taigi, apibendrindamas aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam R. D. lygtinį paleidimą, o skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo žemesniojo teismo sprendimą pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė